Kūryba vaikams yra plati, tyrimams atvira sritis, reikalaujanti tarpdalykinės prieigos, apimančios du skirtingus reikšminius laukus - muzikinį ir literatūrinį. Nors kūryba vaikams neretai įsivaizduojama kaip paprastesnė, apsieinanti be didesnio išmanymo, patirties ar studijų, tačiau nei rašyti dainas vaikams, nei rašyti apie jas nėra lengva. Ankstyvasis muzikinis patyrimas labai svarbus formuojant ne tik muzikos suvokimą, bet ir įvairius tapatybinius dėmenis.

Daina vaikui gali tapti tam tikru vaizduotės žadinimo ir žaidimo lauku. Pavyzdžiui, kam teko laimė skaityti poetės Viktorijos Kumpikevičiūtės eilėraščių rinkinį „Vasara laukuos“, įsitikino, jog vos ne kiekvieną poetės eilėraštį galima dainuoti. Viktorija Kumpikevičiūtė savo kūryboje ypač vertino gamtos vaizdus: rugių laukus, žydinčias pievas, Ventos pakrantes. Tėviškė, gimtieji namai jos sieloje ir eilėraščiuose liko kaip mielas gamtos kampelis - su visom savo spalvom ir kvapais.
Ši poetė, kurią lituanistas Viktoras Alekna vadino „mažute Salomėja“, savo eilėraščiuose gebėjo sukurti gilią tylą ir uždarytą savyje džiaugsmą. Jos kūryba, pasižyminti grakščia, skambia forma ir taupiu žodžių vartojimu, yra puikus pavyzdys to, kaip literatūrinis tekstas gali tapti dainos pagrindu.
Muzika vaikams yra tokia muzikos rūšis, kuri turi būti specialiai surandama ir pasiūloma. Jei tėvai sąmoningai parenka, ką klausyti vaikams, muzika pamažu imama suvokti kaip „teisėtas“ laiko leidimo būdas ar buities dalis. Šiuo atveju tėvai nesiekia ko nors išmokyti, klausomasi besidžiaugiant, dūkstant, trumpai tariant - pramogai.
| Lavininimo būdas | Paskirtis |
|---|---|
| Netiesioginis | Pramoga, socialinių įgūdžių stiprinimas, vaizduotės žadinimas. |
| Tiesioginis | Klausos lavinimas, ritmo pojūtis, pasirengimas muzikos mokymuisi. |
Šiandien, neišvengiamo informacinio pertekliaus amžiuje, tampa be galo sunku ne surasti, o patikrinti turinį. Egzistuoja keistas fenomenas kaip tarptautiniai menkaverčiai animacijos-muzikos projekčiukai, dažnai užsigrobę pirmąsias „YouTube“ pozicijas. Būtent dėl tokių pseudokūrinių raginčiau tėvus pirmiausia perklausyti vieną kitą grojaraštį ir susirasti patikimesnių jų kūrėjų ar teminių svetainių.

Lietuvoje džiugina profesionalūs projektai, tokie kaip „Keistuolių teatras“, „Teatriukas“ ar „Tilidūda“. Bendrinantis visų šių teatrinių-muzikinių kolektyvų bruožas - ne standartinė, o išieškota dainos forma, kuriai išreikšti pasitelkiami įvairiausi instrumentai, puikiai valdomi balsiniai tembrai. Dainų tekstai šiose grupėse yra prasmingi, aukštos meninės vertės, literatūrine prasme vertingi.
Klausydamiesi ir vaikams padėdami atrasti tokius autorius galite būti tikri, kad bus turtinama ir vaiko klausa, ir vaizduotė, ir kalba. Svarbiausia - atkreipti dėmesį į tai, ką siūlome savo mažųjų klausoms, ir vengti itin standartizuotų, neretai tuščiavidurių popchorų bei popgrupių darbų, kuriuose naudojama fonograma ar auto-tune’as.