Jurgita Štreimikytė: Nepasiekiamoje sporto viršūnėje ir motinystės iššūkiai

Legendinė krepšininkė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė - tai vardas, kuris Lietuvos moterų krepšinio istorijoje įrašytas aukso raidėmis. Jos atsidavimas, profesionalumas ir ilgaamžiškumas krepšinio aikštelėje žavi iki šiol, o naujausi pasiekimai, tokie kaip įtraukimas į FIBA Šlovės muziejų, tik patvirtina jos išskirtinumą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime Jurgitos Štreimikytės karjerą, jos požiūrį į sportą ir motinystę, bei pažvelgsime į Lietuvos moterų krepšinio ištakas ir ateitį, kuriai ji pati aktyviai prisideda.

Neišblėstanti talentingo žaidėjo aura ir FIBA Šlovės muziejaus pripažinimas

Panašu, kad laikas Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei neegzistuoja. Tuo, kad 36 metų krepšininkė sugebėjo "maudyti" jaunesnes ir daugiau energijos turinčias varžoves ir buvo viena naudingiausių žaidėjų aikštėje, krepšinio visuomenė ne kartą buvo nustebinta ir sužavėta.

A. Tamašauskas pabrėžė J. Štreimikytės naudą prie savo krepšio: "Gal puolime Jurgai būna juodų dienų, tačiau jų būna visoms krepšininkėms. Tačiau gynyboje ji mums yra nepakeičiama. Ji iš anksto žino, kur atsidurs kamuolys, gali įkišti ranką, perimti kamuolį ar kitaip sutrukdyti varžovei." Aikštėje J. Štreimikytė yra tikras universalumo įsikūnijimas.

Rungtynių pradžia: J. Štreimikytė pelnė keturis taškus iš po krepšio, už kelių akimirkų - dar du iš vidutinio nuotolio. Paskui veržėsi prie krepšio ir uždirbo pražangą. Dar už akimirkos skuodė į greitą puolimą. Išplėšė kamuolį iš sutrikusios varžovės rankų. Po to sekė du perdavimai jaunajai Gintarei Petronytei, kuriai tereikėjo iš idealių padėčių pelnyti taškus. Paskui - dar vienas perimtas kamuolys.

Po tokio 7 min. benefiso R. Paulauskas pagaliau pakeitė savo lyderę. Tačiau neilgam. Tą vakarą J. Štreimikytė iš viso žaidė 34 min. "Manau, kad šie skaičiai net neatspindi visos naudos, kurią Jurgita mums davė šį vakarą."

Tokie rodikliai nepadarytų gėdos ir 10 metų jaunesnėms žaidėjoms, tačiau J. Štreimikytė, kaip visada, išlieka kukli. "Nemanau, kad galiu viską daryti taip gerai, kaip prieš 10 metų. Gal ir taškų mažiau pelnau, bet stengiuosi tai kompensuoti kitais darbais aikštėje - perduoti kamuolį, atidirbti gynyboje, padėti komandos draugei." Ir J. Štreimikytės rezultatai, ir kovingumas, ir elgesys aikštėje yra geriausias pavyzdys kitoms TEO žaidėjoms.

"Jurga yra mūsų lyderė. Su ja žaisti lengva visoms žaidėjoms, jos žino, kad atsidengusios gaus kamuolį. Žino, kad Jurga nebijos užsikrauti naštos lemiamais rungtynių momentais. Dar svarbiau, kad ji yra labai motyvuota ir žaidžia ne dėl pinigų, bet dėl malonumo. J. Štreimikytės globą jaučia visa TEO komanda."

2022 metais Jurgita Štreimikytė-Virbickienė tapo pirmąja lietuve, įtraukta į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Šlovės muziejų. "Tai yra didžiulis postūmis Lietuvos moterų krepšiniui, nes apie šį įvykį jau daug yra kalbama, o viešumas ir matomumas moterų krepšiniui yra labai reikalingas. Tai yra didelis reikalas," - 15min antradienio popietę sakė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. - "Tai yra išties aukštas šaukimas, bet manęs tai nei stebina, nei nestebina."

Karjeros kelias ir pasiekimai

• Štreimikýtė Jurgita, Virbickíenė (1972 05 14 Alytus), krepšininkė, trenerė.
• 2010 baigė Vilniaus pedagoginį universitetą.
• Alytaus sporto mokyklos auklėtinė, pirmoji trenerė D. Jurkonytė.
• Komandos: Vilniaus Ryšininko (1990-1993), Kauno Viktorijos (1993-1994), Valenciennes’o (Prancūzija) USVO (1994-1998), Como (Italija) Pool Comense (1998-2002), Indianos Fever (Jungtinių Amerikos Valstijų moterų krepšinio profesionalų lygos; 2000-2001, 2005), Vilniaus Lietuvos Telekomo (2004-2006), Teo (2006-2010), Maskvos srities Spartako (2009).
• Europos jaunučių krepšinio čempionato bronzos medalininkė (1989).
• 11 kartų Lietuvos (1991-1994, 2004-2010), 2 kartus Italijos (1999, 2002), 5 kartus Baltijos lygos (2003-2007) moterų krepšinio čempionė.
• Eurolygos bronzos (2005), sidabro (1999, su Como Pool Comense), aukso (2009, su Maskvos srities Spartaku) medalių laimėtoja.
• Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėja (1990-2006): žaidė 157 rungtynes, pelnė 2101 tašką, su šia rinktine 1997 tapo Europos čempione.
• Gedimino ordino Komandoro kryžius (1997).

"Be abejonės, mylimiausias ir labiausiai šildantis yra 1997 metų Europos čempionato auksas. Juk daugiausia širdies atiduodame atstovaudami savo šaliai - kai žaidžiame ne už pinigus, o dėl garbės." 1997 m. Vengrijoje vykusiame Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė su lydere J. Štreimikyte-Virbickiene tapo didžiausia staigmena - laimėjo auksą.

"Buvome neseniai atgavę nepriklausomybę, tvyrojo ypatinga dvasia, kad galime atstovauti Lietuvai. Tie keleri metai mums buvo fantastiški, nes komanda susižaidė, užaugo."

Motinystė ir sugrįžimas į aikštelę

Motinystė - ne priežastis išsižadėti profesionalaus sporto. Tai įrodo Europos čempionato dalyvė, sprinterė, 400 m ir 200 m bėgimo Lietuvos rekordininkė Agnė Šerkšnienė, dukart olimpietė, maratono bėgikė Diana Lobačevskė ir Lietuvos krepšininkė, moterų NBA rungtyniavusi, dabar jau trenere dirbanti Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. Šios moterys - puikus pavyzdys, kaip galima derinti šeimą ir aukščiausius sporto pasiekimus.

Pirmieji tris nėštumo mėnesius J. Štreimikytė-Virbickienė norėjo tik miegoti - matyt, to reikalavo 10 metų nuolatinį intensyvų krūvį patyręs organizmas. Vėliau, atsiradus jėgų, pradėjo lankyti plaukimo treniruotes, o likus nedaug laiko iki gimdymo - nėščiųjų mankštas.

"Galvojau, kad būsiu gera mama, gera namų šeimininkė, gaminsiu valgyti ir tvarkysiu namus. To entuziazmo užteko trims mėnesiams. Kūnas buvo įpratęs prie savo režimo. Atrodė, kad negaliu sėdėti, nes tuomet laikas eina veltui ir reikia kažką daryti."

D. Lobačevskė prisipažino, kad nėštumo metu ieškojo informacijos apie profesionalias sportininkes, kurių karjerą ilgesniam ar trumpesniam laikui nutraukė motinystės atostogos. Tačiau prisipažino, kad treniruočių režimą pasirinko pati - kilometrus „rinko“ pagal savijautą. Iki penkto nėštumo mėnesio per savaitę nubėgdavo po 180-200 km, nes gerai jautėsi, o intensyviai sportuoti įpratusiam organizmui staigus posūkis į ramybę būtų nenaudingas.

"Kai gimė mano pirmoji dukra, aš buvau nutarusi nebesportuoti. Po antro nėštumo pertraukos nuo sporto praktiškai nebuvo. Aš bėgiojau būdama aštuonis mėnesius nėščia, o praėjus savaitei po gimdymo išėjau pabėgioti."

Sporto medicinos specialistas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas, dr. - Šiais laikais profesionalių sportininkių grįžimas į sportą yra labai individualus reikalas. Jeigu moters organizmas treniruotas, jeigu gimdymas praėjo be komplikacijų, sportuoti galima pradėti gana anksti po gimdymo.

Jurgita išreiškė savo patirtį apie grįžimą po gimdymo: "Mano situacija susiklostė kiek kitaip - Tomukas gimė vasarį, o aš rimtai sportuoti pradėjau po pusantrų metų. Pusmetį buvau tiktai mama, po to pradėjau lengvai bėgioti, išvažiavau į pirmąją stovyklą. Buvo aišku, kad forsuoti sportinės formos tikrai neverta, kadangi grįžti į aikštelę sezono viduryje nebuvo jokios skubos, todėl galėjau ramiai ruoštis kitam sezonui."

"Todėl man dabar tikrai keista, kai krepšininkės, praėjus 2-3 mėnesiams po gimdymo, jau grįžta į aikštelę. Juk krepšinis - vis dėlto kontaktinis sportas, kalbėti apie rimtus krūvius ir kūdikio maitinimą krūtimi - yra neįsivaizduojama. Man turbūt labiausiai gaila buvo drastiškai nutraukti mažylio maitinimą - buvau priversta pasirinkti sportą. Dabar manau, kad gamta vis tiek pasiima savo - tapusi mama, turėtum ja ir pabūti, tas krepšinis niekur nepabėgs."

2003 m. gimęs sūnus Tomas tik trumpam pristabdė mamos karjerą - jau po pusmečio J. Štreimikytė-Virbickienė grįžo į treniruočių salę.

Vyrų palaikymas ir šeimos svarba

Už Jurgitos Štreimikytės sėkmingos karjeros stovi ir jos vyras Dainius Virbickas, maratonininkas, kuris aukojo savo karjerą dėl jos. "Tai jo reikėtų paklausti. Dainius pasirinko būti šalia. Jis tikrai daug prisidėjo, kad galėčiau sutelkti dėmesį tik į sportą. Esu dėkinga, kad vyras per visą mano karjerą buvo greta."

"O ir tėtis su mažyle puikiai susitvarko, išleidžia mane į varžybas. Kol kas tos kelių dienų išvykos į varžybas ir buvo sunkiausias išsiskyrimo laikas."

"Manau, kad po kiekvieno sezono Jurga sau mintyse pasako, kad jau viskas. Bet praeina vasara, ir organizmas pradeda pasiilgti to fizinio krūvio," - J. Štreimikytės motyvus spėjo A. Tamašauskas.

Lietuvos moterų krepšinio ištakos ir vystymasis

Nors apie vyrų krepšinį daug aprašyta, apie moterų krepšinio pradžią tikrai daug nekalbama ir daug įdomių faktų, net gi susijusių su Lietuva nežinoma.

Senda Berenson Abbott: Moterų krepšinio motina iš Lietuvos

Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Be ja, šmaikštus faktas toks, kad į tas rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo 6:5.

Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot. Ji ir tituluojama, kaip pasaulinio moterų krepšinio motina. O, pats įdomiausias faktas ir tikriausiai mažai kam bus girdėtas, kad Senda buvo Lietuvaitė. Tai gi, moterų krepšinio motina ir pradininkė yra Lietuvė. Taip pat ji yra ir pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė.

Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje, Butrimonių kaime, kuris randasi netoli Stakliškių. Tiesa Lietuvoje jos pavardė buvo Valvrojenskaja. Būdama septynerių 1875 m. kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūręs jos tėvas Albertas, sulaukęs šeimos, pareikalavo, kad žmona ir vaikai Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme.

S. Berenson, sužinojusi apie naują žaidimą, tuoj pat nuvyko pas J. Naismithą ir gavo jo pritarimą vaikinams skirtą žaidimą pritaikyti ir merginoms. Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais - šiaudinį) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S. Berenson pataisos buvo įteisintos - taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 - erius metus.).

1901 m. krepšinio populiarintoja parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“. Jį redagavo 12 metų. Į 1959 m. įkurtą Krepšinio šlovės muziejų pirmosios moterys įtrauktos tik 1985 metais. Tarp pirmųjų 1985 m. liepos 1 d. įtraukta ir Senda Berenson-Abbott.

Moterų krepšinis nepriklausomoje Lietuvoje ir tarptautinėje arenoje

Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų, buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų.

1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga).

1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). O 1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės, kur Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui.

1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje tapo istoriniu įvykiu. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP.

Lietuvai, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m.

Moterų krepšinis Sovietų okupacijos metais (1940-1960 m.)

Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose. Šiame laikotarpyje Lietuvos moterų krepšinis demonstravo stiprų potencialą ir pasiekė reikšmingų pergalių.

Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė.

Gražina Tulevičiūtė - pirmoji lietuvė moteris, kuri buvo pakviesta į SSSR krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. Rio de Žaneire tapo pasaulio krepšinio vicečempione, 1958 m. Lodzėje iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. Jūratė Daktaraitė - atstovavo TSRS rinktinei. 1959 m. tapo Pasaulio čempione. 1960 ir 1962 m. iškovojo Europos čempionės titulus.

Moterų krepšinio ateities perspektyvos ir jaunimo ugdymas

J. Štreimikytė-Virbickienė dabar dirba trenere Vilniaus krepšinio mokykloje, į kurią kadaise pati buvo pakviesta. "Treniruoju Vilniaus „VKM-Kibirkštis-MRU“ jaunimo komandą, kuri žaidžia Lietuvos moterų lygos B divizione. Mano tikslas - auginti aukšto meistriškumo mergaites ateičiai, rinktinėms."

"Iš kiekvienos kartos vienetai lieka krepšinyje, bet tai normalu, nes profesionalo kelias sunkus. Auklėtinėms kartoju, kad galiu tik sudėti savo žinias, įgūdžius, patirtį į kiekvienos turimą vagonėlį. O jį po 12 klasės reikės stumti pačioms. Be to, viskas priklauso nuo to, kiek mergaitė dar pati norės pasiimti."

Lina Brazdeikytė, Jurgitos bendražygė rinktinėje, kartu su ja organizavo krepšinio stovyklą mergaitėms „Siekis“. "Ši idėja buvo rutuliojama jau kelis metus," - prisimena buvusi puolėja. - "Kai vasaromis grįždavau į Lietuvą, tai vis susibėgdavau su Jurga ir kalbėjomės, kad reikia kažką daryti. Berniukams daug stovyklų, o mergaitėms nieko nėra, niekas nieko nedaro. Galų gale, šiais metais ir padarėme."

Pirmoje mergaičių stovykloje Alytuje trenerių nurodymų klausė 37 mergaitės. L. Brazdeikytė teigia, kad stovykla buvo labai patenkinta. "Tai buvo daugiau bandymas, nes nežinojome nei kiek mergaičių surinksime, nei ko joms reikia. Daugiausiai dėmesio skyrėme individualiai technikai, pagrindams, krepšinio abėcėlei."

L. Brazdeikytė pripažįsta, kad problemų Lietuvos moterų krepšinyje tikrai netrūksta. "Problemų tikrai nemažai, tačiau ir būdų joms spręsti yra. Norisi, kad viskas vyktų staiga, greitai ir lengvai, bet taip nebus. Laukia ilgas darbas, kuriame turi būti ir analizė, ir bendravimas su treneriais bei mergaitėmis. Kuo ilgiau būnu Lietuvoje, tuo daugiau naujų problemų sužinau. Treneriai nesurenka grupių, sunku sudominti mergaites, nelieka jų Lietuvoje."

"Mergaičių krepšinis yra Lietuvos moterų krepšinio piramidės pagrindas. Logiška, kad ir viršūnė turi problemų. Tačiau, reikia tikėti, kad galime pakartoti čempionišką žygį, nes kitaip nėra prasmės dirbti. Manau, kad potencialo yra. Jaunosios krepšininkės sėkmingai pasirodo tarptautinėse varžybose, naujoji karta auga. Yra gabių žmonių su kuriais reikia dirbti ir su kuriais galima kažką pasiekti. Ateina naujas olimpinis ciklas, manau, per 4 metus mes galime neblogai padirbėti."

tags: #jurgita #streimikyte #pagimde #sunu

• Numerologinis požiūris į vaiko asmenybę
• Unikalus būdas įamžinti pirmuosius mėnesius
• privataus darželio problemos Ringauduose
• Nuo senovės tradicijų iki šiuolaikinio gimtadienio šventimo
• Dirbtinio apvaisinimo eiga ir sėkmės tikimybė