Vaiko globa ir rūpyba pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą

Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. LR Civilinis kodeksas numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi neatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota.

Vaiko globos (rūpybos) tikslai ir principai

Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.

Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai yra šie:

• paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;
• sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;
• rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus - viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu.

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai apima ir kitas nuostatas:

1. vaiko interesų pirmumas;
2. pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus;
3. vaiko globa (rūpyba) šeimoje;
4. brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.

Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita

Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir interesus (žiaurus tėvų elgesys su vaikais, tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.

Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko ir užtikrina valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija, gavusi informaciją apie vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba), privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) jam paskyrimą per tris dienas. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų vadovai ir kitokie pareigūnai už melagingos informacijos suteikimą, vaiko, kuriam reikalinga globa (rūpyba), slėpimą, kliudymą jam nustatyti globą (rūpybą) ar kitokius vaiko teisių ir interesų pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises.

Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos

Vaiko globos (rūpybos) rūšys yra šios:

1. laikinoji globa (rūpyba);
2. nuolatinė globa (rūpyba).

Vaiko globos (rūpybos) formos yra:

1. globa (rūpyba) šeimoje;
2. globa (rūpyba) šeimynoje;
3. globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.

Pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje.

Laikinoji globa (rūpyba)

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:

• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);
• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:

1. grąžinamas tėvams;
2. sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
3. nustatoma nuolatinė globa (rūpyba);
4. įvaikinamas;
5. susituokia.

Nuolatinė globa (rūpyba)

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.

Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko:

• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
• vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
• tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;
• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas:

1. sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;
2. grąžinamas tėvams;
3. įvaikinamas;
4. susituokia.

Globos (rūpybos) formos detaliau

Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta, kai neišskiriami broliai ir seserys.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas. Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai. Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Vaiko globa (rūpyba) valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose. Likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko globą (rūpybą) institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, tam pritarus valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

INFOLEX PASTABA: nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus netaikomos iki įstatymo Nr. XIII-645 įsigaliojimo (2018 07 01) įsteigtoms šeimynoms ir šeimoms, kuriose globojami (rūpinami) vaikai, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl jų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, santuokos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki Civilinio kodekso 3.259 str. 1 d. ir 3.260 str. 1 ir 2 d.

Globėjo (rūpintojo) skyrimas ir reikalavimai

Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu. Šis sprendimas priimamas pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. INFOLEX PASTABA: 2023 03 28 įstatymu Nr. XIV-1838 nustatyta, kad 3.264 str. 1 d. nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki įstatymo Nr. XIV-1838 įsigaliojimo dienos (2023 04 01) galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 str. 1 d.

Savivaldybės mero sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre, globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui. Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko. INFOLEX PASTABA: 2023 03 28 įstatymu Nr. XIV-1838 (TAR, 2023, Nr. 2023-05730) nustatyta, kad 3.264 str. 2 d. nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki įstatymo Nr. XIV-1838 įsigaliojimo dienos (2023 04 01) galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.264 str. 2 d.

Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.

Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje. Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.

Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka ir reikalavimai

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitos šio darbo patirtį turinčios organizacijos ir institucijos.

Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus:

1. prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis;
2. Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą;
3. kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.

Vaiko globėju (rūpintoju) negali būti skiriamas asmuo:

1. neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis;
2. pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;
3. nuo kurio buvo atskirtas vaikas;
4. buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko;
5. jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje numatytais pagrindais;
6. teistas už tyčinius nusikaltimus;
7. sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką;
8. sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Santykiai su vaikais. Šeimos aplinka. Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.

Globėjo (rūpintojo) pareigos, teisės ir atsakomybė

Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:

• užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
• rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
• auklėti vaiką;
• spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;
• netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
• palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
• rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
• rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Globos (rūpybos) organizavimas ir priežiūra

Vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Organizuodama vaiko globą (rūpybą), rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.

Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Vykdydama vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bendradarbiauja su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti:

1. globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje;
2. vaiko gyvenamojoje vietoje;
3. vaikų globos institucijoje.

Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.

Turtiniai santykiai ir vaiko išlaikymas

Globojamo vaiko šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje globos institucijoje išlaikymą reglamentuoja įstatymai. Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.

Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą. Vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.

tags: #civilinis #kodeksas #vaiko #globa

• Teisinės pasekmės už darželio pažeidimus
• Daugiau apie socialinės globos paslaugas
• Rekomendacijos sveiko kūdikio dienotvarkei
• daugiau apie vaikiškus visureigius
• kaip sukurti personalizuotus krikštynų lipdukus