Atsiskyrimo nerimas yra nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai šis žmogus yra mama arba tėtis. Tai visiškai normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių, nors gali prasidėti jau 9-12 mėnesių amžiaus.

Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį. Kūdikis dar nesupranta daiktų ir žmonių pastovumo - vaikas nesuvokia, kad iš akiračio dingę daiktai ar žmonės neprasmenga skradžiai žemės. Kūdikiai sunkiai suvokia laiką ir nemoka „planuoti“ ateities įvykių, tad jiems svarbu tik tai, kas vyksta čia ir dabar. Mamai nuėjus kūdikis sunerimsta, susijaudina, jam baisu, kad mama dingo amžiams.
Šis tarpsnis tėvams gali būti kartu labai jaudinantis ir labai skausmingas. Visgi, yra keletas strategijų, kurios padės lengviau įveikti šį laikotarpį:

Galite „treniruotis“ net būdami namuose:
Atsiskyrimo nerimas tampa problema tik tada, jei jis laikui bėgant tik stiprėja ir nė kiek nelengvėja. Sunerimti reikėtų, jeigu vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, pavyzdžiui, vaikas normaliai reaguoja į senelius, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Taip pat verta pasikonsultuoti su medikais, jeigu vaikas iki 2-3 metų niekada nerodė jokių atsiskyrimo nerimo ženklų.
Svarbiausia atsiminti, kad atsiskyrimo nerimas yra laikinas raidos etapas. Jūsų ramybė, pozityvumas ir nuoseklumas padės vaikui jaustis saugiai, net ir tada, kai trumpam turite atsiskirti.
tags: #ciulptukas #nuo #18 #men