Pirmieji lietuviai Čikagoje apsigyveno apie 1870 m. Per 19 a. pabaigos - 20 a. pirmos pusės emigraciją šiame mieste susidarė didžiausia pasaulyje lietuvių išeivių kolonija. Šv. Kazimiero karalaičio draugija, įkurta 1886 m., rūpinosi lietuvių katalikų parapijų steigimu. 1910 m. Čikagoje veikė apie 500 lietuvių verslo įmonių, o 1926 m. lietuviai turėjo 352 parduotuves.

20 a. 6 deš. lietuviams Čikagoje atkūrus Šilinių atlaidų tradiciją, sustiprėjo poreikis pastatyti erdvesnius maldos namus didžiausiai Marquette parko lietuvių bendruomenei. Kanauninkas Jurgis Paškus, kuris rūpinosi bažnyčios statybomis, ir parapijos bažnytinis komitetas pasirinko architekto Jono Muloko projektinį pasiūlymą.
Švč. „Lietuvių katedra“ vadintos bažnyčios interjero meninę programą kūrė visa svita talentingų to meto dailininkų - Vytautas Kazimieras Jonynas, Kazimieras Žoromskis, Vytautas Kašuba, Ramojus Mozoliauskas, Adomas Varnas. Bažnyčios bokštų viršūnėse komponuojamos lietuviškų koplytstulpių formos - itin charakteringas architekto Jono Muloko bruožas. Anot J. Muloko, projektas įvertintas „kaip didelė pradžia išvesti architektūrinius dėsnius iš tautinių ornamentinių formų, išlikusių medžio drožiniuose, audiniuose ir statybos puošmenose“.
Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapija Brighton Parke - vienoje didžiausių Čikagos gyvenviečių - įsteigta 1914 m., kai Europa ir visas pasaulis gyveno I-jo pasaulinio karo nuotaikomis. Iš arkivyskupijos gavus leidimą bažnyčios statybai ir atsiuntus jauną, ką tik įšventintą lietuvį kunigą Antaną Brišką, prasidėjo naujosios lietuviškos parapijos gyvenimas.
Šiuo metu parapija sėkmingai gyvuoja, nors jos daugumą sudaro ispanakalbiai Brighton Park katalikai. Lietuviai tikintieji ir dabar yra pilnateisiai šių Dievo namų ir parapijos nariai, laisvai galintys melstis savo gimtąja kalba ir puoselėti savo tradicijas. Mišios dažnai vyksta trimis kalbomis: anglų, lietuvių ir ispanų. Parapijos jubiliejaus iškilmėse dalyvauja gausus vietinių parapijiečių būrys, buvę parapijos nariai bei svečiai iš kitų apylinkių.

Per šį parapijos gyvavimo ir veiklos šimtmetį buvo nuveikta daug gražių darbų, o lietuviška veikla tęsiama pasitelkiant tautinius šokių kolektyvus, tokius kaip „Suktinis“, bei organizuojant kultūrines viktorinas ir renginius, suartinančius įvairių kartų išeivijos atstovus.