Šiame straipsnyje aptarsime neveiksnumo nustatymo ir globos instituciją Lietuvoje, pateikdami aiškią informaciją tiek pradedantiesiems, tiek specialistams.
Neveiksnumas - tai teisiškai apibrėžta būsena, kai asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti tam tikroje srityje. Neveiksnumas nustatomas tik teismo tvarka, remiantis medicininiais įrodymais ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Dažniausiai tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga ar insultas.
LR CK 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis neveiksnumo nustatymą ir globą Lietuvoje, yra Civilinis kodeksas (CK) ir Civilinio proceso kodeksas (CPK). CK 2.10 straipsnis apibrėžia fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sąlygas. CPK nustato procesinę tvarką, kaip inicijuojamas ir vykdomas neveiksnumo nustatymo procesas teisme.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.
Neveiksnumo nustatymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo bei atidumo.
Procesas prasideda nuo pareiškimo padavimo teismui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Pareiškimą gali paduoti asmens artimieji (sutuoktinis, tėvai, vaikai, broliai, seserys), globos (rūpybos) institucija arba prokuroras, jei jie mano, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti.
LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.
Pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Prie pareiškimo būtina pridėti šiuos dokumentus:
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Gavęs pareiškimą, teismas priima nutartį dėl bylos iškėlimo. Teismo posėdyje dalyvauja pareiškėjas, asmuo, dėl kurio neveiksnumo sprendžiama, ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas gali paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekdamas nustatyti asmens psichikos būklę ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmus bei juos valdyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Remiantis surinktais įrodymais ir ekspertizės išvada, teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba atmeta pareiškimą. Jei asmuo pripažįstamas neveiksniu, teismas nustato globą ir paskiria globėją.
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą.
Globa - tai teisinė priemonė, skirta apsaugoti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo priežiūrą. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Globėjas yra asmuo, kuris teismo sprendimu paskiriamas atstovauti neveiksnaus asmens interesams ir valdyti jo turtą.
Globėjas turi šias pagrindines pareigas:
Globėjas atsako už savo veiksmus, susijusius su neveiksnaus asmens turto valdymu ir interesų atstovavimu. Jei globėjas netinkamai vykdo savo pareigas, jis gali būti atleistas nuo globos ir jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė.
Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas rūpintis neveiksniu asmeniu. Prioritetas teikiamas asmens artimiesiems - sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Jei artimųjų nėra arba jie negali būti globėjais, globėju gali būti skiriamas kitas asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. Svarbu, kad globėjas būtų sąžiningas, atsakingas ir gebėtų tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams.
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Norint inicijuoti globos nustatymo procesą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
Jei neveiksnus asmuo gauna socialines išmokas, globėjas privalo užtikrinti, kad šios išmokos būtų naudojamos tik neveiksnaus asmens interesais. Globėjas turi atsiskaityti globos (rūpybos) institucijai apie gautas ir panaudotas socialines išmokas.
Globėjas turi teisę sudaryti sandorius neveiksnaus asmens vardu, tačiau kiekvienas sandoris turi būti naudingas būtent neveiksnaus asmens interesams. Prieš sudarant svarbius sandorius (pvz., nekilnojamojo turto pardavimas, paskolos ėmimas), globėjas privalo gauti globos (rūpybos) institucijos leidimą.
Jei neveiksnus asmuo pats sudaro sandorį, kuris jam yra naudingas, teismas išimties tvarka gali pripažinti tokį sandorį teisėtu ir galiojančiu.
Globa pasibaigia šiais atvejais:
Svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, susijusias su neveiksnumo nustatymu ir globa:
Norint išvengti šių klaidų, rekomenduojama konsultuotis su teisininkais ir globos (rūpybos) institucijų specialistais.
Visgi atkreipiame dėmesį, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.
Dažna situacija, jog asmuo, kuris nori pradėti pirmiau paminėtą procedūrą, nenumano, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu). Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas). Šis subjektų sąrašas yra baigtinis, vadinasi kiti subjektai, kurie nėra konkrečiai minėtame straipsnyje nurodyti, pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), pateikti neturi teisės.

Šioje dalyje aptarsime vaiko laikinosios globos (rūpybos) šeimoje nustatymą vaikams, likusiems be tėvų globos.
Šią sritį reglamentuoja šie teisės aktai:
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) planuotas nustatymas trunka 30 dienų. Šis terminas gali būti pratęstas iki tol, kol bus surinkti visi reikiami dokumentai apie būsimąjį globėją.
Fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), turi pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus rajono savivaldybės administracijos ,,vieno langelio“ padaliniui (gali atsiųsti paštu arba el. būdu, pasirašius kvalifikuotu el.
Paslaugos gavimui reikalingi dokumentai ir informacija, kuriuos turi pateikti paslaugos gavėjas:
Fiziniam asmeniui pateikus prašymą, jis yra užregistruojamas dokumentų apskaitoje pagal institucijoje nustatytą dokumentų valdymo tvarką. Prašyme nurodo, ar sutinka, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius savarankiškai surinktų dokumentus ir duomenis. VTAS išsiaiškina (Civilinio kodekso 3.269 str. Kai fizinis asmuo nesutinka, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius surinktų anksčiau minėtus duomenis, fizinis asmuo šiuos duomenis per 14 dienų nuo rašytinio prašymo pateikimo savarankiškai pateikia Vaiko teisių apsaugos skyriui. VTAS įvertinęs dokumentus, duomenis ir informaciją, priima sprendimą dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo. Kai priimamas sprendimas dėl fizinio asmens neigiamo pradinio įvertinimo apie tai raštu pranešama fiziniam asmeniui. VTAS, priėmęs sprendimą dėl fizinio asmens teigiamo pradinio įvertinimo, per 3 kalendorines dienas nuo šio sprendimo priėmimo pateikia jį ir visus dokumentus, duomenis, informaciją atestuotiems socialiniams darbuotojams, kurie gavę dokumentus, informaciją ir duomenis per 3 kalendorines dienas praneša fiziniam asmeniui apie mokymų datą ir laiką. Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, dėl kurio teigiamo pradinio įvertinimo VTAS priima sprendimą, išskyrus artimuosius giminaičius. Atestuoti socialiniai darbuotojai per kiek galima trumpesnį laikotarpį, ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų nuo mokymų pasibaigimo, parengia išvadą dėl fizinio asmens pasirengimo vaiko globai (rūpybai) ir pateikia ją VTAS, jos kopiją - fiziniam asmeniui. VTAS gavęs išvadą, parenka likusiam be tėvų globos vaikui teigiamai įvertintą fizinį asmenį ir priima sprendimą dėl pasirinkto fizinio asmens teikimo skirti vaiko globėju (rūpintoju). Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, priėmę sprendimą dėl fizinio asmens tinkamumo tapti vaiko globėju (rūpintoju) su teikimu kreipiasi į rajono savivaldybės administracijos direktorių. Jo įsakymu nuo prašymo nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) įregistravimo dienos savivaldybėje nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba) bei paskiriamas vaiko globėjas (rūpintojas).