Bronchitas nėštumo pabaigoje: simptomai, priežastys ir gydymas
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Kartais šie pokyčiai gali sukelti nemalonius pojūčius, tokius kaip skausmas pilvo apačioje čiaudint. Šis straipsnis aptars galimas čiaudulio priežastis nėštumo metu, įskaitant ūminį bronchitą, slogą ir kitus veiksnius, bei pateiks rekomendacijas, kaip palengvinti simptomus ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Ūminis bronchitas - tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kosuliu, skrepliavimu ir kvėpavimo takų sudirgimu. Sergant bronchitu kvėpavimo takų gleivinė paburksta, gaminasi daugiau sekreto, todėl atsiranda dirginantis kosulys. Pirmosiomis dienomis kosulys paprastai būna sausas, vėliau pereina į drėgną, lydimą gleivinių ar pūlingų skreplių. Bronchitas - tai viena dažniausių kvėpavimo takų ligų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Dažniausiai jis prasideda kaip įprastas peršalimas, tačiau užsitęsęs kosulys, spaudimas krūtinėje ir silpnumas verčia susimąstyti, ar tai nėra rimtesnė būklė. Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Bronchitas gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios skiriasi trukme, priežastimis ir gydymo taktika.
Ligos apibūdinimas
Ūminis bronchitas - tai uždegiminė bronchų būklė, kuri kliniškai pasireiškia neseniai prasidėjusiu kosuliu. Jį dažniausiai sukelia respiracinė infekcija. Ūminis bronchitas prasideda ūmiai, dažnai praeina savaime.
Lėtinis bronchitas - patologinė būklė, kuriai būdinga: trunka ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės, pasireiškia ne mažiau kaip po 3 mėnesius (nebūtinai iš eilės) daugumą dienų, vargina pasikartojantys kosulys ir skrepliavimas (t.y. produktyvus kosulys), nepaaiškinami kitomis priežastimis (tuberkulioze, naviku). Įrodyta, kad lėtinis bronchitas - tai lėtinė uždegiminė, o ne alerginė kvėpavimo takų liga. Jos patogenezė siejama su uždegiminiais kvėpavimo takų gleivinės ir pogleivio pokyčiais.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia ūminio bronchito priežastis - virusinė infekcija (apie 90 % atvejų). Kaip gydyti ūminį bronchitą? Nors ūminis bronchitas dažniausiai praeina savaime, labai svarbu padėti organizmui greičiau pasveikti.
Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai: rinovirusas, adenovirusas, respiracinis sincitinis, gripo, paragripo, Herpes, Echo, Koksakio virusai, koronavirusai ir kt. Lietuvoje rudenį ir žiemą aktyviausi yra rinovirusai ir adenovirusai. Daug rečiau pirminė ūminio bronchito priežastis yra bakterijos: Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, mikoplazmos legionelės ir kt. (Mycoplasma pneumoniae, Bordetella pertussis ir Chlamydia pneumoniae). Kliniškai nustatyti, ar ūminio bronchito priežastis yra virusas ar bakterijos (pvz., Chlamydia pneumoniae), dažnai neįmanoma.
Predisponuojantys veiksniai:* nepalanki aplinka: blogos klimatinės sąlygos, rūkymas, kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, teršalais (bronchų iritantais) - įvairiomis augalinėmis ir mineralinėmis dulkėmis, rūgščių garais, amoniaku, organiniais tirpikliais, chloru, vandenilio sulfidu, sieros dioksidu, tabako dūmais.* vidiniai veiksniai: nuovargis, peršalimas, paveldimos ir sunkios ligos, organizmo imuninės savybės, imunitetą slopinančių vaistų vartojimas.
Lėtinis bronchitas yra polietiologinė liga. Svarbiausi lėtinio bronchito rizikos veiksniai, pažeidžiantys kvėpavimo takų struktūrą ir funkciją, yra šie: rūkymas (ir pasyvus), profesiniai kenksmingi veiksniai, oro užterštumas, nepalankus klimatas (šaltis, drėgmė, rūkas, debesuotumas), socialinės problemos (alkoholizmas, badavimas), dažnos virusinės kvėpavimo takų infekcijos, sutrikęs kvėpavimas per nosį (sinusitas, iškrypusi nosies pertvara), sekrecinio imunoglobulino A deficitas, bakterijų invazija kvėpavimo takuose (sveikų nerūkančių žmonių distaliniai bronchai yra sterilūs).
Veikiant kai kurioms bakterijoms (Pseudomonas aeruginosa, Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae), sulėtėja virpamojo epitelio judesiai, jų sinchroniškumas. Dauguma gramneigiamų mikroorganizmų (Haemophilus influenzae, Haemophilus parainfluenzae, Pseudomonas aeruginosa, Moraxella catarrhalis) sintetina bronchokonstrikcinį mediatorių histaminą, imunoglobulino A proteazes, slopina ląstelinį imunitetą.
Nėštumo metu moters imuninė sistema yra šiek tiek susilpnėjusi, todėl ji tampa jautresnė infekcijoms, įskaitant ir ūminį bronchitą.
Bronchito atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Taip pat bronchitą gali sukelti bakterijos.
Simptomai ir požymiai
Dažniausiai ūminis infekcinis bronchitas pasireiškia ūmine virusine respiracine infekcija, kuri prasideda bendru negalavimu, čiaudėjimu, sloga, nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės perštėjimu, raumenų ir nugaros skausmu. Vėliau gali atsirasti skreplių, kurie dažniausiai yra gleivingai pūlingi. Nėščioji gali karščiuoti 3-5 dienas. Užtrukus karščiavimui, moterį reikia tirti dėl pneumonijos, kuria gali komplikuotis virusinė respiracinė infekcija.
Ūminis bronchitas dažnai išsivysto po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (slogos, gerklės skausmo). Simptomai paprastai prasideda praėjus 3-4 dienoms po peršalimo ir trunka 2-3 savaites.
Dažniausi ūminio bronchito simptomai yra kosulys (dažniausiai sausas, vėliau su skrepliais), sloga, gerklės perštėjimas, nedidelis karščiavimas, raumenų ir nugaros skausmas. Nėščioji gali karščiuoti 3-5 dienas.
Nėščiosios skundžiasi kosuliu, skrepliavimu (skrepliai tampa pilkšvai balti, geltoni, žali pūlingi). Remisijos metu išlieka rytinis bronchų apsivalymas, „tualetas“ - atkosima 5-40ml skreplių per parą. Karščiuojama, o pasireiškus bronchų obstrukcijos sindromui, sustiprėja dusulys.
Bronchitas dažniausiai sukelia kosulį, švokštimą ir gleivių gamybą, tačiau karščiavimas paprastai būna lengvas arba jo visai nėra. Plaučių uždegimas pasireiškia sunkesne klinika - staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu dusuliu, skausmu krūtinėje ir bendru silpnumu. Be to, plaučių uždegimo metu kvėpuojant gali krebždėti ar girdėtis traškesiai.
Kai išsivysto bronchitas vaikams, svarbu žinoti, kad jų kvėpavimo takai yra siauresni ir jautresni dirgikliams, todėl simptomai gali būti ryškesni.
Diagnostika
Auskultuojant girdimas šiurkštus vezikulinis alsavimas (dėl bronchų hiperemijos), karkalų paprastai negirdima. Jei atsiranda skreplių, girdima sausų žemo tembro ir neskambių drėgnų karkalų, kurie, moteriai pakosėjus, gali išnykti. Prisidėjus dusuliui, švokštimui, auskultuojant plaučius, girdima aukšto arba įvairaus tembro sausų karkalų arba jų girdima tik forsuotai iškvepiant. Jei be klinikinių ūminio bronchito klinikinių simptomų yra ir grįžtamosios obstrukcijos požymių (sausi karkalai, spirogramos pokyčiai), diagnozuojamas ūminis obstrukcinis bronchitas.
Dažniausiai laboratorinių ir instrumentinių tyrimų nereikia atlikti. Jei karščiuojama ilgiau kaip 5 dienas, auskultuojant plaučius girdima krepitacija ar smulkių drėgnų karkalų, atliekamas rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas pneumonijai paneigti (tik II nėštumo trimestro pabaigoje ar III nėštumo trimestro metu).
Dažniausiai laboratorinių ir instrumentinių tyrimų nereikia. Jei karščiuojama ilgiau kaip 5 dienas arba auskultuojant plaučius girdima krepitacija ar smulkių drėgnų karkalų, atliekamas rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas pneumonijai paneigti (tik II nėštumo trimestro pabaigoje ar III nėštumo trimestro metu).
Apžiūrint stebima, kad kartais kvėpavime dalyvauja pagalbiniai raumenys, yra padažnėjęs kvėpavimas. Auskultuojant plaučius, iškvėpimo fazė būna šiek tiek pailgėjusi, gali būti girdima sausų ir(ar) drėgnų įvairaus tembro karkalų, kurie priklauso nuo sekreto kiekio, spazminio komponento.
Tyrimai:* kraujo tyrimo duomenys gali būti nepakitę. Tik progresuojant ligai, didėja eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, mažėja eritrocitų nusėdimo greitis (antrinė policitemija, eritremija). Nustatomi padidėję uždegiminiai žymenys kraujo serume: CRB, fibrinogenas, α₂ globulinų frakcija;* spirometrija. Kai yra bronchų obstrukcija, nustatomas obstrukcinio tipo ventiliacijos plaučių funkcijos sutrikimas;* rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas. Atliekamas pneumonijai, kitoms ligoms paneigti;* citologinis skreplių tyrimas. Ligai paūmėjus, ryškiai padaugėja neutrofilų, nedaug yra eozinofilų;* bakteriologinis skreplių tyrimas. 50-60 proc. ligonių, sergančių lėtiniu bronchitu, ligai paūmėjus nustatoma patogeninių bakterijų, dažniausiai Haemophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae ir Moraxella catarrhalis, M. pneumoniae, rečiau - Chlamydia pneumoniae.
Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą.
Gydymas
Ūminio bronchito gydymas - simptominis. Karščiuojančiai nėščiajai taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti daug šiltų skysčių (aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos, vaistažolių arbatos nuo kosulio), iki 10 stiklinių per dieną. Kai temperatūra didelė, skiriama acetaminofeno (paracetamolio), kurio didžiausia paros dozė - 6 tabletės (geriamos kas 4val.).
Jei vargina sausas kosulys, rekomenduojama pačiulpti ledinukų nuo kosulio, vartoti difenhidramino. Tinka nedidelės kodeino preparatų dozės. Keletą dienų galima vartoti dekstrometorfano (alternatyvus saugus vaistas). Kosulį ramina patalpos drėkinimas specialiais naminiais drėkintuvais naktimis. Kosulį taip pat slopina šaukštelis medaus su keliais citrinos sulčių lašais - laikyti burnoje, kol ištirps. Jei kosulys labai stiprus, iki vėmimo, ligonę būtina tirti dėl komplikacijų.
Perštinčią gerklę rekomenduojama skalauti druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos pusei stiklinės šilto vandens, skalauti kas 4val.). Kai kosulys užsitęsia (3-4 savaites) ir(ar) yra padidėjęs bronchų reaktyvumas, skiriama inhaliacinių gliukokortikosteroidų (beklometazono, budezonido) po 200-500 μg per parą.
Jei užgulta nosis, skiriama lašų į nosį: fiziologinio tirpalo, ksilometazolino, tetrizolino, oksimetazolino, nafazolino. Pseudoefedrino ir fenilefrino rekomenduojama vengti pirmąjį nėštumo trimestrą. Siūloma miegoti su pakeltu galvūgaliu, tuomet palengvėja kvėpavimas.
Jei ašaroja akys, vargina čiaudulys, iš nosies skiriasi skaidraus skysto sekreto, simptomus gali palengvinti antialerginiai preparatai: chlorfeniraminas, difenhidraminas (vengtinas paskutiniuoju nėštumo trimestru, nes gali sukelti gimdos susitraukimus), klemastinas. Loratadinas ir cetirizinas priklauso B vaistų grupei ir yra alternatyva I kartos antihistamininiams vaistams, jeigu pastarieji netoleruojami, išskyrus I nėštumo trimestrą.
Antibiotikų (penicilinų, eritromicino, cefalosporinų) skiriama tik skrepliuojant pūlingais skrepliais, užsitęsus karščiavimui, sausam kosuliui. Antibiotikų prireikia sergančiosioms bronchine astma, sunkia širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, esant imunosupresijai. Mukolitikų (acetilcisteino, ambroksolio) skiriama skrepliuojant pūlingais skrepliais, tačiau dėl jų efektyvumo nuomonės skiriasi.
Ūminiam bronchitui su bronchų obstrukcijos sindromu gydyti vartojama inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir inhaliacinių trumpai veikiančių broncholitikų (salbutamolio, terbutalino, ipratropiumo bromido ir kt.). Šių vaistų vartojama tol, kol yra bronchų obstrukcija. Jei ūminis bronchitas komplikuojasi pūlingu sinusitu, lydimu veido skausmo, skiriama amoksicilino 2 3,5g per parą 7-10 dienų. Jei nėščioji alergiška penicilinams, duodama azitromicino po 500g per os pirmąją dieną, vėliau 4 dienas po 250mg kartą per parą. Dėl gydymo reikia konsultuotis su otorinolaringologais.
Ūminio bronchito gydymas - simptominis. Rekomenduojamas namų režimas, poilsis, gerti daug šiltų skysčių (aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos, vaistažolių arbatos nuo kosulio), iki 10 stiklinių per dieną. Esant aukštai temperatūrai, skiriamas acetaminofenas (paracetamolis). Sausą kosulį galima slopinti ledinukais nuo kosulio, difenhidraminu ar nedidelėmis kodeino preparatų dozėmis. Taip pat tinka dekstrometorfanas. Kosulį ramina patalpos drėkinimas ir šaukštelis medaus su citrinos sultimis. Perštinčią gerklę rekomenduojama skalauti druskos tirpalu. Jei kosulys užsitęsia, skiriama inhaliacinių gliukokortikosteroidų. Jei užgulta nosis, skiriama lašų į nosį (fiziologinio tirpalo, ksilometazolino, tetrizolino, oksimetazolino, nafazolino). Pseudoefedrino ir fenilefrino rekomenduojama vengti pirmąjį nėštumo trimestrą. Jei ašaroja akys, vargina čiaudulys, iš nosies skiriasi skaidraus skysto sekreto, gali padėti antialerginiai preparatai (chlorfeniraminas, difenhidraminas, klemastinas, loratadinas ir cetirizinas). Antibiotikų skiriama tik skrepliuojant pūlingais skrepliais, užsitęsus karščiavimui, sausam kosuliui, sergančiosioms bronchine astma, sunkia širdies ir kraujagyslių liga, cukriniu diabetu, esant imunosupresijai. Mukolitikų skiriama skrepliuojant pūlingais skrepliais. Ūminiam bronchitui su bronchų obstrukcijos sindromu gydyti vartojama inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir inhaliacinių trumpai veikiančių broncholitikų. Jei ūminis bronchitas komplikuojasi pūlingu sinusitu, skiriama amoksicilino arba azitromicino.
Gydymas priklauso nuo ligos formos, priežasties ir simptomų intensyvumo. Daugeliu atvejų jis yra simptominis - svarbu atsikratyti kosulio sukeliamo diskomforto ir padėti kvėpavimo sistemai atsistatyti. Paprastai rekomenduojama gerti daugiau šiltų skysčių, ilsėtis, vengti fizinio krūvio ir naudoti priemones, mažinančias temperatūrą ar gerinančias savijautą. Antibiotikai nėra būtini kiekvienu atveju - jie skiriami tik tada, kai patvirtinama bakterinė infekcija arba atsiranda komplikacijų požymių, tokių kaip aukšta, užsitęsusi temperatūra, pūlingi skrepliai ar būklės blogėjimas. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti kvėpavimo mankštas ar fizioterapiją, kurios padeda gerinti bronchų ventiliaciją ir skreplių pasišalinimą.
Vartoti vaistus nuo kosulio, pasižyminčius gleives suskystinančiu poveikiu ir palengvinančius atsikosėjimą. Vartoti karščiavimą ir raumenų skausmus mažinančius vaistus. Gerti daug šiltų skysčių, įvairių arbatų. Sergant bronchitu, netenkama daug skysčių, todėl būtina palaikyti jų balansą.
Gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daug pokyčių, todėl svarbu atsakingai rinktis gydymo priemones.
Karščiuojančiai nėščiai moteriai rekomenduojamas namų režimas, poilsis ir gausus skysčių vartojimas. Galima gerti aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos, vaistažolių arbatos nuo kosulio - iki 10 stiklinių per dieną. Aukštos temperatūros atveju, skiriamas acetaminofenas (paracetamolis), kurio didžiausia paros dozė - 6 tabletės (geriamas kas 4 valandas).
Jei vargina sausas kosulys, rekomenduojama naudoti specialius ledinukus nuo kosulio, vartoti difenhidramino arba nedideles kodeino preparatų dozes. Alternatyvus saugus vaistas yra dekstrometorfanas, kurį galima vartoti keletą dienų. Kosuliui malšinti padeda patalpos drėkinimas naktį ir šaukštelis medaus su keliais lašais citrinos sulčių.
Perštinčią gerklę patariama skalauti druskos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis druskos pusei stiklinės šilto vandens, skalauti kas 4 valandas).
Jei kosulys užsitęsia (3-4 savaites) arba yra padidėjęs bronchų reaktyvumas, gali būti skiriami inhaliaciniai gliukokortikosteroidai (beklometazonas, budezonidas).
Užgultai nosiai palengvinti galima naudoti fiziologinio tirpalo lašus. Ksilometazolino, tetrizolino, oksimetazolino, nafazolino lašų vartojimą reikėtų riboti, o pseudoefedrino ir fenilefrino vengti pirmąjį nėštumo trimestrą.
Simptomus, tokius kaip ašarojančios akys, čiaudulys ar skaidrus nosies sekretas, gali palengvinti antialerginiai preparatai: chlorfeniraminas, klemastinas. Nors difenhidraminas gali būti vartojamas, jo reikėtų vengti paskutiniuoju nėštumo trimestru dėl galimų gimdos susitraukimų. Loratadinas ir cetirizinas priklauso saugesnių vaistų grupei ir gali būti alternatyva, išskyrus pirmąjį nėštumo trimestrą.
Antibiotikai skiriami tik esant pūlingiems skrepliams, užsitęsusiam karščiavimui ar sausam kosuliui, taip pat sergant lėtinėmis ligomis (astma, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu) ar esant imunosupresijai.
Ūminis bronchitas: viskas, ką reikia žinoti
Prognozė
Ūminio bronchito prognozė gera. Retai pasitaiko komplikacijų: pneumonija, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, bronchinė astma.
Lėtinio bronchito prognozė priklauso nuo ligos sunkumo ir paūmėjimų dažnumo. Paprastojo (neobstrukcinio) lėtinio bronchito eiga dažnai būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, tai gali apsunkinti nėštumo eigą.
Gera žinia - jog ūminio bronchito komplikacijos nėra dažnos. Tačiau kartais pasitaikančios ūminio bronchito komplikacijos yra minėtieji lėtinis bronchitas, bronchiolitas ir plaučių uždegimas. Tai reiškia, kad infekcija iš kvėpavimo takų išplito į plaučius.
tags: #bronchitas #nestumo #pabaigoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
