Bernardo Brazdžionio – Vytės Nemunėlio kūryba vaikams

Bernardas Brazdžionis, rašęs vaikams slapyvardžiu Vytė Nemunėlis, yra žymus lietuvių poetas, dramaturgas, prozininkas, spaudos darbuotojas ir muziejininkas. Nors pripažintas rimtosios literatūros kūrėjas, jis paliko ryškų pėdsaką ir vaikų poezijoje. 1925 m. į lietuvių vaikų poeziją Brazdžionis atėjo kaip niekam nežinomas Vytė Nemunėlis. Rašydamas vaikams poetas niekada nepasirašinėjo Bernardu Brazdžioniu ir pyko juo pavadintas. Vytės vardas buvo pasirinktas pagal Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą, o pavardė Nemunėlis - Siaurės Lietuvos upės pavadinimas. Poetas yra sakęs, jog jo gimtosiose vaikystės vietose lakstę daug Vytukų ir tekėjęs nuostabus upelis - Nemunėlis. Matyt, iš čia, iš vaikystės prisiminimų, ir kilęs Vytės Nemunėlio pseudonimas.

Priežastys, vertusios Brazdžionį žaisti dvigubus žaidimus literatūros erdvėje, tik nuspėjamos: kodėl pripažintam rimtosios literatūros erdvėse kūrėjui nesinorėjo būti įvardytam vaikų poetu? Ar vaikų literatūrą laikė antrarūše, nereikšminga? Beje, Brazdžionis neatpažintu pseudonimu itin džiaugėsi ir savąją kūrybą vertino kritiškai: tas Vytė Nemunėlis skambėjo geriau negu patys eilėraščiai. Brazdžionis savęs nelaikė profesionaliu vaikų literatūros kūrėju, o tikroji jo meilė bei rūpestis buvo poezija suaugusiems.

Vytės Nemunėlio poezija vaikams nagrinėjama trijų pagrindinių aspektų, atspindinčių jo kūrybos esmę ir vaiko gyvenimo modelį: folklorinio, dorovinio ir religinio. Šie aspektai dažnai persipindavo ir papildė vienas kitą, atskleisdami poeto talentą, jo pasaulėžiūrą ir vertybes. Jo kūryba vaikams pasižymi folklorinės medžiagos gausa, originalia eilėraščių poetika ir žaismingumu. Folkloras tapo viena iš priemonių tautinei tapatybei ir turinio bei formos savitumui atskleisti. Spalvinga folklorinė medžiaga padėjo giliau pažvelgti į išskirtinį vaiko pasaulį, todėl eilėraščiai, paremti folkloru, vaikams tapdavo lengviau suprantami ir artimesni.

Kūrybos aspektai ir temos

Poetas Vytė Nemunėlis meistriškai žaidė įvairiomis vaikų dainų žanro formomis (žaidimai, erzelytės, gyvūnėlių lopšinės), atskleisdamas vaikų poezijos estetinį savitumą. Jis pabrėžė auklėjamąją vaikų poezijos funkciją, todėl daug dėmesio skyrė utilitariniams autoriaus tikslams.

Folkloriniai motyvai

Folklorinė medžiaga Vytės Nemunėlio eilėraščiuose suteikia jiems ypatingo žavesio ir artimumo vaikams. Naudodamasis liaudies dainų, žaidimų ir pasakojimų elementais, poetas sukuria pasaulį, kupiną pažįstamų motyvų, tačiau pateikia juos naujai ir originaliai.

Dorovinės vertybės

Dorovinės prigimties eilėraščiuose žaismingi folklorinių dainų motyvai transformuojasi į situacinius žaidimus, atspindinčius vaikų kasdienybę ir tarpusavio santykius. Per žaismingus siužetus Vytė Nemunėlis ugdo vaikų dorovinius jausmus, skatina juos suprasti gėrio ir blogio sampratas.

Religinis turinys

Vytės Nemunėlio religinė poezija vaikams yra ypač vertinga. Ją nagrinėjant detaliai, atkreipiamas dėmesys į etines ir estetines vertybes bei sakralumo apraiškas vaikų kūryboje. Bernardas Brazdžionis laikomas svarbiausiu vaikų religinės poezijos kūrėju ir pradininku.

Bernardo Brazdžionio biografija ir kūrybinis kelias

Bernardas Brazdžionis gimė 1902 m. rugsėjo 1 d. Pumpėnuose, Pasvalio rajone. 1929 m. baigė Biržų gimnaziją, o 1929-1934 m. Vytauto Didžiojo universitete (tuomet Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete) studijavo lituanistiką. Studijų metais aktyviai dalyvavo studentų gyvenime: vadovavo studentų humanitarų draugijos sekcijai, priklausė „Šatrijos“ meno draugijai.

Baigęs universitetą, jis dirbo lietuvių kalbos mokytoju įvairiuose kursuose ir mokyklose, dirbo „Sakalo“ leidykloje. 1940-1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui Kaune. Redagavo studentų laikraštį „Lietuvos studentas“ (1932-1940) bei žurnalus „Ateities spinduliai“ (1932-1940), „Pradalgės“ (1934-1935), „Dienovidis“ (1938-1939), o 1942 m. - almanachą „Literatūros metraštis“.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1947 m. redagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“. 1949 m. persikėlė į JAV, gyveno Bostone, vėliau Los Andžele. Amerikoje jis tęsė aktyvią kultūrinę ir literatūrinę veiklą: buvo Lietuvių enciklopedijos visuotinės literatūros skyriaus redaktorius, 1949-1950 m. redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“, o 1955-1972 m. - žurnalo „Lietuvių dienos“ vyriausiasis redaktorius. Taip pat du kartus vadovavo emigracinės Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) veiklai.

Bernardas Brazdžionis paliko didelį literatūrinį palikimą, įskaitant daugybę kūrinių vaikams. Jo poezija vaikams pasižymi giliu patriotiškumu, religingumu ir meile gamtai. Svarbiausi jo kūriniai vaikams yra „Mažųjų pasaulis“ (1936 m.), „Drugeliai“, „Kiškio kopūstai“, „Algirdukas pupuliukas ir Kazytė jo sesutė“, „Vyrai ir pipirai“, „Meškiukas rudnosiukas“, „Purienos“, „Dėdė Rudenėlis“, „Gintaro kregždutė“, „Pavasario upeliai“, „Kalėdų senelis“, „Tėvų nameliai“, „Mažoji abėcėlė“ ir kt.

Bernardo Brazdžionio įtaka ir įvertinimas

Bernardo Brazdžionio kūryba turėjo didelę įtaką lietuvių literatūrai, ypač vaikų poezijai. Jo eilėraščiai skatino meilę tėvynei, gamtai ir artimiesiems. Laiminga ta karta, kuri ateina į pilnatingą gyvenimą su šio poeto eilėraščiais, su tautos Atgimimu.

Po daugelio metų poetas Bernardas Brazdžionis sugrįžo į tėvų žemę. Stebėjo ją godžiai, įdėmiai. Keliavo po kraštą, skaitė eilėraščius, susitiko su jaunimu ir su savo tėviškėnais, tapo Poezijos pavasario laureatu, susijaudinęs vartė storoką savo kūrybos rinktinę „Poezijos pilnatis“, dalino autografus. Tai buvo Poeto dienos, tai buvo mūsų poezijos Prisikėlimo metas. Knyga „Poezijos pilnatis“ išėjo 10 000 egzempliorių tiražu - tai unikalus Lietuvos kultūros reiškinys. Netrukus buvo pakeista dvyliktokų mokymo programa - kelios valandos skirtos Brazdžionio kūrybai.

Apie Brazdžionio talento pobūdį kalba ir labai nežymus procentas (beveik stoka) erotinių motyvų, kurie paprastai remiasi subjektyviniais jausmais. Objektyvinį Brazdžionio talento pobūdį atskleidžia net tie eilėraščiai, kuriuose poetas išsireiškia pirmuoju asmeniu: aš, manęs, man... Ir ten jis susitelkia ne į save, ne į savo asmeninę nuotaiką ir asmeninius jausmus, bet į tai, kas yra jo vizijoje, į tam tikrą būties aspektą, kurio mįslė poetą jaudina ir kurią jis mums stengiasi sugestijuoti ar praskleisti. Būdamas objektyviai nusiteikęs, sielodamasis tomis problemomis, kurias gyvenimas kelia aplink jį, Brazdžionis tiki taip pat savo idealų objektyvumu.

1955 m. sausio 28 d. laiške Benediktui Babrauskui piktai ir net sarkastiškai rašo apie nutautėjimą: „Bet man rodos, kad to nulietuvėjimo proceso, kuris jau taip gražiai reiškiasi, nebesutrukdysime nei švelniais, nei piktais žodžiais. Nebeužtvenksi upės bėgimo, anot dainiaus. <...> Būtų gyvenę Lietuvoje, būtų lietuviais ir numirę, apie jokį nutautimą nei savo, nei savo vaikų nepagalvoję. Atsirado čia, liks šio lovio patriotais. O jau jų vaikelių tai nė už „namurniko“ Lietuvon nepartempsi. Ką gi jie ten darys, kur nėra nei komikų, nei televizijų, nei kramtomos gumos? Nei tokios šiukšlinos laisvės, kaip čia? <...> Aš pats tuo tarpu dar tikiuosi kokią knygelę patiems patiems mažiesiems išleisti, tiems, kurie dar nė ma, nė tė nemoka ištarti. Jiems paskaitys mamos (kai kurios, aišku, nebe visos). Tai bus ir mamoms savotiška lektūra.“ Tokį rinkinėlį (vienam egzemplioriuj) jis padovanojo M. ir J. Gimbutų naujagimei per krikštynas. Muziejuje saugoma ši originali, didelio formato B. Brazdžionio pagaminta knyga-sąsiuvinis „Rasos karoliai“, pasirašyta Vytės Nemunėlio slapyvardžiu ir sukurta 1954 m. Gimbutų dukters Rasos gimimo proga.

2020 m. Pasvalyje, Svalios ir Lėvens santakoje, poetui Bern. Brazdžioniui atidengtas paminklas. 1997 m. sukurtas dokumentinis filmas „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“, o 2002 m. išleista knyga „Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą: fotografijos, eilėraščiai, straipsniai“.

tags: #brazdzionis #knygos #vaikams

• Išsamus batukų mezgimo gidas
• eglių gyvatvorės formavimas
• sužinokite daugiau apie Donatą Dubauską
• Sužinokite viską apie populiariąją Baby Born žaislų seriją
• Pankolių arbata kūdikiams: saugus vartojimas