Vaiko raidos vertinimas ir raidos sutrikimų diagnostika: išsami informacija tėvams

Ankstyvas ir tikslus vaiko raidos įvertinimas yra itin svarbus, nes leidžia laiku pastebėti galimus nukrypimus ir suteikti reikiamą pagalbą. Šiame straipsnyje aptariamos vaiko raidos skalės, jų svarba, taikymas ir rekomendacijos tėvams bei specialistams, siekiant užtikrinti optimalią vaiko raidą.

Vaiko raidos samprata ir svarba

Raida apima visą organizmo vystymąsi, įskaitant augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.

Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.

Nors kūdikis motinos balsą puikiai girdi dar būdamas įsčiose, vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Sunerimti reikėtų pastebėjus, kad vaikas labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan.

Svarbu žinoti, kad raidos sutrikimas nėra liga, o būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą.

Vaiko raidos vertinimo metodikos

Vaiko raidos vertinimo skalės yra standartizuoti įrankiai, skirti įvertinti vaiko raidą tam tikru amžiaus tarpsniu. Šios skalės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi pagal amžiaus normas, ir identifikuoti galimus raidos nukrypimus. Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus.

Vaiko raidos įvertinimu rūpinasi specialistai, pavyzdžiui, Asmens sveikatos klinikos vaiko raidos klinikoje Vilniuje. Raidos vertinimas atliekamas lietuvių, rusų kalbomis.

Diagnostinis Vaiko Raidos Vertinimo Testas (DISC)

Diagnostinis vaiko raidos vertinimo testas (DISC) yra plačiai naudojamas standartizuotas tyrimas, padedantis įvertinti kūdikių ir vaikų raidos ypatumus bei galimą raidos vėlavimą. Tai nesudėtingas testas, skirtas vaiko kalbai, judesiams, socialiniam bendravimui, pažinimui bei savarankiškumui įvertinti. DISC testas yra skirtas vaikų raidos nuo gimimo (nuo 2 sav.) iki 5 metų įvertinimui. DISC metodika leidžia specialistams įvertinti vaiko vystymąsi pagal svarbias sritis. Šis testas užtikrina tikslią diagnostiką pagal vaikų raidos normas ir leidžia anksti pastebėti individualius vaiko gebėjimus.

DISC metodikos metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai:

• Smulkiosios ir stambiosios motorikos raida
• Kalbos raida
• Dėmesio koncentracija
• Atminties apimtis
• Socialinės adaptacijos
• Savarankiškumo įgūdžiai

Testo pagalba nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali. Jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.

DISC testas apima įvairias užduotis ir klausimus, leidžiančius specialistui įvertinti vaiko gebėjimą bendrauti, mokytis, reaguoti į aplinką, atlikti fizinius judesius ir kitas žaismingas užduotis. Po DISC testo atlikimo specialistai analizuoja rezultatus ir pateikia išsamų vertinimą. Tai apima vaiko stipriąsias ir silpnąsias raidos sritis, kurios gali parodyti, ar vaiko vystymasis atitinka amžiaus normas. DISC testą rekomenduojama atlikti vaikams iki 5 metų amžiaus - tai laikotarpis, kai dauguma raidos etapų jau pradeda ryškėti, tačiau vystymasis vis dar intensyvus ir gali būti lengviau pastebėti galimus nukrypimus. Įprastai testo rezultatai aptariami atskiro susitikimo metu.

Vaiko Raidos Skalė (VRS)

Vaiko raidos skalė (VRS) skirta vaiko nuo 3 mėn. iki 3 metų raidos lygio įvertinimui. Ši skalė įvertina šiuos aspektus:

• Aktyvumas
• Reagavimas į naujumą
• Prisitaikymo lengvumas
• Reakcijos stiprumas
• Nuotaikos kokybė
• Atsparumas trukdžiams
• Ištvermė
• Ritmiškumas
• Jautrumas, tipiškumas

Kitos intelekto testavimo metodikos

Be raidos įvertinimo skalių, naudojamos ir intelekto testavimo metodikos, padedančios nustatyti vaiko pažintinius gebėjimus.

Raveno Spalvotų Matricų Testas

Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją, t.y. konstrukcinį intelektą. Testą sudaro 36 užduotys, suskirstytos į tris serijas: A, B ir AB pagal skirtingus matricos komponavimo principus. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą. Raveno progresinių matricų pavyzdys iliustruoja šio tipo testus.

Wechslerio Testai

Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas.

Intelekto tyrimas WISC - III LT yra pasaulyje pripažintas, Lietuvoje adaptuotas ir plačiai taikomas klinikinis testas, leidžiantis patikimai įvertinti 6 - 16 metų amžiaus vaiko intelektinius gebėjimus, nustatant bendrą, verbalinį ir neverbalinį IQ. Tyrimas atliekamas WISC - III LT metodika.

Kitos Intelekto Vertinimo Metodikos

• WILDE intelekto testas: naudojamas vertinant gabių vaikų ir jaunuolių nuo 13 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais. Tyrimo metu vertinama erdvinis mąstymas, verbalinis supratimas, kalbos sklandumas, skaičiavimo operacijų įvaldymas, atmintis, loginis mąstymas, suvokimo greitis.
• Intelekto struktūros testas I-S-T 2000R: naudojamas vertinant jaunuolių nuo 16 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais. Testas padeda įvertinti bendruosius samprotavimo gebėjimus (verbalinius, matematinius, vizualinius), bendrąsias žinias (verbalines, skaitmenines ir vizualines), gebėjimą įsiminti ir atgaminti žodinę bei vaizdinę informaciją.
• WASI (Wechslerio trumpoji intelekto skalė): skirta 6 - 89 m. asmenų intelektinių gebėjimų įvertinimui (greitas pažintinio funkcionavimo patikrinimas).
• Intelekto tyrimas WAIS - III (suaugusiems): šia diagnostika analizuojama žmogaus gebėjimų visuma (atmintis, dėmesys, mąstymas, gebėjimas orientuotis aplinkoje, gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias, spręsti iškilusius sunkumus).

Kada kreiptis dėl vaiko raidos įvertinimo?

Vaiko raidai stebėti svarbiausi pirmieji 3 jo gyvenimo metai. Tai laikotarpis, kada mažylio smegenys vystosi intensyviausiai. Todėl tai pats geriausias laikas reabilitacijai, nes gaunamas maksimalus efektas. Tad šiuo periodu labai svarbu tiek tėvams, tiek šeimos ar vaikų ligų gydytojams laiku nustatyti vaiko raidos sutrikimus.

Įprastai pirmuosius vaiko raidos sutrikimus pastebi tėvai, vaiko šeimos gydytojas ar vaiką prižiūrintis gydytojas pediatras. Atliekant vaiko raidos vertinimą, labai svarbu, kad kartu dalyvautų ir mažylio tėvai. Raidos vertinimą atliekantis gydytojas su vaiko tėvais aptaria kiekvieno raidos tikrinimo rezultatus. Todėl labai svarbus šeimos bendradarbiavimas, nes iš tėvų specialistas sužino apie vaiko savybes, kurios gali būti reikšmingos vertinant raidą.

Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių. Pavyzdžiui, vertinant vaiko motoriką pirmoji vertinama užduotis yra vertikaliai laikomo kūdikio gebėjimas bandyti kelti galvą (tą turėtų gebėti 1-2 mėn. amžiaus kūdikis), o paskutinioji - vaiko gebėjimas mesti į grindis kamuoliuką ir jį sugauti (tą turėtų gebėti 58-60 mėn. amžiaus vaikas).

Jei vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Štai kodėl ankstyvas vertinimas yra ypač svarbus, todėl jei pastebite tam tikrų sunkumų, rekomenduojama užsiregistruoti vizitui.

Autizmo spektro sutrikimai ir ankstyva diagnostika

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.

Autizmo paplitimas ir statistika

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, autizmo spektro diagnozės nustatymo dažnis nuolat didėja:

Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.

Autizmo požymiai ir simptomai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

Autizmo diagnostika ir gydymas

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.

Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Atliekant tyrimus, daug dėmesio skiriama paramos galimybėms šeimoje, taip pat tėvams, kurie yra mokomi kaip bendrauti su vaiku, skatinti jo raidą ir pritaikyti praktikoje psichologo pateiktas rekomendacijas.

tags: #bot2 #testas #vaikams #turintiems #raidos #sutrikima

• Kuris kūdikio maitinimo būdas jums tinkamiausias?
• 7 dalių kūdikio kraitelis
• Pokalbiai apie brendimą
• Patarimai pikinimo metu nėštumoje
• Lesbiečių pastojimo metodai