Šlapimo pasėlio tyrimas nėštumo metu: svarba ir atlikimas

Šlapimo pasėlio tyrimas yra svarbus diagnostikos metodas, skirtas nustatyti šlapime esančių bakterijų, grybų ar kitų mikroorganizmų buvimą ir jų jautrumą antibiotikams. Nėštumo metu šis tyrimas tampa dar svarbesnis, nes leidžia laiku nustatyti ir gydyti infekcijas, kurios gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo takų infekcijas ir bakterinę vaginozę, kurios nėštumo metu gali turėti rimtų pasekmių.

Šlapimo pasėlio procedūra yra paprasta ir nesudėtinga. Pacientė surenka šlapimą į specialų sterilų indą, kuris tuomet siunčiamas į laboratoriją analizei. Laboratorijoje šlapimas išklojamas ant specialios augimo terpės, kurioje mikrobai gali daugintis. Po kelių dienų inkubuojant, atliekamas mikroorganizmų identifikavimas ir nustatomas jų jautrumas įvairiems antibiotikams. Gavus rezultatus, gydytojas gali skirti tinkamiausią gydymą, atsižvelgiant į nustatytą infekcijos rūšį ir jos jautrumą vaistams.

Kada atliekami svarbiausi nėštumo tyrimai?

Nėštumo metu atliekamas daugybė tyrimų, kurie padeda užtikrinti optimalią motinos ir vaiko sveikatą. Kai kurie tyrimai yra privalomi, kiti - rekomenduojami.

Privalomieji tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

• Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Profilaktiškai atliekamas bent 3-4 kartus nėštumo metu. Jis atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Taip pat atliekamas pagal poreikį (pvz., jei moteris serga anemija). Šis tyrimas parodo bendrą organizmo būklę, atskiria bakterines ir virusines infekcijas, padeda diagnozuoti mažakraujystę.
• Šlapimo tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę. Vėliau padeda nustatyti preeklampsiją. Šis tyrimas vertina šlapimo lyginamąjį svorį, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Jis padeda nustatyti inkstų ligas nėštumo pradžioje. Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus kiekis yra normalus, tačiau jo padidėjimas gali reikšti gestacinį diabetą. Baltymų perteklius gali signalizuoti apie šlapimo takų infekciją, inkstų pažeidimą ar preeklampsiją. Ketonų buvimas rodo riebalų skilimą, dažnai pasireiškiantį dėl stipraus pykinimo ar svorio metimo.
• Gliukozės tyrimas: Atliekamas siekiant diagnozuoti gestacinį diabetą.
• Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 savaitę. Tai virusinė infekcija, perduodama per kraują ar lytinių santykių metu. Jei nėščioji užsikrečia I trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
• Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Tyrimas kartojamas 27-28 savaitę, jei moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tai svarbu, kadangi Rh nesuderinamumas gali sukelti vaisiaus hemolizinę ligą.
• Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Atliekami pirmo apsilankymo metu. Sifilis yra lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir vaisiui. Į vaisiaus organizmą infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu.
• Tyrimas dėl ŽIV: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 savaitę. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti kūdikį nėštumo metu, gimdymo metu ir maitindama krūtimi.

Rekomenduojami tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

• Rubella IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš raudonukę. Susirgus raudonuke nėštumo metu, kyla didelis apsigimimų pavojus vaisiui.
• Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nustato, ar moteris yra užsikrėtusi toksoplazmoze. Užsikrėtimas pirmajame trimestre gali sukelti vaisiaus apsigimimą ar persileidimą.
• CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Nustato esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Pirminė CMV infekcija nėštumo pradžioje gali sukelti vaisiaus raidos sutrikimus.
• Tymų IgG antikūnų tyrimas: Įvertina imunitetą prieš tymus. Tymų sukeltos komplikacijos nėštumo metu gali apimti priešlaikinį gimdymą ar mažą naujagimio svorį.
• PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Neinvazinis kraujo tyrimas, įvertinantis vaisiaus chromosominių ligų (pvz., Dauno, Edvardso sindromų) ar kitų apsigimimų riziką. Atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrasis - 14-22 savaitę.
• Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Neinvazinis mamos kraujo tyrimas, tiksliai įvertinantis vaisiaus genetinių ligų riziką.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Svarbūs, nes skydliaukės sutrikimai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus raidą.

Specifiniai tyrimai ir jų svarba

Be bendrųjų tyrimų, nėštumo metu atliekami ir specifiniai tyrimai, skirti nustatyti konkrečias infekcijas ir būkles.

Lytiškai plintančios ligos (LPL):

Nėštumo metu labai svarbu atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų, tokių kaip sifilis, ŽIV, gonorėja, chlamidiozė, trichomonozė, genitalijų herpes. Šios ligos gali būti perduotos vaisiui, sukelti rimtų komplikacijų ar net komplikacijų motinai. Rekomenduojamas tyrimas 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jei tyrimas nebuvo atliktas per pastaruosius 3 metus. Taip pat rekomenduojamas toms, kurios turi rizikos veiksnių.

B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS):

BGS yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Ši bakterija makštyje aptinkama apie 20 % nėščiųjų. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Jei moteris yra BGS nešiotoja ir jai prasideda gimdymas ar nuteka vaisiaus vandenys, skiriami antibiotikai.

Herpes simplex virusas (HSV):

HSV (1 ir 2 tipai) plinta kontaktiniu būdu. Nors virusas retai pereina placentą, jis ypač pavojingas gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys ir vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.

Kitos svarbios infekcijos:

• Raudonukė: Virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus nėštumo metu kyla didelis apsigimimų pavojus.
• Toksoplazmozė: Gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą ar vaisiaus žūtį.
• Citomegalo virusas (CMV): Pirminė infekcija nėštumo metu gali sukelti persileidimą ar vaisiaus raidos sutrikimus.
• Hepatitas B: Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, vaisius gali būti užkrėstas 5-95 proc. atvejų.

Šlapimo pasėlio atlikimo technika ir interpretacija

Šlapimo pasėlio mėginiui paimti rekomenduojama naudoti sterilų indelį. Prieš mėginio surinkimą būtina kruopščiai nusiplauti rankas ir apsiplauti tarpvietę. Šlapinimasis turėtų prasidėti į tualetą, tuomet po srove pakišti indelį, surinkti reikiamą kiekį šlapimo (apie trečdalį ar pusę indelio), ir likusį šlapimą baigti šlapintis į tualetą. Mėginys turėtų būti pristatytas į laboratoriją kuo greičiau, pageidautina per 1-2 valandas. Jei nėra galimybės pristatyti mėginio greitai, jį galima laikyti šaldytuve iki 24 valandų.

Laboratorijoje šlapimas tiriamas mikroskopu ir pasėjamos specialios terpės, kurios leidžia augti bakterijoms ir grybeliams. Jei šlapime aptinkama bakterijų, atliekamas jautrumo antibiotikams nustatymas. Gydytojas vertina tyrimo rezultatus kartu su kitais klinikiniais duomenimis, siekdamas paskirti efektyviausią gydymą.

Besimptomė bakteriurija, kai šlapime aptinkamos bakterijos, bet moteris nejaučia jokių simptomų, nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų. Nors ji gali negrėsmingai atrodyti, negydoma gali sukelti cistitą ar pielonefritą. Todėl esant besimptomei bakteriurijai, dažnai skiriamas gydymas saugiais nėštumui antibiotikais.

Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama medicininė priežiūra ir reguliarūs tyrimai, kurie padeda užtikrinti sveiko kūdikio atėjimą į pasaulį. Šlapimo pasėlio tyrimas yra vienas iš tų svarbių tyrimų, padedantis laiku diagnozuoti ir gydyti infekcijas.

tags: #blogas #slapimo #paselis #nestumo #metu

• Philips Avent Skaitmeninės Auklės funkcijos
• Elektroninės valdžios vartai ir vaikų kortelės
• Sužinokite, kodėl vaikui skauda pilvą
• Kada jūsų vaikui reikia automobilio paaukštinimo kėdutės?
• Kada kūdikiui kraujuoja akys?