Kas yra biologinė motina vaiko išnešiojimui ir surogatinė motinystė?

Nevaisingų porų skaičius pasaulyje nuolat auga. 1970 m. pabaigoje jis siekė 5%, o šiais laikais išaugo iki 10-15%. Pasak kai kurių pranešimų, šis skaičius yra didesnis nei 30%. Dėl įvairių priežasčių kai kurios poros negali susilaukti vaikų natūraliu būdu, todėl ieško alternatyvių sprendimų. Vienas iš tokių sprendimų - surogatinė motinystė.

Kas yra surogatinė motinystė?

Pakaitinė motinystė, arba surogatinė motinystė (lot. surrogatus - pasiūlytas vietoj kito), yra donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti vaisių ir pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai, atsisakydama į jį motinystės teisių. Tai susitarimas tarp dviejų šalių, kuriuo surogatinė motina sutinka atlygintinai arba neatlygintinai būti apvaisinta dirbtinio apvaisinimo būdu, išnešioti kūdikį ir jį pagimdyti.

Surogacija yra įsivaikinimo alternatyva ir būdas turėti kūdikį, kuris būtų genetiškai artimas nors vienam iš būsimų vaiko tėvų. Surogatinė motina nešioja genetiškai nesusijusį vaisių, kuris sukuriamas iš donorų spermos ir kiaušialąstės. Tačiau kartu tai jautrus politinis ir socialinis klausimas, keliantis daug teisinių bei etinių diskusijų.

Surogatinės motinystės būdai

Šiuo metu išskiriami pagrindiniai surogacijos būdai:

• Moteris išnešioja kitos poros kūdikį, kai žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą.
• Pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro sperma.

Dėl šių procesų pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas bei pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės.

Teisinis reglamentavimas pasaulyje ir Lietuvoje

Teisinis surogacijos reglamentavimas pasaulyje yra labai skirtingas. Vienose valstybėse ji yra teisėta ir konkrečiai reglamentuojama (pvz., Baltarusija, Ukraina, kai kurios JAV valstijos), kitose - neteisėta arba nereglamentuojama.

Lietuvoje surogacija nėra įteisinta, t. y. nėra ją reglamentuojančių įstatymų. Atlygintina surogacija Lietuvoje galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnius. Advokato Ginto Gustaičio teigimu, jei surogatinė motina Lietuvoje pagimdys, vaikas pagal mūsų šalies įstatymus bus jos, o tėvai užsakovai neturės jokių teisių į kūdikį.

Etiniai ir psichologiniai aspektai

Surogacija kelia didelį susirūpinimą dėl prenatalinio laiko - kūdikio ir motinos ryšio įsčiose - devalvavimo. Pasak neonatologės dr. Eglės Markūnienės, vaikas įsčiose sugeria mamos emocijas ir mintis, todėl ryšys su motina mezgasi dar iki gimimo. Psichologė dr. Giedrė Širvinskienė pabrėžia, kad surogatinės motinystės atveju einama prieš prigimtį: „Jau iki gimimo formuojasi prieraišumas tarp kūdikio ir motinos. Jo pagrindas yra biologinis: nėštumo metu išsiskiria oksitocinas, vadinamas meilės hormonu.“

Didėjantis surogacijos populiarumas lemia tai, kad kiekviena šalis anksčiau ar vėliau susidurs su šio reiškinio keliamomis problemomis, kurios apima ne tik teisinius tėvystės klausimus, bet ir moralinę atsakomybę už vaiko bei surogatinės motinos gerovę.

tags: #biologine #motina #vaiko #isnesiojimui

• originalūs tortai berniukų šventėms
• Geriausios idėjos penkiamečiams lauke
• Saugus vaikiškos muzikos parsisiuntimas
• Veiklos ypatumai bendruomeniniuose vaikų globos namuose
• Vaikų ir paauglių įsitraukimas Kupiškio rajone: darbas ir savanorystė