Nėščiosios Savijauta: Priežastys, Kodėl Gali Pasidaryti Bloga Viešumoje, ir Kaip Elgtis

Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Tai ne tik dideli fiziniai, bet ir psichologiniai pokyčiai. Visi kalba apie motinystės stebuklą ir „švytėjimą“ nėštumo metu, tačiau nedaug kas - apie vidurių užkietėjimą, nesibaigiančius skausmus, nerangumą, tinimą ir nemigą. Moters kūnas sutvertas šiam - gimdymo - išbandymui, tačiau tai nėra patogi patirtis. Net sveikos moterys nėštumo metu gali patirti problemų, nebūtinai turėjusios sveikatos bėdų. Natūralu, kad neretai šis laikotarpis kelia ir nemažai nerimo ar net baimės dėl neaiškios ateities. Nors dauguma nėštumo problemų yra dažnos ir jas itin dažnai patiria būsimos mamos, apie vykstančius sveikatos pokyčius geriausia visada informuoti savo gydytoją.

Dažniausios Nėščiųjų Savijautos Bėdos ir Jų Priežastys

Besilaukiančios moterys patiria įvairių fizinių ir emocinių negalavimų, kurie gali sukelti prastą savijautą, ypač viešumoje. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kodėl nėščiajai gali pasidaryti bloga.

Hormoniniai pokyčiai ir ankstyvieji nėštumo požymiai

Dėl padidėjusio HCG ir progesterono hormonų kiekio, pirmieji nėštumo požymiai gali atsirasti vos praėjus porai dienų po nesulauktų mėnesinių. Galima pastebėti, kad pajautrėjo krūtys, pasireiškia nuovargis, mieguistumas, pykinimas, nuotaikų svyravimai, verksmingumas, jautrumas kvapams ar dažnas šlapinimasis. Paprastai visi jie tęsiasi iki 10-14 nėštumo savaitės. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau.

Mityba, dehidratacija ir skysčių trūkumas

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Dehidratacija gali sukelti bendrą silpnumą ir galvos svaigimą. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną.

Žemiau pateikiama rekomenduojamų skysčių kiekio suvestinė:

Mažakraujystė (anemija)

Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.

Pykinimas ir vėmimas

Rytinis pykinimas - viena iš ankstyvų, gana varginančių problemų nėštumo metu. Ironiška tai, kad pykinimas gali užklupti bet kuriuo dienos metu, o kai kurioms nėščiosioms tai gali tęstis visą nėštumą. Nors tai nėra kenksminga jums ar kūdikiui, turite gerti pakankamai vandens. Būtinai gerkite jį ir likus pusvalandžiui iki valgio ir po jo. Be to, daug ilsėkitės.

Pykinimo ir vėmimo intensyvumas gali būti skirtingas:

• Lengvas: pykinimas nepastovus, vemiama 3-4 kartus per parą.
• Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per parą.
• Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. kūno svorio per savaitę.

Perkaitimas

Gydytoja akušerė ginekologė įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.

Fizinis krūvis ir nuovargis

Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Nors jūsų įsipareigojimai ir kasdienės atsakomybės gali būti svarbios, jūsų kūdikio gerovė - nepalyginamai svarbesnė. Jums gali tekti perplanuoti dienos darbus, jei juos vykdydama prarandate galimybę pailsėti. Subalansuoto valgio valgymas padarys stebuklus jūsų energijos lygiui, todėl būkite labai budrūs, ką valgote. Nuovargis nekenkia jūsų kūdikiui, tačiau jį tiesiog turėsite išgyventi.

Emociniai ir psichologiniai sunkumai

Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru.

Kiti dažni negalavimai

• Galvos skausmai ir migrena: Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos skausmai. Geriausias būdas kovoti su galvos skausmu ar migrena - gerai maitintis, daug ilsėtis ir gerti daug vandens.
• Dusulys: Hormoniniai pokyčiai, ypač progesteronas, tiesiogiai veikia jūsų plaučius. Fizinio aktyvumo metu nespauskite savęs per stipriai. Pasistenkite viską daryti lėčiau. Gulėdama lovoje naudokitės pagalvėmis, kad susidarytumėte atramą, o ne gulėtumėte išsitiesusi.
• Kojų mėšlungis: Nėra tyrimų, įrodančių, kas tiksliai lemia kojų mėšlungį. Manoma, kad nėštumo metu jis atsiranda dėl papildomo svorio. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
• Patinimai (edema): Įvairūs patinimai nėštumo metu vadinami edema. Kūnas tinsta dėl skysčių pertekliaus organizme (audiniuose pradeda kauptis vanduo). Auganti gimda spaudžia tuščiąją veną, todėl kraujas atgal į kojas prateka lėtai.
• Nugaros skausmai: Nėštumo metu atsiradus papildomam svoriui ir pasikeitus svorio centrui, jūsų raumenys turi intensyviau dirbti, o sąnariai patiria didesnį spaudimą. O tai sukelia nugaros skausmus.
• Virškinimo sutrikimai / rėmuo: Jei per pirmąjį nėštumo trimestrą akivaizdesnių virškinimo sutrikimų nepastebėsite, juos neišvengiamai patirsite per antrąjį ar trečiąjį trimestrą. Tai vėlgi lemia hormoniniai pokyčiai ir kūdikio svoris: jam augant, daugiau svorio tenka žarnoms, jos imamos spausti. Valgykite iki miego likus kelioms valandoms, o „vienu prisėdimu“ rinkitės suvalgyti mažesnę porciją. Neskubėkite, valgykite lėtai. Jokiu būdu negerkite vandens valgydama. Miegokite atsirėmusi, o ne išsitiesusi viena linija horizontaliai.
• Sutrikęs miegas: Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Apie vykstančius sveikatos pokyčius geriausia visada informuoti savo gydytoją, tačiau yra simptomų, reikalaujančių nedelsiamos medicininės pagalbos:

• Preeklampsija ir eklampsija: Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo. Jei regėjimas pradeda darytis neryškus, o galvos skausmą lydi karščiavimas, turite kreiptis į gydytoją.
• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnus, padus, galūnes, mažiau veidą ir kaklą), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui.
• Staigus ir stiprus dusulys: Jei jaučiate labai staigų ir stiprų dusulį, silpnumą ir paūmėja astma arba širdis ima plakti gerokai intensyviau („permuša“), kvieskite pagalbą ir vykite į ligoninę.
• Pilvo skausmai, kraujavimas ar neįprastos išskyros: Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą. Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Iki 22 sav. - persileidimas, 22-37 - priešlaikinis gimdymas. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti.
• Kojų skausmas su paraudimu ir patinimu: Jei skausmas nepraeina ir tam tikra vieta pradeda rausti ir patinsta, kreipkitės į gydytoją. Taip gali nutikti dėl krešulio arterijoje.
• Intensyvus odos niežėjimas: Jei delnus ir padus labai niežti arba atsiranda bėrimas, iškart susisiekite su savo gydytoju.
• Sunkūs emociniai sutrikimai: Pajautus melancholijos, depresijos ar psichozės po gimdymo simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai.

Kaip Padėti Sau ir Ką Daryti Pasijutus Blogai Viešumoje? Prevencija ir Pirmieji Žingsniai

Besilaukiant kūdikio labai svarbu rūpintis savimi ir žinoti, kaip elgtis, jei savijauta staiga pablogėja. Prevencinės priemonės ir greita reakcija gali padėti išvengti nemalonių situacijų.

Mityba ir skysčių balansas

Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Valgykite mažiau, bet dažniau, nepamiršdama gerti daug vandens tarp valgymų. Į savo racioną įtraukite daugiau vaisių, neskaldytų grūdų, daržovių ir kitų maisto produktų, kuriuose gausu skaidulų. Gerkite daug vandens. Subalansuoto valgio valgymas padarys stebuklus jūsų energijos lygiui.

Vitaminai ir mineralai

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.

Rekomenduojamos pagrindinių vitaminų ir mineralų dozės nėštumo metu:

Vaistų vartojimas ir žalingi įpročiai

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.

Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį.

Fizinis aktyvumas ir poilsis

Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Jei jaučiatės pavargusi, pailsėkite. Jei galite, nusnauskite dieną. Jei neįmanoma, pasistenkite atsigulti anksčiau nei įprastai.

Miego higiena

Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.

Perkaitimo vengimas

Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai.

Streso valdymas ir emocinis palaikymas

Nėštumo metu moteris turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais.

Ką Daryti, Jei Pasijuto Blogai Stotelėje ar Viešumoje?

Staiga pajutus silpnumą ar kitus nemalonius simptomus viešoje vietoje, pavyzdžiui, stotelėje, svarbu išlikti ramiai ir imtis tinkamų veiksmų.

1. Ieškokite vėsesnės, ramios vietos: Jei yra galimybė, atsisėskite ar atsigulkite. Venkite tiesioginių saulės spindulių, jei tai įmanoma. Kuo dažniau, kai įmanoma, laikykite kojas pakeltas, o atsisėsdama jų nekryžiuokite, kad sumažintumėte spaudimą venoms ir tinimą.
2. Gerkite vandenį: Dehidratacija gali būti viena iš prastos savijautos priežasčių. Jei turite vandens, gurkšnokite lėtai.
3. Kviesti pagalbą: Jeigu savijauta staigiai pablogėjo - atsirado staigus ir stiprus dusulys, silpnumas, galvos svaigimas, alpimas, ar kiti nerimą keliantys simptomai, nedelsiant kvieskite aplinkinius pagalbos arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu.
4. Vengti perkaitimo: Jei jaučiate, kad Jums per karšta, pabandykite atsivėsinti: atlapokite drabužius, sudrėkinkite veidą vandeniu.
5. Atkreipkite dėmesį į įspėjamuosius ženklus: Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą ar kitą veiklą ir kreiptis pagalbos. Jei regėjimas pradeda darytis neryškus, o galvos skausmą lydi karščiavimas, turite kreiptis į gydytoją.

Visiems, ypač artimiesiems, svarbu žinoti, kad kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.

Pagalba ir palaikymas

Jei jaučiate nerimą dėl gimdymo arba nerimaujate dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste, pabandykite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.

Štai keletas pagalbos šaltinių:

• Visuomenės sveikatos biurai: Rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: Teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Konsultacijos nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Mobilios krizių įveikimo komandos: Esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Telefonas: 1815 (I-V 8-20 val.). Daugiau informacijos: www.kriziukomanda.lt.
• Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. paštu.
• PROGRAMĖLĖ „RAMU“: Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.

tags: #besilaukianciai #moteriai #stoteleje #pasidare #bloga

• visapusiškas vaiko poreikių supratimas
• Apie žurnalistę Violetą Baublienę
• Kaip rudenį sukurti jaukų gėlių kampelį
• kaip padėti vaikui, rodančiam autodestruktyvų elgesį
• ką reikia žinoti apie trombocitus laukiantis kūdikio