Kūdikių odos problemos: nuo bėrimų iki sausumo
Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime.
Kaklas - viena jautriausių vaiko kūno vietų. Čia oda dažnai prakaituoja, liečiasi su drabužiais, seilėmis ar net maisto likučiais. Todėl nenuostabu, kad tėvai neretai pastebi bėrimą būtent šioje srityje. Tačiau ne visada tai paprastas sudirginimas - kartais kaklo bėrimas gali rodyti infekciją, alergiją ar net pirmą rimtesnės ligos ženklą. Reaguoti reikia nedelsiant.
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Simptomai gali būti: bėrimas (dažniausiai simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės), odos niežėjimas, paraudimas, patinusi oda.
Dažniausiai pasitaikantys kūdikių odos bėrimai
Vystyklų bėrimas
Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Tai - dažnai pasitaikantis odos bėrimas, pasireiškiantis sauskelnių srityje, kai oda ilgą laiką liečiasi su šlapimu ar išmatomis, esančiomis sandariose sauskelnėse. Dėl įvairių sveikatos sutrikimų sauskelnes naudojantys suaugusieji taip pat gali susidurti su šia problema. Jums gali prireikti priešgrybelinio sauskelnių dermatito gydymo, jei pastebite šiuos simptomus: skausmingas, ryškiai raudonas iškilias dėmes su smulkiais periferiniais šašais sauskelnių srityje, ypač odos raukšlėse aplink kirkšnis ir šlaunų viršuje; pūsleles (panašias į nedidelę iškilią cistą ar skysčio pripildytą pūslelę) ir pūlinukus aplink bėrimą; bėrimas tęsiasi tris ar daugiau dienas, nepaisant gydymo namuose. Jei sauskelnių dermatitas negydomas ilgiau nei kelias dienas, padidėja tikimybė užsikrėsti Candida grybeliu. Candida grybelių sukeltą sauskelnių dermatitą turėtumėte gydyti priešgrybeliniais ir priešuždegiminiais preparatais. Grybelinis sauskelnių dermatitas - infekcija, kurią reikia gydyti naudojant priešgrybelinį produktą.
Pienligė (milia)
Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime.
Kūdikių „spuogai“
Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie patys kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
Prakaitinė
Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Simptomai: rausvos dėmelės, smulkūs rausvi ar balkšvi spuogeliai, vandeningos pūslelės. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas)
Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Seborėjinis dermatitas taip pat gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
Egzema ir atopinis dermatitas
Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitiu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
Atopinis dermatitas yra pats dažniausias egzemos tipas, jis taip pat vadinamas atopine egzema. Atopiniu dermatitiu dažniausiai suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka.
Atopinis dermatitas: tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pasireiškianti jau kūdikystėje ar vaikystėje. Jis dar vadinamas egzema ir yra viena dažniausių odos ligų vaikų populiacijoje. Atopinis dermatitas - tai imuninės sistemos sutrikimo pasekmė, kai oda tampa pernelyg jautri aplinkos dirgikliams ir yra linkusi į uždegimą. Paprastai atopinis dermatitas kūdikiams pasireiškia tarp 2-6 gyvenimo mėnesio. Nors daugeliui vaikų simptomai su amžiumi susilpnėja, daliai pacientų atopinis dermatitas išlieka ir sulaukus pilnametystės.
Apgamai
Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Naujagimių odos lupimasis ar sausumas
Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti. Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.
Grybelinės infekcijos
Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
Toksinė naujagimių eritema
Toksinė naujagimių eritema. Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas.
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė. Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
Naujagimių akropustuliozė
Naujagimių akropustuliozė. Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma.
Arlekino spalvos pokytis
Arlekino spalvos pokytis. Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla. Labai aiški skiriamoji linija. Toks spalvos pokytis trunka iki 20 minučių. Sutrikimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, jog reikšmės gali turėti autonominės nervų sistemos, reguliuojančios odos kraujagyslių tonusą, nebrandumas.
Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė)
Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė) - dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija, nes 85-100% mongoloidų atstovų naujagimystės periode turi šių dėmių, kai tuo tarpu baltaodžiams ji sutinkama <10% atvejų. „Mongolo“ dėmė yra mėlynai-pilkos spalvos dėmė, kurios kraštais nėra aiškūs. Dydis gali siekti >10 cm. Dažniausiai ji atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje, pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus.
Kitos galimos bėrimų priežastys
Alergija maistui
Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta.
Bakterinės ir virusinės ligos
Bakterinės infekcijos: Gali būti lydimos pūlinių, temperatūros. Virusinės ligos: Pvz., vėjaraupiai, raudonukė, herpangina. Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
Seilės ar maisto likučiai
Seilės ar maisto likučiai: Dažnai dirgina odą kūdikiams.
Vabzdžių įkandimai ir Laimo liga
Vabzdžių įkandimai: Uodai ar blusos taip pat gali sukelti lokalų bėrimą. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
Rankų, kojų ir burnos liga
Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Kūdikių odos priežiūra ir profilaktika
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingių cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens.
Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų. Kūdikių apranga turi būti lengva, kvėpuojanti, kad neperkaistų galva ir nesusidarytų prakaito.
Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.
Esant iššutimams kakle/pažastyse: kuo dažniau guldyti mažylį ant pilvuko ir rinktis laisvesnius drabužėlius. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas pateko į raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai. Esant odos iššutimams kirkšnyse: daryti oro vonias, dažniau keisti sauskelnes ir jų stipriai nesuveržti. Daryti kuo daugiau oro vonių, o jeigu yra galimybė, leisti mažyliui pamiegoti be sauskelnių. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka. Jeigu bėrimai atrodo paraudę, šlapiuojantys ar skleidžia nemalonų kvapą, svarbu nevartoti savarankiškai tepalų ar antibiotikų - būtina gydytojo apžiūra. Gydytojo konsultacija reikalinga, jei: bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo, oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis, kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega, bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai, įtariama alergija ar grybelinė infekcija. Tokiais atvejais pediatras arba dermatologas įvertins būklę ir paskirs atitinkamą gydymą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
