Kūdikio maitinimas ir hormonai: viskas, ką turite žinoti
Žindymas, dar vadinamas natūraliu maitinimu, yra ne tik gyvybiškai svarbus augančiam mažyliui, bet ir tausoja jo mamytę. Pati gamta sukūrė ir milijonus metų tobulino būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu visaverčiu maistu. Iš motinos pieno medžiagų auginamos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir saugo nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, kad motinos pienas - ne tik maistas, bet ir vaistas. Su pienu į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus.
Žindymas krūtimi užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės raidai bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Be to, žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir sustabdyti kraujavimą. Žindymas pagerina kalcio pasisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės - vyresniame amžiuje. Statistiškai įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga - krūties vėžiu.
Gyvulių pienas žmogaus kūdikiui yra biologiškai svetimas, sudėtimi visiškai kitoks ir gali pridaryti bėdų: sutrikdyti virškinimą ir medžiagų apykaitą organizme, alergizuoti. Pavyzdžiui, karvės piene baltymų yra tris kartus daugiau negu motinos piene, trūksta arba visai nėra daugelio medžiagų, kurios būtinos mažo vaiko augimui ir vystymuisi bei atsparumui prieš ligas. „Kūdikių maistelis“ ant parduotuvių lentynų savo esme yra tam tikromis medžiagomis papildyti karvės pieno milteliai. Taigi - konservai, kasdien ir tie patys. Ar tai galėtume pavadinti sveika mityba nuo pat kūdikystės?
Kada ir kaip ilgai žindyti?
Iki šešių mėnesių amžiaus kūdikiui reikia vien tik motinos pieno. Po to pradedama duoti ir kitokio, papildomo maisto, tačiau iki vienerių metų mamos pienas išlieka pagrindiniu maistu. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą tęsti antraisiais gyvenimo metais ir dar ilgiau, jeigu vaikeliui to reikia. Ilgiau prie motinos krūties prašosi jautresni vaikai. Vyresniame amžiuje jau svarbus ne tiek motinos pienas, kiek psichologiniai žindymo niuansai - artumas, saugumas, meilė.
Žindymo sėkmei būtini trys dalykai: norėjimas, galėjimas ir mokėjimas. Pagimdžiusios moters galėjimu žindyti ir kūdikio gebėjimu žįsti pasirūpino pati gamta, o sąlygas suteikia normalus gyvenimas. Tačiau dar reikia ir mokėti - žinoti. Svarbiausias gamtos mokslo dėsnis: pieną motinos krūtys gamina pagal poreikį. Maisto reikia kūdikiui, todėl būtent pagal jo „užsakymus“ pienas ir gaminamas. Kai kūdikis žinda krūtį, refleksiškai iš mamos hipofizio išskiriamas hormonas prolaktinas, kuris su krauju nuneštas į krūtis skatina pieno gamybą liaukinėse ląstelėse. Kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino patenka į motinos kraują ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Jei kūdikiui maža to, ką rado krūtyje, jis žinda toliau (tą pačią krūtį arba jau kitą), per spenelį pasiųsdamas dar „užsakymo skambučių“ į hipofizį, kad šis, išskirdamas daugiau prolaktino, „palieptų“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau. Ir atvirkščiai, jei pieno per daug, pasisotinęs kūdikis dalį pieno palieka krūtyje. Tas likutis yra ženklas, jog kitą kartą pieno reikės mažiau. Taigi pieno gamybos motinos krūtyse “direktorius” yra žindomas kūdikis.
Hormonų vaidmuo žindyme
Posmegeninėje liaukoje hipofizyje gaminasi ir į kraują išsiskiria hormonas prolaktinas. Jo pavadinimas yra lotyniškų žodžių junginys „pro lactum“, reiškiantis „dėl pieno“ arba „pieną skatinantis“, tačiau tai dar ne viskas - jis taip pat yra ir „motinystės hormonas“ - raminantis ir sutariantis. Kaip tik dėl didesnės prolaktino koncentracijos kraujyje, motina yra labiau globojanti negu tėvas. Tačiau ir jausmų patirtis labai svarbi motinystės brandai.
Čiulpimas taip pat skatina oksitocino išsiskyrimą. Tai dar vienas už laktaciją atsakingas hormonas. Jis skatina alveolę supančių ląstelių susitraukimus ir pieno tekėjimą pieno kanalais (tai vadinama oksitocino arba pieno tekėjimo refleksu). Didelis nuovargis, nervingumas, nerimas, baimė, skausmas gali slopinti oksitocino išsiskyrimą ir blokuoti pieno tekėjimą: pienas lieka alveolėse ir neteka spenelio link.
Mamos mityba ir skysčiai
Kūdikį krūtimi maitinanti motina - irgi žmogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų. Taigi valgykite viską, ko širdis geidžia: obuolius, uogas, žuvį, mėsą, varškę, riešutus, medų… Aišku, sveikos mitybos ir produktų suderinamumo principai galioja visiems. Pritrūkus suvalgomo maisto, medžiagų pieno gamybai teiktų motinos kūno riebalinio audinio atsargos, tačiau badauti neverta. Ir nepersivalgykite, nes nuo to tik tuksite, o pieno vis tiek gaminsis tiek, kiek „paprašys“ žįsdamas kūdikis. Gerkite kiek norite - vanduo yra didžiausia sudėtinė pieno dalis. Tačiau prisiverstinai išgertas skysčių perteklius tik praskiestų motinos kraują ir su juo į krūtis nešamas pieno gamybai reikalingas medžiagas…
Motinos mityba tiesiogiai veikia jos pieno sudėtį. Vis dar tiksliai nenustatyta, kaip motinos pienas natūraliai prisitaiko prie konkretaus kūdikio.
Ar žindymas kenkia krūtims?
Būna neišvengiamų ir išvengiamų dalykų. Visų moterų krūtys jau nėštumo metu gerokai padidėja, kartu tempiasi ir krūtų oda. Jeigu pagimdžiusi moteris kūdikio nežindytų, jos krūtys (vėl sumažėjus nenaudojamoms pieno liaukoms) dėl santykinio dengiančios odos pertekliaus daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų. Jeigu motina kūdikį žindo, tuomet gali atsitikti visaip. Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Didžiulės ir sunkios kai kurių žindančių moterų krūtys, kurios paskui, jau nujunkius kūdikį, nukąra ir atrodo nebe tokios gražios, yra ne gamtos išdaiga, o pačių žmonių nenatūralaus elgesio pasekmė.
Gamta nesuinteresuota moteris kuo greičiau „sudėvėti”. Pavyzdžiui, necivilizuotose, dar pagal gamtos dėsnius gyvenančiose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi su savimi, migdo šalia ir žindo dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą. Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpiau, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Ne laikrodis, o pats vaikas geriausiai žino, kada ir ko jam reikia. Žįsdamas dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, po nedaug jo „užsisako“ kitam maitinimui. Todėl ir krūtų apimties svyravimai būna santykinai mažesni, taigi ir mažiau ištampoma krūtų oda. Be to, krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje “suteikia” dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti dalinai susitraukiančių pieno liaukų vietą.
Žindymo nauda
Motinos pienas yra išskirtinai pritaikytas naujagimių ir kūdikių mitybos poreikiams. Jis stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda mažylio organizmui susidoroti su uždegimais, nuo daugybės ligų apsaugo tiek motinas, tiek kūdikius. Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba. Šis hormonas yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą, t. y. ji greičiau atgauna įprastą dydį. Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96-98 proc. (skirtingų šaltinių duomenimis) sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta.
Motinos pienas sudaro ne mažiau kaip 85-95 proc. viso paros raciono (t. y. papildomas maistas ir gėrimai sudaro ne didesnę nei 15 proc.). Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, skirtingų šaltinių duomenimis, patiria 27-35 proc. didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze.
Žindymas moteriai padeda ne tik puoselėti ryšį su naujagimiu. Jis teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos, kurią vidutiniškai patiria 13 proc. neseniai kūdikio susilaukusių mamų, riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus.
Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Taip pat žinoma, kad žindančiai moteriai per parą su maistu ir gėrimais reikia gauti vidutiniškai 500 kcal daugiau nei nežindančiai. Taigi jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai.
Kaip kūdikis žinda?
Žindymo pradžioje mums visoms kyla tokių klausimų. Žindymas - tai subtilus bendravimas su kūdikiu, nuoseklaus vaiko ruošimo gyventi tarp žmonių pradžia. Mūsų protėviai tai vadino „žadinimu“. Kūdikio smegenys - tarsi nuolat pasikraunanti baterija, kuriai energiją nerviniais kanalais suteikia jutimai. Maitinant kūdikį krūtimi yra žadinami visi penki žmogaus jutimai - regėjimas, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas, būtini geram fiziniam, protiniam ir emociniam vaiko vystymuisi. Ir aukštesnės emocijos, kaip, pavyzdžiui, meilė, taip pat formuojasi jutimais gautos informacijos pagrindu. Naujagimio regėjimas dar nelabai aštrus, nes tinklainės struktūros ir optinis nervas dar nebūna pasiekę visiškos brandos. Spalvų margumynais pirmųjų mėnesių amžiaus kūdikio nesužavėsite, nes jis geriau mato išsiskiriančias baltas ir juodas detales. Kūdikiai, atrodo, turi įgimtą polinkį vizualinę pirmenybę teikti žmonių veidams. Naujagimį labiausiai domina ir ramina aukštesnių tonų garsai ir moteriški balsai, ypač kalba jo motinos, kurią išmoksta atskirti nuo daugybės kitų pasaulio garsų. Jis užuodžia jo artimiausiam žmogui būdingą kvapą ir junta pieno skonį, kuris jam bus gardumo etalonu.
Žindymas gerina sąveiką tarp motinos ir kūdikio. Maitinimas krūtimi užtikrina, kad kūdikis yra liečiamas, dažniau paimamas ant rankų, glostomas ir priglaudžiamas. Krūties juk nepaliksi kaip buteliuko, įstatyto kūdikiui į burną, ir neišeisi „svarbesnių darbų dirbti“. Maitinant iš buteliuko, kūniškas kontaktas neišvengiamai nyksta. XX amžiaus viduryje buvo išvedinėjama teorija, kad nereikia kūdikio be reikalo imti ant rankų, nešioti, myluoti, nes jis pripras ir išlepės. Tačiau kūdikiai, kurie gyveno prieglaudose ir gaudavo visą jiems reikalingą maistą, neaugo. Jiems trūko kaip tik to artimo kontakto su žmogumi, lietimo ir glostymo, kurie svarbūs net ir įsisavinant maistą, nes skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą.
Kūdikis plačiai išsižioja, glaudžiai apžioja spenelį ir aureolę ir ištiesia liežuvį. Laižydamas krūtį liežuvio galiuku, kūdikis stimuliuoja prolaktino išsiskyrimą, pieno gamybą ir tekėjimą. Mažylis intuityviai reguliuoja liežuvio judesių greitį, taip kontroliuodamas laktacijos intensyvumą ir pieno tekėjimą. Tai intensyvaus ir aktyvaus darbo lūpų ir liežuvio raumenimis fazė. Traukimo metu spenelis beveik dvigubai pailgėja, o kūdikiui rijant pieną vėl tampa įprasto ilgio. Kūdikio liežuvis spaudžia spenelį į kietąjį gomurį, taip sukeldamas pieno tekėjimą. Lūpos stipriai prispaustos prie aureolės, tad kūdikio burnoje susidaro vakuumas, skatinantis pieno tekėjimą į burnos ertmę. Minkštasis gomurys pakeltas, o antgerklis uždaro patekimą į gerklas, tad pienas teka tiesiai į virškinimo traktą. Kūdikio čiulpimas labai skiriasi nuo suaugusiojo čiulpimo. Kūdikio burnos anatomija leidžia jam įkvėpti, atlikti kelis čiulpimo judesius, nuryti ir iškvėpti (kūdikis neįkvepia po kiekvieno pieno patraukimo). Taip kūdikis gali gerti pieną be jokios rizikos užspringti: kvėpavimo ir virškinimo takai niekada nėra atviri tuo pačiu metu. Vienas iš svarbiausių dalykų žindant yra užtikrinti, kad kūdikis gali laisvai kvėpuoti per nosį.
Maitinimo pradžioje piene yra labai daug vandens. Šis pienas turi mažai kalorijų ir yra skirtas kūdikio troškuliui numalšinti. Kūdikis šį pieną labai lengvai ištraukia. Tada mažyliui tenka dirbti sunkiau, nes pienas ima tirštėti, teka lėčiau, tačiau šis pienas patenkina kūdikio mitybos poreikius. Tad po per trumpos ir per greit užbaigiamos žindymo sesijos kūdikis lieka alkanas, jo svoris prastai auga, kūdikis įpranta žįsti trumpai ir tingi ilgai dirbti. Be to, trumpų žindymo sesijų metu prastai ištraukiamas pienas. Tokiu atveju gali susidaryti pieno stazė ir prasidėti uždegimas. Labai svarbu žindyti kūdikį naktį, ypač pirmosiomis jo gyvenimo dienomis. Naktį pieno sudėtyje yra daugiau riebalų, tad jis kaloringesnis.
Yra vaikų, kurie valgo godžiai ir stipriai, jie greitai numalšina savo troškulį ir pasisotina per 5-7 minutes. Populiaru teigti, kad žindymas yra didelis moters pasiaukojimas dėl kūdikio gerovės. Daugelis mamų nerimauja, ar jų krūtys gamina pakankamai pieno. Žindymas yra nuostabi gamtos dovana moteriai. Tai dovana tiek kūdikiui, tiek pačiai mamai. Tad svarbu žindyti kaip įmanoma ilgiau. Sėkmingai žindymo pradžiai jums prireiks pasitikėjimo savimi, kantrybės, mylimų žmonių paramos ir baimę bei abejones išsklaidančių naudingų patarimų.
Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl maitinimas krūtimi gali padėti numesti svorio, yra metabolizmo pokyčiai. Kai maitinate krūtimi, jūsų kūnas sunaudoja daugiau kalorijų pieno gamybai. Metabolizmas taip pat keičiasi po gimdymo, nes kūnas bando grįžti į savo normalų svorį. Maitinant krūtimi, šis procesas gali vykti greičiau. Svarbu, jog nesvarbu, kiek sveriate ar kaip greitai numetate svorio, svarbiausia yra sveikas maitinimas tiek mamai, tiek kūdikiui. Hormonai taip pat vaidina svarbų vaidmenį svorio metime maitinant krūtimi. Ypač prolaktinas ir oksitocinas, kurie yra atsakingi už pieno gamybą ir išskyrimą. Šie hormonai ne tik padeda su pieno gamyba, bet ir gali padėti reguliuoti apetitą. Pavyzdžiui, prolaktinas gali sumažinti norą užkandžiauti nesveiku maistu. Tai, kaip organizmas reaguoja į hormonų pokyčius, yra labai individualu.
Nors fiziniai aspektai yra svarbūs, nereikėtų pamiršti ir psichologinio požiūrio. Žindymas gali suteikti mamai stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Be to, žindymas gali būti raminantis procesas, kuris padeda sumažinti streso lygį. Mažesnis stresas gali padėti išvengti emocinio valgymo, kuris dažnai prisideda prie svorio padidėjimo. Svarbu išlaikyti teigiamą požiūrį į svorio metimą ir nekelti sau per didelių tikslų. Subalansuota mityba yra pagrindinis sėkmingo svorio metimo komponentas, ypač maitinant krūtimi. Svarbu įtraukti visas maistines medžiagas: baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus ir mineralus. Planuodami savo mitybą, orientuokitės į sveiką ir natūralų maistą. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesa mėsa ir žuvis yra puikus pasirinkimas.
Reikia atkreipti dėmesį į savo mitybos įpročius. Bandant numesti svorio ir tuo pačiu metu maitinti krūtimi, svarbu ne tik ką valgote, bet ir kaip dažnai bei kiek valgote. Skysčiai yra ne mažiau svarbūs nei maistas. Vanduo yra pagrindinis elementas, kuris padeda pieno gamybai ir apsaugo nuo dehidratacijos. Rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens per dieną, tačiau šis kiekis gali padidėti, jei esate fiziškai aktyvūs ar karštu oru. Venkite kofeino ir alkoholio, nes jie gali dehidratuoti kūną ir neigiamai paveikti pieno kokybę. Nors sveika ir subalansuota mityba turėtų užtikrinti visų reikiamų medžiagų įsisavinimą, kartais gali prireikti papildų. Konsultuodamiesi su gydytoju ar dietologu, galite nuspręsti, kurie papildai jums yra reikalingi. Esmė yra sekti savo sveikatą ir kūno reikalavimus.
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama svorio metimo dalis. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo lygį, ypač po gimdymo. Tokio tipo pratimai ne tik padeda deginti kalorijas, bet ir pagerina nuotaiką, sumažina stresą ir padeda atsigauti po gimdymo. Svarbu atsižvelgti į savo kūno signalus ir neperkrauti savęs. Kai jaučiatės stipresni ir pasiruošę, galite įtraukti į savo rutiną ir jėgos treniruotes. Jėgos treniruotės gali apimti svorių kilnojimą, atsispaudimus, treniruotes su elastiniais diržais ar netgi kūno svorio pratimus, tokius kaip pritūpimai ir lunges. Konsultuokitės su treneriu arba fizioterapeutu, jei nesate tikri, nuo ko pradėti. Ne visada reikia eiti į sporto salę tam, kad būtumėte fiziškai aktyvūs. Daugelis kasdienių veiklų taip pat gali prisidėti prie svorio metimo. Svarbiausia yra išlaikyti judrumą ir stengtis integruoti fizinį aktyvumą į savo kasdienybę. Pasirinkite veiklas, kurias jums patinka, ir stenkitės jas atlikti reguliariai.
Vienas iš efektyviausių būdų išlaikyti motyvaciją yra nustatyti aiškius ir pasiekiamus tikslus. Svarbu, kad tikslai būtų realistiški ir įgyvendinami. Per dideli arba per greiti tikslai gali sukelti nusivylimą ir demotyvaciją. Be to, tikslų nustatymas padeda išlaikyti discipliną ir struktūrą. Stiprūs palaikymo ryšiai gali padėti išlikti motyvuotais ir siekti savo tikslų. Kalbėkite su šeima, draugais ar netgi prisijunkite prie mamų grupių, kurios taip pat siekia numesti svorio. Gera palaikymo sistema gali padėti ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Pasidalinkite savo tikslų su palaikymo sistema ir įtraukite juos į savo kelionę. Kiekvieną pasiektą tikslą apdovanokite ir skatinkite save. Tai gali būti kažkas paprasto, kaip ilgas karštas dušas, nauja knyga ar netgi masažas. Savęs apdovanojimas padeda išlaikyti motyvaciją ir sukuria teigiamą asociaciją su tikslais. Svorio metimas maitinant krūtimi yra iššūkis, bet visiškai įmanomas uždavinys. Sėkmės paslaptis slypi subalansuotoje mityboje, tinkamame fizinio aktyvumo lygyje ir stiprioje palaikymo sistemoje. Atminkite, kad kiekvienos moters kūnas yra unikalus, ir tai, kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai. Kantrybė ir nuoseklumas yra raktas į ilgalaikę sėkmę.
Gimus kūdikiui, šeimoje įvyksta tam tikras perversmas. Moteriai tuo ypatingu laikotarpiu reikalinga parama iš jos šeimos bei ją prižiūrinčių specialistų, kurie skatintų ir padėtų jai susitvarkyti su žindymo iššūkiais. Žindymo pradžia, sėkmė ir laikotarpis priklauso nuo to, kiek paramos moteris sulaukia savo aplinkoje. Pirmasis moters ir naujagimio kontaktas - taip pat labai svarbus sėkmingai žindymo pradžiai. Net jeigu moteris gimdo cezario pjūvio operacijos būdu, jai taikoma spinalinė nejautra ir jeigu tam leidžia aplinkybės, personalas taip pat naujagimį uždeda moteriai ant krūtinės dar operacijos metu. Taip mama ir naujagimis užmezga ryšį, o išsiskyrę hormonai padeda greičiau gaminti pieną.
Norint suprasti, ar naujagimiui pakanka motinos pieno, reikėtų sekti patį kūdikį. Naujagimis turėtų šlapintis ne rečiau kaip šešis kartus per parą. Tai gana sunku įvertinti, jeigu kūdikis su sauskelnėmis. Jeigu moteriai kyla klausimų, siūlome į sauskelnes trumpam įdėti medžiaginius įklotus ir taip stebėti vaikučio šlapinimąsi. Žindanti moteris gali valgyti įprastą maistą, ji neturėtų savęs stipriai apriboti. Tai, ką valgė prieš ar per nėštumą, gali valgyti ir toliau po gimdymo. Vyrauja daug mitų, jog pieno kiekis didėja nuo tam tikrų produktų, pavyzdžiui, chalvos ir riešutų. Tačiau mokslinių įrodymų, pagrindžiančių šią sąsają, nėra. Motinos pieno kiekis priklauso nuo kūdikio poreikių - žįsdamas jis pats sureguliuoja, kiek jam pieno reikia. Kuo daugiau kūdikis žindžia - tuo daugiau pieno pas mamą pasigamina. Žindanti moteris gali vartoti tik tuos vaistus, kuriuos jai paskiria gydytojai.
Moteris šioje kelionėje nėra viena ir ji turėtų drąsiai prašyti pagalbos iš specialistų. Pagalba turėtų prasidėti nuo pirmojo moters kontakto gimdant, tai yra - iš Gimdymo skyriaus akušerės, kuri parodys, kaip laikyti kūdikį, teisingai paduoti krūtį, bei atsakys į kilusius klausimus. Vėliau prie komandos prisijungia ir pogimdyvinės palatos akušerė. Moters aplinka turėtų sudaryti tinkamas sąlygas jai žindyti, ypatingai pačioje pradžioje, kai kyla daug klausimų.
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui. Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
tags: #kudikio #maitinimas #ir #hormonai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
