Bėrimai aplink vaiko akis: priežastys, simptomai ir gydymas

Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas?

Oda - tai ne vien grožis, ji atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Ji saugo mūsų ir mūsų vaikų organizmą nuo kenksmingų išorės veiksnių, ji palaiko kūno temperatūros balansą. Mažo vaikučio organizmas ne visada turi jėgų kovoti su išorės pasauliu, tad jo oda nukenčia pirmiausia. Jeigu vaikui atsirado odos problemų - nieko nelaukus būtina kreiptis į gydytojus. Gydytojai paskirs reikiamus preparatus ir tinkamą gydymą.

Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu, pvz., atsiradus iškilimų ar pūslelių.

Įsivaizduokite, kad ryte tik atsikėlę stipriau patrinate akis ir nuėjus į vonią veidrodyje išvystate raudonus, sudirgusius akių vokus. Laimei, toks paraudimas gana greitai praeina ir diena tęsiasi kaip įprastai. Paraudimas ir bėrimai aplink akis - įvairiausių rūšių ir dėl skirtingų priežasčių atsirandanti problema, kuri gali varginti ne vieną dieną.

Akis lotyniškai yra „oculus“, todėl aplink akis esanti sritis yra vadinama periokuline sritimi, kurioje oda ir poodinis audinys yra plonesni ir jautresni. Parausti gali akių vokų oda, o periokuliniai bėrimai gali būti ant blakstienų krašto, akies vokų, antakių, paakių srityje, išplisti link tarpunosio, nosies, kaktos, smilkinių, skruostų ar žandų.

Vokų dermatitas (Periorbitalinis dermatitas arba vokų egzema)

Vokų dermatitas, dar kitaip vadinamas periorbitaliniu dermatitu arba vokų egzema, yra gana dažna būklė, pasireiškianti paraudimu, pleiskanojimu viršutinio ir/ar apatinio voko odoje, taip pat neretai ir periorbitalinėje srityje, t.y. aplink akį. Vokų oda yra labai plona, joje gausus kapiliarų tinklas, mažai poodinio audinio, o tai lemia, kad ji yra jautresnė, pro ją lengviau prasiskverbia alergenai ir kiti dirgikliai, todėl greitai sudirgsta. Dažnai akių vokai būna vienintelė vieta, kurią paveikė kontaktinis dermatitas.

Pagrindiniai vokų dermatito požymiai yra niežėjimas, dilgčiojimas, patinimas, paraudimas ir pleiskanojimas, sunkesniais atvejais gali susidaryti skausmingų įtrūkimų. Vokų dermatitas paprastai pažeidžia abi akis, tačiau kartais gali būti matomas ir vienoje.

Vokų dermatito priežastys

Vokų dermatito priežastys dažnai yra daugiafaktorinės. Jis gali atsirasti dėl sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis (iritacinis kontaktinis dermatitas) ar alergenais (alerginis kontaktinis dermatitas), arba tai gali būti pagrindinės odos ligos, pvz., atopinio dermatito, žvynelinės ar seborėjinio dermatito, pasireiškimų.

Iritacinis kontaktinis dermatitas (IKD)

Rečiau akies vokų paraudimą ir bėrimus gali sukelti iritacinis dermatitas dėl tiesioginio odos pažeidimo. Iritacinis kontaktinis dermatitas (IKD) pasireiškia iš karto po kontakto su alergenu. Jį sukelia odos trynimas, temperatūros kaita ar cheminių medžiagų poveikis: tiek rūgščių, tiek šarmų bei įvairių buityje randamų cheminių priemonių. Žinomi dirgikliai sukeliantys arba pabloginantys vokų dermatito simptomus yra dulkės, akių traumavimas, trynimas ar oro pokyčiai, tokie kaip vėjas, šaltis, taip pat muilai, konservantai ir kvapiosios medžiagos.

Alerginis kontaktinis dermatitas (AKD)

Dažniausia periokulinio dermatito priežastis - alerginis kontaktinis dermatitas, kai organizmo imuninė sistema žymiai jautriau nei įprasta reaguoja į alergenus, tokius kaip akių makiažas, kosmetika ar kvepalai. Alerginis kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia praėjus 24-96 valandoms po sąlyčio su išprovokavusiu alergenu, pavyzdžiui, praėjus dienai po naujo paakių kremo panaudojimo. Odoje atsiranda paraudimas gana aiškiais kraštais, gali iškilti bėrimo elementai - nedideli iškilimai ar mazgeliai odoje (papulės) ir pūslelės. Pacientai skundžiasi paraudimu aplink akis, vokus ar toje srityje, kuri kontaktavo su alergenu.

Pavyzdžiui, bėrimai vokų srityje gali būti vienintelis kontaktinio dermatito pasireiškimas naudojant plaukų priežiūros priemones arba atliekant ilgalaikį nagų lakavimą (ypač akriliniu laku).

Viena dažniausiai dermatologijoje sutinkamų alerginį kontaktinį dermatitą sukeliančių medžiagų - metalas nikelis, kuris gali įeiti į mėlynos ar žalios spalvos akių tušo arba akinių rėmelių sudėtį. Dažniau akių gydytojai gali susidurti su padidinto organizmo jautrumo reakcijas išprovokuojančiais kosmetikos sudėtyje randamais tirpikliais, dervomis, pigmentais ar konservantais. Retai, tačiau kartais alergenų gali būti kai kuriuose akių ligų gydymui naudojamuose lašuose ar tepaluose, kai į sudėtį įeina benzalkoniumo chloridas ir kiti galimi alergenai. Vienas dažniausiai periokulinį dermatitą sukeliančių akių vaistų - glaukomos gydymui naudojamas, akių spaudimą mažinantis vaistas brimonidinas.

Maždaug 25 proc. pacientų, sergančių kontaktiniu vokų dermatitu, yra būdingas konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), taip pat dermatito požymių neretai būna ir kitose vietose, įskaitant veidą, kaklą ir užausių sritį.

Atopinis dermatitas (AD)

Atopinis dermatitas, neretai dar vadinamas egzema, įeina į periokulinio dermatito priežasčių kategoriją, tačiau yra svarbus ne tik akių paraudimams ar bėrimams. Į vadinamąją „atopinę triadą“ įeina egzema, astma ir alergija. Dažniausiai atopinis dermatitas pasireiškia ant rankų ar kelių, tačiau gali pasireikšti ir akių vokų srityje. Simptomams būdinga ne tik paraudimas, niežėjimas, tačiau ir odos sausumas, pleiskanojimas.

Atopinis vokų dermatitas dažnai išsivysto paauglystėje ir suaugus, tačiau gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo AD ir/arba kitomis alerginėmis ligomis, įskaitant astmą ir sezonines alergijas. Kartais tai gali būti vienintelis AD pasireiškimas.

Atopinis dermatitas kūdikiams, vaikams - tai odos uždegimas, kurį gali sukelti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros priemonės, skalbimo priemonės, sintetika, maisto produktai, vilna, namų dulkės ir kt. Vaikų oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Oda parausta, atsiranda papulės, šašeliai, pleiskanojimas, kartais net pūslelės. Sergant dermatitu pažeistą vietą smarkiai niežti.

Perioralinis dermatitas

Perioralinis dermatitas - tai lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti veido odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1-2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną. Bėrimai gali susilieti, išplisti į smakrą, skruostus ar vokų sritį (periorbitalinis dermatitas).

Periorbitalinis dermatitas (perioralinis dermatitas) - liga, kuriai būdingas odos paraudimas aplink akis, nosį ir burną. Oda parausta, tampa jautri, atsiranda tempimo, veržimo pojūtis, stebimos labai smulkios pūslelės. Ši liga labiausiai paplitusi tarp jaunų moterų. Dažniausios priežastys - kremų, lašų su kortikosteroidais, dantų pastos su fluoru naudojimas.

Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas - tai lėtinė, pasikartojanti dermatito forma, būdinga seborėjinėse (daug riebalinių liaukų turinčiose) kūno vietose: nazolabialinių raukšlių, vokų, ausų, skalpo, krūtinės ir didžiųjų kūno raukšlių (pažastų, po krūtimis, kirkšnių, bambos, tarp sėdmenų ir kt.) srityse.

Žvynelinė (psoriazė)

Žvynelinė - labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Dažniausia ligos forma yra plokštelinė psoriazė, kuriai būdingos kiek iškilusios, paraudusios, įvairaus dydžio, aiškių ribų plokštelės, padengtos gelsvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis, kurios primena žvynus. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai alkūnių, kelių, juosmens odoje.

Alerginės reakcijos ir šienligė

Dažniausiai odos aplink akis paraudimas ir niežulys esti pirmieji alerginės reakcijos požymiai. Paraudimo lokalizacija neapsiriboja vien tik akių zona. Labiausiai paplitę alerginių reakcijų tipai - tai egzema, kontaktinis dermatitas (lėtojo tipo alerginės reakcijos) ir dilgėlinė (greitojo tipo alerginė reakcija). Akių srityje alergines reakcijas dažniausiai sukelia šioje vietoje naudojamos kosmetikos priemonės - blakstienų tušas, akių šešėliai, paakių kremai. Taip pat minėtas reakcijas gali provokuoti nagų priežiūros priemonės, maisto produktai, kartais- netgi vandentiekio vanduo.

Prie alerginių reakcijų priskiriama ir šienligė (alerginis rinitas) - liga, kurią provokuoja žiedadulkės, kitos ore esančios dulkės, cigarečių dūmai. Ši liga pasireiškia nosies gleivinės uždegimu, o patys pirmieji požymiai - tai nosies, gomurio ir gerklės niežulys, kutenimas, akių uždegimas ir paraudimas. Toliau atsiranda sloga, čiaudulys, apsunkintas kvėpavimas, akių ašarojimas. Alerginis rinitas išsivysto dėl alergijos žiedadulkėms, grybeliams, plaukams, gyvūnų kailiui, dulkėms. Žmonėms, turintiems polinkį į alergijas ir įkvėpus minėtų medžiagų, prasideda labai audringa imuninės sistemos reakcija. Sergantieji alerginiu rinitu turi padidėjusią riziką susirgti (arba jau serga) ir kitomis alerginėmis ligomis- atopiniu dermatitu, bronchine astma.

Maisto alergijos

Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.

Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai.

Lėto tipo alerginės reakcijos pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais.

Infekcinės ligos ir virusai

Infekciniai susirgimai, pvz., sisteminės infekcinės ir virusinės ligos, pvz., ŪVRI, gripas, konjunktyvitai ir t. t. Infekciją gali sukelti virusai (tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygios odos grybelinė infekcija), bakterijos (skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Bėrimai neapsiriboja vien tik akių zona.

Herpes viruso sukelta infekcija (Juostinė pūslelinė)

„Herpes“ viruso sukelta infekcija yra viena iš dažnesnių odos ir gleivinių pažeidimus sukeliančių virusinių infekcijų, ypač paūmėjančių nusilpus imunitetui. Aplink akis virusas tikrai gali sukelti bėrimus, tačiau juos sukelia ne „Herpes simplex“, o „Varicella zoster“ virusinė infekcija. Ji yra žinoma kaip virusas, sukeliantis vėjaraupius. Dažniausiai vaikystėje persirgus vėjaraupiais virusas apsigyvena kai kuriuose organizmo nervinių ląstelių mazguose.

Pirmieji iki bėrimų simptomai apima karščiavimą, galvos skausmą, bendrą silpnumą, o periokuliniai simptomai prasideda nuo odos dilgčiojimo, skausmo, niežėjimo, deginimo pojūčio, vėliau prisideda paraudimas ir iškyla mažos skysčiu pripildytos grupuotos pūslelės, vėliau atsiranda šašai periokulinėje srityje, kaktoje, smilkinyje, kartais skruosto ir žando srityje. Visas bėrimas gali užsitęsti 2-4 savaites, jei nėra komplikacijų. Periokulinės srities bėrimas yra varginantis tiek estetiškai, tiek simptomais: skausmu, niežėjimu.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.

Impetiga (piodermija)

Impetiga (impetigo contagiosa, piodermija) - tai labai lengvai užkrečiama bakterinė odos infekcija. Infekcijai būdingas bėrimas pūslelėmis, papulėmis ir pūliniais (vadinamosiomis pustulėmis), susiformuoja geltonos spalvos odos erozijos (šašai). Infekcija pažeidžia viršutinius odos sluoksnius. Paprastai ji perduodama tiesioginio kontakto metu.

Dažniausiai išberiamas veidas - sritis aplink nosį, burną. Retesniais atvejais bėrimai gali išplisti ir po visą veidą ir galvą, jų gali atsirasti ir ant kaklo, rankų. Impetiga gali būti kelių formų:

• Nepūslinė. Tai dažniausia forma. Ant odos atsiranda papulių, pūslelių, kurias supa paraudimas (eritema). Bėrimui išplitus ir progresuojant, atsiranda smulkių pūlinių, kurie staiga didėja ir galiausiai pratrūksta.
• Pūslinė. Sergant šia impetigos forma, susidaro pūslelės, užpildytos gelsvu skysčiu.
• Ektima. Šiai impetigos formai būdingos šašais pasidengusios žaizdelės - skausmingos opos su geltonais šašais paviršiuje, o šašų krašteliai dažniausiai būna pakilę. Iš pradžių ant odos atsiranda raudonos dėmelės, virstančios pūslelėmis, kurios galiausiai padengia gelsvu šašu.

Kūno ir galvos grybelis

Kūno odos grybelis - tai apvalūs ovalo formos niežulį sukeliantys odos židiniai, kurie didėja spindulio principu, o centre vėl užgyja. Jų kraštai būna raudoni, iškilūs, aiškiai apibrėžti ir pleiskanoti. Galvos odos grybelis panašus į kūno, tačiau išplitęs plaukuotoje galvos dalyje. Jis taip pat sukelia niežulį, o kasymasis gali sukelti infekciją. Plaukai pažeistose vietose lūžinėja arba net iškrenta ploteliais. Grybelis būna išplitęs vienodai storu sluoksniu galvos odoje.

Parazitinės ligos

Niežai

Niežai - tai užkrečiama parazitinė odos liga, kuri pasireiškia itin stipriu niežėjimu. Skirtingai nei suaugusiems, niežai vaikui gali pažeisti visą kūno odą: kojų padus, delnus, plaukuotą galvos dalį ir veidą. Jaunesnio amžiaus vaikams dažniausiai pasireiškia antrinė infekcija. Mažiems vaikams ir kūdikiams dažniausiai pažeidžiama galvos plaukuotoji dalis, padai, delnai, rankų pirštai ir tarpupirščiai. Jiems erkių randama net po nagų plokštelėmis. Jei niežais suserga vaikai, stebima ryškesnė uždegiminė reakcija nei suaugusiems.

Demodex erkės

Demodex erkės (Demodex folliculorum ir Demodex brevis) yra privalomas žmogaus ektoparazitas, gyvenantis plaukų folikuluose, dažniausiai veido odoje. Visi šias erkes turi ir dažniausiai jos nesukelia jokių simptomų. Gana dažnai Demodex erkės sukelia blefaritą - akių voko krašto uždegimą, įprastai atsirandantį blakstienų augimo vietoje.

Blusų įkandimai

Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Dėl šios priežasties tėveliai blusų įkandimus neretai sumaišo su vėjaraupiais, tačiau verta pastebėti porą svarbių skirtumų: skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.

Laimo ligos bėrimas

Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.

Kitos bėrimų priežastys

Aplinkos faktorių poveikis

Ilgai būnant šaltyje, labai saulėtoje ar vėjuotoje aplinkoje, veido oda rausta, pradeda pleiskanoti. Ypač greitai šios problemos pradeda varginti žmones, turinčius sausą odą ir tai išryškėja tose kūno dalyse, kurių oda yra plona ir gležna (pvz., paakių oda).

Rožinė (rosacea)

Rožinė - odos liga, kuriai būdingas paraudimas ir bėrimais smakro, nosies, kaklo srityje bei centrinėje kaktos dalyje. Veido odoje išryškėja kapiliarų tinklas, smulkios „papulės“ ir pūlinukai. Rožinė yra lėtinė liga, kuriai būdingi periodiniai paūmėjimai. Viena iš ligos formų - tai akių rožinė, kuriai būdingas odos aplink akis paraudimas, akių ašarojimas, perštėjimas, svetimkūnio pojūtis akyse.

Konjunktyvitas

Klinikinėje praktikoje dažnai sutinkama problema- konjunktyvitas. Tai akių gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti alerginė reakcija, virusinė ar bakterinė infekcija. Konjunktyvitai skirstomi į ūminius ir lėtinius, sukeltus adenovirusų, bakterijų, Herpes virusų, chlamidijų. Nepaisant skirtingų sukėlėjų, ligos simptomai yra panašūs- tai akių paraudimas, išskyros, diskomforto jausmas, smėlio pojūtis akyse, šviesos baimė. Dažniausiai konjunktyvitas yra užkrečiama liga, todėl labai svarbu laikytis asmeninės higienos, kad aplinkiniai neužsikrėstų.

Vabzdžių įkandimai

Periokulinės srities vabzdžių įkandimai nėra dažnai pasitaikanti problema ir dažniau įkandimo vietoje sukelia patinimą ir paraudimą. Jeigu nėra matymo pablogėjimo, patinimas netrukdo atsimerkti ir įkando ne kokia nors egzotiška pavojinga Meksikos gyvatė - vokų patinimas dėl vabzdžių įkandimo praeina savaime.

Vabzdžių įkandimai - tai uždegiminės reakcijos odoje, kuriai būdingas įvairaus laipsnio paraudimas ir patinimas. Oda aplink akis - ypatingai plona ir jautri, todėl pirmiausia ir sureaguoja į menkiausius vidinės organizmo terpės pokyčius, infekcijas, aplinkos dirgiklius.

Spuogeliai ir dariniai paakiuose

Nors įvairiausi iškilimai, guzeliai ir spuogeliai paakiuose yra gana įprastas reiškinys, kartais jie gali versti sunerimti - būti rimtos infekcijos arba akis bjaurojančios būklės simptomais. Kai ima rastis nedidelių, pavyzdžiui, sorų grūdų pavidalo iškilimų, oda paakių srityse darosi panaši į vištos odą.

• Miliumai. Tai nedidelės, nepavojingos baltos spalvos cistos. Jų atsiranda, kai po oda susidaro joje esančių baltymų keratinų sankaupa. Tai ji ir atrodo kaip nedidelis baltas darinys. Miliumai gali būti neiškilūs arba priminti spuogelius. Dažnai jie išsidėsto eilėmis. Miliumai gali būti ne tik balti - jų spalva gali nesiskirti nuo odos pigmento. Tolydžio besirandantys miliumai gali didinti odos pažeidimų arba infekcijos riziką. Dažnai miliumai išnyksta savaime ir beveik niekada nebūna rimtos odos būklės simptomai.
• Hidradenomos. Tai nekenksmingi prakaito liaukų navikai. Jos gali būti baltos, geltonos, odos spalvos, rausvos arba rudos ir dažnai atsiranda grupėmis paakiuose arba ant skruostų. Paprastai hidradenomos nesukelia skausmo ir dažniau pasireiškia moterims nei vyrams.
• Miežiai. Tai paraudęs, spuogą primenantis skausmingas gumbas. Miežis iškyla dėl plauko folikulo infekcijos. Miežiai dažniausiai pažeidžia išorinį voko paviršių ir atrodo kaip spuogo pavidalo masė su galvute. Vis dėlto miežis gali išsivystyti ir akies voko viduje ir tokiu atveju sukelti sutinimą.
• Chalazionai. Tai iškilimas ar gumbelis, atsirandantis dėl riebalų liaukos užsikimšimo. Kitaip nei miežiai, chalazionai nėra infekcijos požymiai, tačiau jie gali ilgiau nepraeiti, be to, kartais iškyla išnykus miežiui. Nuo miežių chalazionai skiriasi tuo, kad miežiai paprastai skausmingi, o chalazionai - ne, miežiai dažniau būna paraudę, o chalazionai - odos spalvos, tipiniai miežiai gana greitai savaime praeina, o chalazionai gali neišnykti net kelias savaites ar mėnesius.

Naujagimių bėrimai

• Baltieji naujagimių spuogai. Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams.
• Naujagimių aknė. Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Priežastys: naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški.
• Naujagimių toksinė eritema. Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.

Diagnostika

Vokų dermatito diagnozė paprastai nustatoma remiantis odos ligų anamneze, klinikiniais simptomais ir paciento apžiūra. Atopinis vokų dermatitas ir kontaktinis dermatitas gali būti kliniškai neatskiriami, todėl norint tiksliai diagnozuoti, dažnai būtina atlikti alerginius lopo testus. Periokulinio dermatito diagnozei svarbūs ne tik paciento pasakojami skundai, tačiau ir išsamus pokalbis apie naudojamas kosmetikos ar makiažo priemones, šampūnus ir kitas plaukų priežiūros priemones, maistą ir rankų higieną, darbą su cheminėmis medžiagomis, naudojamus vaistus ar akių lašus.

Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.

Lėto tipo alergijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.).

Serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).

Impetigos atveju atliekami bakteriologiniai tyrimai - imamas pasėlis. Infekcijai išplitus dažnai atliekamas ir kraujo tyrimas.

Gydymas

Svarbiausia - suprasti tikslias pažeidimo priežastis, todėl visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su gydytoju dermatologu.

Bendrasis gydymas

Atsiradus vokų dermatito bėrimams pirmiausiai yra tepami drėkinantys ir raminantys kremai. Dermatitui paūmėjus gali padėti vėsūs kompresai, pavyzdžiui, su juoda ar ramunėlių arbata (jei nėra alergijos), taip pat reikia nepamiršti odą drėkinti, ypač atsiradus sausumui ir pleiskanojimui. Drėkinimui rekomenduojama rinktis neutralius, kuo mažiau sudėtinių medžiagų turinčius, specialiai jautriai akių sričiai skirtus kremus. Odą efektyviai gali nuraminti neriebūs kremai su cinku, variu, pantenoliu, hialiuronu ar natūralus alijošiaus gelis.

Periokulinio dermatito gydymui svarbiausia atpažinti sukėlusią priežastį. Pavyzdžiui, jeigu reakcija pasireiškia po tik neseniai įsigytų vokų šešėlių panaudojimo, o visa kita kosmetika naudojama jau kurį laiką, labiausiai tikėtina sukėlusi priežastis ir bus naujieji vokų šešėliai, todėl reikėtų jų daugiau nebenaudoti. Paraudimas ir bėrimai išnyksta savaime ir tik sunkiais atvejais skiriamas trumpalaikis antialerginių ar gliukokortikoidų gydymas. Kadangi gliukokortikoidų grupės vaistai turi įvairius nepageidaujamus poveikius, ilgalaikiam gydymui skirti nerekomenduojama.

Simptomams palengvinti padeda vėsūs paprasčiausio šalto vandens kompresai, tačiau akių gydytojai nerekomenduoja naudoti ramunėlių ar kitų arbatžolių kompresų, kurie neretai gali dar labiau alergizuoti ir taip jautrią odą. Patinimui nepraeinant ir didėjant rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl antialerginių vaistų naudojimo.

Medikamentinis gydymas

Dermatito gydymui skiriami uždegimą mažinantys vaistai - gliukokortikosteroidai (trumpas iki 5-7 d. gydymo kursas) ir/arba kalcineurino inhibitoriai (esant reikalui galima tepti ilgiau). Niežėjimą mažina sisteminiai antihistamininiai vaistai, sunkesniais atvejais reikalingas sisteminis gydymas gliukokortikosteroidais.

Alerginiam konjunktyvitui skiriami įvairios formos antihistamininiai vaistai- tabletės, akių lašai, sirupai (vaikams). Esant stipriai alergijai, skiriami akių lašai su kortikosteroidais, tačiau jų negalima vartoti ilgą laiką. Bakterinis konjunktyvitui skiriami akių lašai ar akių tepalai su antibiotikais. Virusinių konjunktyvitų atvejais taikomas gydymas geriamais antivirusiniais vaistais. Juostinė pūslelinė gydoma priešvirusiniais vaistais (acikloviru), simptomams palengvinti rekomenduojami šalti kompresai, dirbtinės ašaros ir vaistai nuo skausmo. Taip pat svarbi odos bėrimo priežiūra norint išvengti papildomos antrinės infekcijos ir tolesnių komplikacijų.

Impetigos atveju sergant nepūsline impetiga, 2-3 kartus per dieną maždaug savaitę ar 10 d. naudojami antiseptiniai vaistai. Taip pat gali būti skiriami antibiotikų tepalai. Sergant pūsline impetiga, kai antibiotikų kremai nėra efektyvūs, didėja komplikacijų rizika arba būklė blogėja, gali būti skiriama ir geriamųjų antibiotikų. Dažniausiai vartojamas antibiotikas flukloksacilinas. Komplikacijos gali būti stafilokokinis nuplikytos odos sindromas, streptokokinis toksinis šoko sindromas, skarlatina, randai ir glomerulonefritas.

Vokų demodekozės gydymas susideda iš šiltų kompresų, vokų masažo ir plovimo bei dirbtinių ašarų. Akių valymui ir plovimui labai tinka arbatmedžio aliejus.

Rožinės gydymui skiriami antibiotikai (tepamieji ar geriamieji- metronidazolis, tetraciklinas, eritromicinas, doksiciklinas), vietinio poveikio imunomoduliatoriai, cinko oksido kremai.

Perioralinis dermatitas gydomas odos drėkinimu, uždegimo malšinimu pasitelkiant cinko oksido kremus, antibakteriniu gydymu (tepamaisiais ar geriamaisiais antibiotikais- metronidazoliu, eritromicinu, doksiciklinu).

Bėrimai, nereikalaujantys gydymo

Miliumai nėra pavojingi ir gydyti jų nereikia. Vis dėlto kai kuriuos žmones erzina baltų gumbelių išvaizda, todėl jie domisi, kaip juos pašalinti. Kartais miliumai išnyksta savaime. Miliumų gali sumažėti nustojus vartoti jų atsiradimą nulėmusius vaistus. Jei taip nenutinka, galima išmėginti specialų kremą, skirtą odai suminkštinti ir atsilupti, šiltus kompresus, pritraukiančius miliumus prie odos paviršiaus, lazerio terapiją, chirurginę procedūrą.

Hidradenomos nėra pavojingos, todėl jų gydyti nereikia. Vis dėlto kartais jas panaikinti norisi dėl kosmetinių sumetimų. Galimos kovos su hidradenomomis priemonės - tai dermabrazija, lazerio terapija, chirurginė procedūra.

Miežiai paprastai negydomi, nors šilti kompresai gali paskatinti jų išnykimą. Vis dėlto kartais miežiai gali kelti nemenką skausmą. Retais atvejais nuo jų gali išplisti infekcija. Jei taip nutinka, gydytojas gali skirti antibiotikų. Gali būti pasiūlyta ir ambulatorinė miežio šalinimo procedūra. Miežio sukeltą sutinimą gali sumažinti šilti kompresai.

Chalazionai ima mažėti nuo šiltų kompresų. Jeigu šilti kompresai nepadeda, dėl chalaziono pašalinimo reikia kreipti į gydytoją.

Baltieji naujagimių spuogai: gydymas nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav. Naujagimių aknė: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Naujagimių toksinė eritema: tai nepavojinga būklė, tikslios jos priežastys nėra aiškios, gydymas nereikalingas.

Bėrimų priežasčių ir gydymo santrauka

tags: #berimas #aplink #akis #vaikui

• Apie Placentos Padėtį
• Paruošimas žindymui
• Kaip teisingai maitinti kūdikį mišinuku
• Patogios ir sveikos vaikiškos kuprinės
• daugiau apie Domo Dargio veiklą