Benediktas Gylys yra žinomas kaip verslininkas, socialinių projektų kūrėjas ir angelas-investuotojas, tačiau jo gyvenimo istorija atskleidžia kur kas daugiau nei vien verslo pasiekimus. Tai pasakojimas apie gilius asmeninius pokyčius, tvarumo paieškas ir iššūkius, kurie formavo jo požiūrį į gyvenimą, aplinką ir santykius. Jo kelionė į tvaresnę kasdienybę prasidėjo gerokai anksčiau, nei žodis „tvarumas“ tapo plačiai vartojamas.
Nors šiandien tvarumas yra plačiai aptariama tema, Benediktas prisimena, kad „žodžio „tvarumas“ aš 20-ame amžiuje negirdėjau turbūt nė karto.“ Jo šeimoje visi iššūkiai buvo sprendžiami efektyviausiu ir pigiausiu būdu - nieko naujo neperkant, o bandant viską suremontuoti. „Vaikystėje eidavau į parduotuvę nupirkti kokių septynių prekių, kurių užtekdavo visai šeimai ir kurias sudėdavau į taip vadinamą „sietkutę“, kurią močiutė turėjo daugybę metų.“
Ši patirtis tapo jo tvarumo pagrindu. „Dar prisimenu mūsų gyvenimą, kai daiktas reikšdavo funkciją, o ne statuso simbolį, ne bandymą įgyti meilės ar iškomunikuoti savo vertybes,“ - teigia Benediktas. Tai suformavo ankstyvą suvokimą, kad daiktų vertė slypi jų naudoje, o ne socialinėje reikšmėje.

Sulaukęs 22-ejų, Benediktas uždirbo pirmąjį milijoną, ir tai iš esmės pakeitė jo santykį su tvarumu ir materialinėmis vertybėmis. „Atsimenu, vaikystėje buvau prisižiūrėjęs daug Holivudo filmų, prisiskaitęs sėkmės žurnalų. Nuolat svajodavau apie automobilius, laikrodžius, gražius kostiumus. Vis galvodavau, kaip aš galiu tai pasiekti.“
Kai pradėjo uždirbti daugiau pinigų, už daugiau nei pusę santaupų nusipirko ilgai svajotą prabangų automobilį. Tačiau po pusės metų suprato, kad tai nebuvo protingas sprendimas - automobilis buvo prabangus, tačiau visiškai netiko žiemos sąlygoms. „Šis „romanas“ truko pusę metų, tada pasijaučiau truputėlį apgautas.“
Ši patirtis tapo lūžio tašku. „Tiek metų tikėjau, kad tas išsvajotas daiktas mane padarys laimingą, užpildys. Įsivaizdavau, kaip atsikelsiu ryte, važiuosiu į svarbų susitikimą savo prabangiame automobilyje ir garsiai klausysiuosi muzikos. Tiek metų gaudavau informaciją, kad jeigu nori būti laimingas - pirk. Ir tada supratau, kad viskas yra ne taip.“
Po šio suvokimo įvyko esminiai pokyčiai. Benediktas nustojo pirkti tiek daiktų, drabužių. „Keliaudamas supratau, kad ne savo išvaizda „ištransliuoji“, koks žmogus esi, o per savo kalbėseną, laikyseną.“ Jis suvokė, kad kuo daugiau daiktų turi, tuo daugiau daiktai turi tave patį. „Tai reiškia, kad tau juos reikia prižiūrėti, plauti, nuo jų nuvalyti dulkes, tu po truputį tampi daiktų žmogumi.“
Šiandien Benediktas nešioja kelnes, kurioms jau daugiau nei 7 metai, turi tik juodus megztinius ir dėl to nesijaudina. Priešingai - pamatė, kad sutaupo labai daug laiko, jeigu nebegalvoja, ką apsirengti rytoj. „Minimalizmas labai supaprastina mano pasirinkimus.“ Tokie pasirinkimai iš drabužių spintos persikėlė į virtuvę, požiūrį į maistą ir kitus gyvenimo sprendimus. Jis pradėjo svajoti apie kitokį pasaulį ir kurti jam.

Dideli pokyčiai Benedikto gyvenime, ypač mitybos srityje, sulaukė daugiausiai replikų iš aplinkinių. „2016-ais turėjau tokią patirtį, kurios metu stipriai pajaučiau, kad esu gamtos dalis ir tiesiog praradau apetitą valgyti mėsą.“ Prieš tai jis valgydavo tik kepsnius ir neįsivaizdavo gyvenimo be jų.
Pakeitęs mitybą, jis pamatė, koks svarbus ritualas yra maistas - kad tai yra tam tikras suartėjimo ritualas, būdas būti kartu su kitais žmonėmis. Tačiau tai, kad kažko nevalgai, pradeda kurti tam tikrus barjerus arba žmonės pradeda į tai reaguoti kaip į priekaištą jiems. Nepaisant to, Benediktas jaučia, ko reikia jo kūnui, ir labai atsirenka produktus, kuriuos vartoja. „Nevartoju jokių pusfabrikačių, visada atkreipiu dėmesį į ingredientus.“ Jam pasisekė turėti partnerę, kuriai patinka gaminti: „Valgome daug daržovių, kruopų, riešutų, gaminame patys.“
Benediktas Gylys įžvelgia dideles problemas šiuolaikiniame tvarumo kontekste. „Didelė problema yra maisto ir prekių anonimiškumas - jos savo gražiomis pakuotėmis ir spalvomis mums padeda negalvoti, iš kur jos ateina. Ar jas nusipirkau dėl to, kad man jų reikia? O gal perku dėl to, nes man kažko trūksta? Galbūt šią prekę nusipirkau dėl to, kad 20-ojo amžiaus rinkodaros mašinos mane įtikino, kad norėdamas būti mylimas, turiu pirkti prekes ir taip „signalizuoti“ savo vertę?“
Jis pabrėžia klimato kaitos problemos skubumą: „Turime itin mažai laiko spręsti klimato problemas. Realu, kad būsime kaip ta varlė, kuri iš lėto išverda, nesuprasdama, kad ji yra vandenyje, kuris iš lėto kaista.“ Dėl to labai svarbu kalbėtis, ieškoti sprendimo ne per konfliktus, grasinimus, baimės skatinimą, o per edukaciją ir suvokimą, kad visi tarpusavyje esame labai susiję - visi esame viena žmonijos šeima.

Benediktas stengiasi gyventi tvariai, bet tai nėra žaidimas, kurį gali laimėti. „Stengiuosi, tačiau visą laiką esu tam tikro lygio nusidėjėlis - vis tiek savo veiksmais neigiamai veikiu aplinką.“ Jam gyventi tvariai reiškia kuo mažiau kenkti aplinkai ir ateities kartoms. „Tvarumas man yra suvokimas, kad į šį pasaulį atėjau sverdamas 4 kg, tuomet iš aplinkos rinkau bulves, vandenį, kruopas, ir viską sudėjus į save. Dabar sveriu 75 kg. Ką tai reiškia? Kad aš esu aplinka, kad mes visi esame aplinka ir itin tarpusavyje susiję.“
Verslo pasaulyje tvarumas yra didelė tema. Benediktas prisimena vieno žymiausių JAV ekonomistų M. Frydmano pasakymą, kad verslo tikslas yra uždirbti pelną sau ir savo investuotojams. „Minčių apie planetą ar tvarumą šiame pasakyme nėra. Ant šios minties pastatytas verslo lopšys bei visa verslo kultūra.“
Tačiau jis pabrėžia, kad verslas eina ten, kur yra pelnas, ir čia mūsų, kaip vartotojų, pasirinkimas, kur jis tą pelną atras. „Kažkada mes, kaip vartotojai, toleravome, kad prekės gaminamos žiauriomis sąlygomis - ir tai po truputį baigiasi. Dabar ateina kritinis taškas, kuriame mes, kaip vartotojai, pasakėme, kad mums svarbus tvarumo aspektas.“ Jeigu kaip vartotojai jį diktuosime, verslas turės pasikeisti - siekdamas daugiau pelno, pradės priimti tvaresnius sprendimus. „Mes tikrai einame šia kryptimi.“

Benedikto Gylio asmeninis gyvenimas taip pat kupinas įdomių posūkių. Verslininkas į filmo „Pilis“ premjerą vyko lydimas brangios jam kompanijos - su juo įvertinti naujo lietuvių ir airių bendro darbo keliavo gyvenimo partnerė, brazilė Meline Possidonio.
Prieš trejetą metų spalvingame Rio de Žaneire užsimezgusi romantiška istorija tarp Benedikto Gylio ir brazilės Meline Possidonio įveikė ne vieną iššūkį - kone didžiausias buvo santykiai per atstumą. Jau mėnesį tiek Benediktas, tiek Meline džiaugiasi Lietuva. „Nors esu pratęs vykti iš vienos šalies į kitą, dabartinė pasaulinė situacija apsunkina keliones. Manau, turime kuo pasidžiaugti ir gimtinėje, tikrai galime prisitaikyti. Kai prieš mėnesį parvykome iš Dublino, griežtai laikėmės karantino.“
Benediktas sako, kad nors keliauti ir mėgsta, svarbu - saugumas. „Ilgą laiką su Meline draugavome per atstumą, tikrai visko buvo, bet mes abu subrendę, suaugę žmonės, todėl visi kampai jau nugludinti, šiuose santykiuose išmokome vienas su kitu kalbėtis.“ Meline, nors ir nekalba lietuviškai, galėjo mėgautis filmo „Pilis“ premjera, nes jame buvo daug vietų anglų kalba. Patį Benediktą asmeniškai labiausiai sužavėjo jaunosios aktorės Barboros Bareikytės vaidyba, kurioje jis įžvelgė didžiulį talentą. „Kinas leido išgirsti kitų problemas. Nors dažnai apie jas skaitome internete, tačiau tai ne tas pats, aš pats žiūrėdamas filmą labiau įsijaučiau ir įsigilinau į egzistuojančią problemą.“
tags: #benediktas #gylys #gime