Bendruomeniniai vaikų globos namai: kas tai ir kodėl jie svarbūs?

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Šiuolaikinė Lietuvos socialinė politika, atsižvelgdama į tarptautines rekomendacijas ir mokslinių tyrimų išvadas, vis daugiau dėmesio skiria šeimai artimos aplinkos kūrimui vaikams, likusiems be tėvų globos. Bendruomeniniai vaikų globos namai, dar vadinami Šeiminiais namais, yra esminė šios pertvarkos dalis, siekiant, kad vaikas augtų aplinkoje, kuri primena tikrą šeimą, o ne didelę instituciją.

Kas yra bendruomeniniai vaikų globos namai?

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje. Jie skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Nuo 2024 m. liepos 1 d. šios įstaigos oficialiai vadinamos Šeiminiais namais, pabrėžiant jų misiją - kurti tiesiog didelės šeimos namus.

Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų, yra vienas iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių nuo 2015 metų. Šia reforma siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.

Institucinės globos pertvarkos kontekstas

Nuo 2015 m. vykdoma Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija yra laipsniškas procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Istoriškai, pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius, vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (8177 vaikai) buvo globojami šeimose arba šeimynose, o globos įstaigose - mažesnė dalis. Tai rodo sėkmingą perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos.

Bendruomeninių vaikų globos namų (Šeiminių namų) modelis

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka. Juose įsikūrę vaikai turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip po du vaikus. Artimesniam bendravimui jie susirenka į svetainę, kurioje yra modernūs baldai, televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai.

Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, vaikai mokosi pagal savo amžių ir galimybes patys pirkti maisto produktus, gaminti maistą. Jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą, patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą.

Kiekvienoje Šeiminių namų šeimynoje gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą vienoje šeimynoje užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai. Kai darbuotojai yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.

Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę. Tai padeda įveikti socialinę atskirtį, o aplinkiniai tampa geranoriškesni ir supratingesni.

Įgyvendinimas Lietuvos savivaldybėse

Ignalinos rajono patirtis

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ignalinos rajono savivaldybėje“, 2021 m. spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams (nuo 2024 m. liepos 1 d. - Šeiminiai namai), įrengtiems penkiaaukščių namų butuose Didžiasalyje. Viename bute gali gyventi 8 vaikai, kitame - 5. Juose įsikūrė Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globojami vaikai.

Varėnos rajono pavyzdys

Varėnos rajono savivaldybės šeiminiuose namuose siekiama užtikrinti sėkmingą adaptaciją, saugios, emociškai palankios ir šeimai artimos aplinkos sukūrimą kiekvienam apgyvendintam vaikui. Namų tikslas - tenkinti visokeriopus našlaičių, be tėvų globos likusių vaikų, socialinę riziką patiriančių šeimų vaikų poreikius, atstovauti ir ginti jų teises bei teisėtus interesus, sudaryti sąlygas vaiko grįžimui į šeimą ir jo kaip asmens socialiniam integravimuisi į visuomenę. Siekiama įtraukti globojamus vaikus į įvairiausias veiklas, sudaromos sąlygos protiniam ir fiziniam vystymuisi, perimti tautos kultūros pagrindus.

Elektrėnų šeimos namų sėkmės istorija

Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose šiuo metu gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas“, - pasakoja V. Rakauskienė. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti, teiraujasi apie vaikus.

Šilutės ir Trakų rajonų pertvarka

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos). Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24. Nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908, nurodanti ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą.

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamas iš ES fondų. Šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomeninius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Taip pat bendradarbiaujama su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kuri yra įkūrusi bendruomeninius vaikų globos namus Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą, todėl rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, vykdantis nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis.

Bendruomeninių namų privalumai ir rezultatai

Bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai. Tokia aplinka tenkina visokeriopus našlaičių, be tėvų globos likusių vaikų poreikius, užtikrina saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, kurioje ugdytiniai realizuoja save, organizuoja užimtumą, teikia socialinių įgūdžių pagalbą, sudaro sąlygas neįgaliam asmeniui ugdyti ir stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas.

Kaimyniniai gyventojai teigiamai reaguoja į bendruomeninius namus, o vaikai pasisako, kad gyventi taip jiems patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Bendruomeniniai namai leidžia vaikui augti kaip asmenybei - su savo poreikiais, norais, savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį.

tags: #bendruomeniniai #vaiku #globos #namai

• Nėščiųjų masažo nauda
• Vadovas apie paramos galimybes daugiavaikėms šeimoms
• Kaip tinkamai rūpintis savimi ir vaikelio sveikata nėštumo metu
• LEAN metodai ikimokyklinėse įstaigose
• sužinokite daugiau apie GIMK mokymus būsimiems globėjams