Tėvystė - tai nuolatinis mokymosi ir augimo procesas, reikalaujantis ne tik meilės ir rūpesčio, bet ir gilių psichologinių žinių bei įgūdžių. Bendraujant su vaikais kyla papildomų iššūkių, mat jie dar tik mokosi ir tobulina savo gebėjimus, tad ne visuomet žino tinkamus žodžius savo jausmams išreikšti. Sėkmingas bendravimas su vaiku remiasi keliais esminiais principais, kurie turėtų būti nuolat praktikuojami.
Pagrindiniai gero bendravimo principai
- Aktyvus klausymasis. Tai reiškia visiškai susitelkti į vaiko žodžius, stebėti kūno kalbą ir bandyti suprasti jo požiūrį. Kai jūsų vaikas nori pasikalbėti, išjunkite televizorių ir padėkite telefoną į šoną.
- Empatija. Tai gebėjimas įsijausti į vaiko padėtį ir suprasti jo išgyvenimus. Tai nereiškia, kad turite visada sutikti su vaiku, bet svarbu parodyti, kad suprantate, ką jis jaučia.
- Atviras ir nuoširdus bendravimas. Vaikai greitai pajunta, kai esate nenuoširdūs. Nebijokite pasidalinti savo mintimis ir jausmais, tačiau darykite tai tinkamu būdu, atsižvelgdami į vaiko amžių.
- Pozityvus bendravimas. Stenkitės pabrėžti teigiamus vaiko bruožus ir pasiekimus, užuot nuolat kritikuodami. Pagirkite jį už pastangas, net jei rezultatas nėra tobulas.
Elgesio formavimas ir ribų nustatymas
Yra žinoma, jog vaikai iki 3 metų dar nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšio. Jei vaikai neturi jokių kūrybinių užsiėmimų, jie gana greitai pradeda „netinkamai“ elgtis. Pasirūpinkite tuo, kad trimečiai visuomet turėtų įdomias, amžių atitinkančias veiklas - turėkite pasiruošę kelis „krepšelius“ veiklų.
Jei jūs turite per daug taisyklių, vaikams sunku jas įsiminti ir jomis vadovautis. Padarykite taisykles paprastomis ir aiškiomis bei dažnai kartokite jas. Be to, dauguma vaikų ant tiek dažnai girdi „ne“, kad tampa jam „atsparūs“. Kitą kartą, kai ruošitės tarti „ne“, pasistenkite pozityviai perfrazuoti tai, ką norėjote pasakyti.
Naudokite šį metodą, kad jūsų vaikas klausytųsi ir elgtųsi tinkamai
Emocinio raštingumo ugdymas
Tėvai turėtų pasirūpinti savo vaikų „emociniu raštingumu“. Mokykite savo atžalas pažinti patiriamas emocijas. Jei vaikas yra piktas, pasikalbėkite ir paprašykite apibūdinti, ką šis jaučia. Identifikavus pykčio jausmą, reikėtų padėti vaikui su juo tinkamai susidoroti. Ta pati taisyklė yra tinkama ir liūdesiui, baimei ar laimei.
| Amžiaus tarpsnis | Pagrindinis bendravimo akcentas |
|---|---|
| Kūdikystė (0-1 m.) | Švelnus balsas, neverbalinis kontaktas, dainelės. |
| Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.) | Kantrybė, knygelių skaitymas, vaidmenų žaidimai. |
| Priešmokyklinis amžius (3-6 m.) | Emocijų įvardinimas, konfliktų sprendimas, pasaulio pažinimas. |
| Mokyklinis amžius (6-12 m.) | Kritinis mąstymas, nuomonės gerbimas, diskusijos. |
Būkite pavyzdžiu
Vaikai savo elgsenos modelį konstruoja stebėdami aplinkinį pasaulį, o geri komunikacijos įgūdžiai prasideda namuose. Jei būsite linkę dažnai šaukti, jūsų vaikai tai įtrauks į savo bendravimą. Pats geriausias pavyzdys, kai tėvai kalbasi apie tai, kas jiems neduoda ramybės. Bendraukite patys ir skatinkite tai daryti savo vaiką.
Tėvai, norėdami auginti artimą ryšį su savo vaiku, pirmiausia turėtų pradėti ryšio kūrimą su savimi. Kuo mes esame sau atlaidesni ir stengiamės mažiau save kritikuoti, tuo ir mūsų vaikas jaučiasi saugesnis. Bendraujant su vaikais svarbu atminti, kad visi vaikai yra skirtingi, o tai reiškia, kad jiems visiems reikia skirtingų metodų skirtingose situacijose.
tags: #bendravimas #su #vaikais #kas #svarbiausia