Nuo mažens vaikai susiduria su dideliu reklamos srautu, ypač didėjant laikui, praleidžiamam internete. Vaikų auditorija būtų sunku pavadinti lygiaverte reklamos lauko žaidėja, kadangi jie ne visada gali aptikti ir suprasti konkrečių pranešimų ar vaizdinių medžiagų reklamos tikslą taip pat, kaip suaugusieji. Todėl būtina užtikrinti, kad reklama, pasiekianti vaikus, būtų sąžininga, etiška ir nekenktų jų raidai bei gerovei.
Tyrimai rodo, kad vaikai nuo mažens gali suprasti reklamos, kaip komercinės praktikos, reikšmę. Jie taip pat gali atpažinti tradicinę reklamą, pavyzdžiui, televizijoje ar spaudoje. Tačiau jie negali atpažinti kitų reklamos formų, ypač kai reklama yra skaitmeninė ir labai sumaišyta su nekomerciniu turiniu, kitaip tariant, giliai įterpta į skaitmeninės žiniasklaidos ar internetinių žaidimų kontekstą. Tyrimai rodo, kad toks supratimas paprastai ateina vėliau, t. y. paauglystėje.
Vaikai vis daugiau laiko praleidžia internete, jie susiduria su vis daugiau reklamos, kurią gali suprasti ribotai. Kuo jaunesnis žiūrovas, tuo nekritiškiau ir jautriau jisai suvokia reklamą.

Siekiant geriau apsaugoti vaikus nuo esamų probleminių rinkodaros praktikų, 2022 m. birželio 14 d. Europos Komisija paskelbė 5 pagrindinius sąžiningos reklamos vaikams principus, į kuriuos turi atsižvelgti prekybininkai, kurdami savo reklamos ir rinkodaros metodus. Šie principai suformuluoti kartu su papildomais komentarais:

Nors Europos Komisijos paskelbti principai nėra teisės aktas, jie yra svarbus dokumentas, skirtas apsaugoti vaikus nuo žalingų verslo praktikų. Šioje srityje dedama vis daugiau pastangų iš priežiūros institucijų pusės, pavyzdžiui, 2022 m. liepos 7 d. Danijos verslo institucija paskelbė, kad pradės daugelio vaikams ir jaunimui skirtų svetainių patikrinimą. Lietuvoje nemažai pakeitimų buvo perkelta į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, kuriame dabar detaliai reglamentuojamos vartotojų, nukentėjusių nuo nesąžiningos komercinės veiklos, teisės ir jų gynimas.
Europos įstatymų leidėjai neseniai pasiekė reikšmingą politinį susitarimą dėl Skaitmeninių paslaugų akto (Digital Services Act), kuriame numatytos naujos nepilnamečių apsaugos priemonės, tikslinės reklamos vaikams draudimas ir duomenų rinkimo profiliavimui apribojimai. Skaitmeninių paslaugų aktas bus pradėtas taikyti visoje Europos Sąjungoje praėjus 15 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos arba 2024 m. sausio 1 d.
Bruka žinutė, kad šaunus vaikas privalo turėti reklamuojamą daiktą, o tėvai, norėdami turėti laimingą vaiką - privalo jam tą daiktą nupirkti. Psichologės-psichoterapeutės, VDU psichologijos katedros doktorantės Dovilės Valiūnės teigimu, reklamos poveikį sustiprina vertybių, vyraujančių artimiausioje aplinkoje ir reklamoje, atitikimas.
Neretai tėvai, pirkdami vaikui brangiausius daiktus, kažką kompensuoja. Toks tėvų elgesys gali sukelti vaikui įsitikinimą, kad jis yra vertingas, jei turi tam tikrų daiktų. O jei kažkuriuo metu vaikas negali sau leisti turėti daikto iš reklamos, gali ir pasijausti vargšiuku. Tokios mintys gali sukelti atitinkamą elgesį, pavyzdžiui, atsiribojimą nuo bendraamžių. Nuoskauda dėl neturėtos Barbės ne visada kyla dėl pačios lėlės, o dėl prasmės, ką mergaitei reiškė, kad ji neturėjo Barbės, ir ar tai siejosi su mergaitės verte ar pritapimu prie grupės.
Svarbu leisti vaikui pajusti, kad jie yra vertingi, nepaisant ar jie turi tam tikrų daiktų, ar ne. Reikėtų ugdyti vaiko stipriąsias savybes: atsparumą aplinkai, aukštą savigarbą, bendravimo įgūdžius. Šios pozityvios savybės nesusiformuoja perkant daiktus; reikėtų su vaiku daugiau bendrauti, padrąsinti jį per žodžius ir apsikabinimus. Taip pat ir tėvai turi rodyti pavyzdį.

Socialinė reklama, kaip įtakinga komunikacijos forma, siekia paveikti visuomenės nuostatas ir elgesį įvairiais klausimais. Ji gali būti naudojama siekiant atkreipti dėmesį į svarbias socialines problemas, pavyzdžiui, smurtą, priklausomybes, diskriminaciją. Tačiau socialinės reklamos kūrėjai turi būti itin atsargūs, kaip jie vaizduoja tam tikrus elgesio modelius, ypač jei jie yra susiję su deviantiniu elgesiu.
Etiškam ir efektyviam socialinės reklamos naudojimui būtina laikytis principų: tikslumo užtikrinimo, jautrumo auditorijai, pozityvumo skatinimo, stigmatizacijos vengimo ir atsakingo vaizdavimo. Kartais socialinė reklama gali būti orientuota į šokiruojančių vaizdų demonstravimą, siekiant atkreipti dėmesį, tačiau tai gali sukelti atvirkštinį efektą ir atstumti auditoriją.
Socialinė reklama gali paskatinti teigiamą pokytį visuomenėje, atkreipdama dėmesį į opias problemas ir rimtus dalykus. Štai keletas sėkmingų socialinės reklamos kampanijų pavyzdžių:

Vaikų gerovę ir pažeidžiamumą lemia ne tik reklama, bet ir daugybė kitų socialinių veiksnių. Žmonės, kurie nėra susidūrę su sunkumais dėl būsto, benamiais įsivaizduoja pagyvenusius gerenčius gatvėje vyrus, elgetaujančias moteris, konteineriuose besirausiančius asmenis, gatvės vaikus, kurie uosto klijus arba žmones sėdinčius parke su dideliais krepšiais. Šios situacijos rodo didelį vaikų pažeidžiamumą socialinėje aplinkoje.
Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, paliekančiomis gilų randą vaiko psichikoje ir fizinėje sveikatoje. Svarbu atpažinti skirtingas smurto rūšis, kad būtų galima laiku įsikišti ir suteikti pagalbą nukentėjusiam vaikui:
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Nuolatinis kritikavimas ir sakymas, jog nesi pakankamai geras, priveda prie pasitikėjimo savimi praradimo ir savivertės sumažėjimo. Užgaulių žodžių vartojimas ir pravardžiavimas gali turėti rimtų pasekmių. Tie, kurie yra užgauliojami ir pravardžiuojami, gali jaustis pažeidžiami, turėti žemą savęs vertinimą bei socialinio pasitikėjimo lygį.

Apie vaikų elgetavimą diskutuojama, ar duoti jiems pinigų. Dalis teigia, kad vaikai prisiperka visokiu bezdeluskiu ar gumos, sautuvu ar masineliu, ir taip jie įgyvendina savo svajones, nes žino, kad vargingai gyvenantys tėvai jiems jų vis tiek nenupirks. Gali būti, kad tėvai jiems neduoda pinigų cigaretėms ar narkotikams, o galbūt kai kurie šitaip viliasi pritraukti amžinai užsiėmusių tėvelių dėmesį. Kiekviena situacija yra be galo skirtinga, ir vienintelės tiesos nėra.
Impulsyvus vogimas, dar kitaip vadinamas - kleptomanija, priskiriamas prie impulsyvių veiksmų. Neretai socialiniams darbuotojams tenka susidurti su vagiliaujančiais globos namų auklėtiniais. Didžiąją dalį įpročių vaikai atsineša iš šeimos, taip pat kaip ir susiformuoja delinkventinis elgesys. Atiduotas į globos namus, vaikas, jausdamasis nereikalingas, atstumtas, nuvertintas, gali imti pradėti elgtis kompulsyviai ir taip bandydamas į save atkreipti jam rūpimų žmonių dėmesį, imti vagiliauti.
Psichologai teigia, jeigu labai jaunas žmogus pradėjo vogti, pirmiausiai reikėtų susimastyti, ant ko ir dėl ko jis taip stipriai pyksta. Didelė dalis vaikų dažniausiai pradeda taip elgtis, kai jaučiasi emociškai apleisti, nereikalingi, neįdomūs, save nuvertinantys. Dėl to su tokiu asmeniu yra labai svarbu pasikalbėti apie jo pyktį, nuoskaudas, nusivylimą, dėl ko jis jaučiasi nereikalingas ir nesvarbus.
Multidimensinė šeimos terapija (MDFT) yra veiksminga programa, skirta padėti vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms, susiduriantiems su kompleksiniais elgesio iššūkiais. MDFT orientuota į priežasčių nustatymą ir problemų sprendimą šeimos ir socialinėje aplinkoje. Be MDFT, svarbu įgyvendinti ir kitas prevencines priemones, skirtas mažinti deviantinio elgesio riziką, tokias kaip programos vaikų ir jaunimo socializacijai, emocinių įgūdžių ugdymui, smurto prevencijai.
Gegužės 25 - oji Lietuvoje minima Tarptautinė dingusių vaikų diena, kurios tikslas - ne tik užjausti tuos, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir skatinti užkirsti kelią šiam reiškiniui. Vaikų dingimas yra reali ir vis didėjanti problema tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Per metus Europoje be žinios dingsta apie 250 000 vaikų.