Seksualinė prievarta prieš vaikus yra viena sunkiausiai nustatomų smurto formų, keliančių grėsmę vaiko asmenybės raidai ir žalojančių sielą. Klaidinga manyti, kad seksualinio vaikų išnaudojimo pasekmės yra trumpalaikės ir praeina savaime. Pasaulio sveikatos organizacija seksualinę vaiko prievartą apibrėžia kaip bet kokį vaiko įtraukimą į seksualinę veiklą, kurios tas vaikas iki galo nesuvokia, negali duoti sąmoningo sutikimo arba kuri pažeidžia įstatymus bei visuomenės socialines normas.

Gana dažnai klaidingai manoma, kad jei vaikas patyrė seksualinę prievartą, tai būtinai turi būti tam tikri fiziniai požymiai. Jeigu patirta seksualinė prievarta buvo be įsiskverbimo, dažnai nelieka jokių žymių ant aukos kūno, o jei ir lieka, jos greitai išnyksta. Todėl visada pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima nustatyti, ar vaikas patyrė seksualinę prievartą, yra jo elgesio ir nuotaikos pokyčiai, pakitęs santykis su aplinka ir paties vaiko pasakojimas.
Patyrus seksualinę prievartą, pakinta vaiko elgesys: gali atsirasti protestas, agresyvus ir destruktyvus elgesys arba, atvirkščiai, perdėtas nuolankumas. Svarbūs indikatoriai yra:
Vaikų seksualinis išnaudojimas internete apima įvairaus pobūdžio veiksmus: nuo nepageidaujamos komunikacijos iki spaudimo kurti seksualinio pobūdžio turinį. Internetu vykstanti prievarta verčia vaiką jaustis bejėgiu, nes technologijos užima didelę dalį kasdienio gyvenimo. Ženklai, kad vaikas patiria seksualinį smurtą elektroninėje erdvėje:
| Požymių kategorija | Galimi elgesio pasireiškimai |
|---|---|
| Emociniai | Baimė, nerimas, kaltės jausmas, užsisklendimas. |
| Socialiniai | Vengimas bendrauti, blogi santykiai su bendraamžiais. |
| Fiziniai | Nepaaiškinamos traumos, miego/apetito sutrikimai. |
Nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti, kad vaikas patiria seksualinę prievartą. Tik esant požymių grupei galima įtarti smurtą. Tyrimų duomenimis, 70-85 proc. atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas yra asmuo, kuriuo vaikas pasitiki. Todėl itin svarbu atkreipti dėmesį į vaiko verbalinę ir neverbalinę kalbą.

Jei įtariate, kad vaikas patiria seksualinį smurtą, būtina pranešti policijai (tel. 112) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Išklausykite vaiką, pasakykite, kad jis pasielgė teisingai prabilęs, ir užtikrinkite, jog tai nėra jo kaltė.
tags: #bejegiskumas #kaip #seksualines #prievartos #pries #vaikus