Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai Lietuvoje: viskas, ką reikia žinoti
Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai yra svarbi finansinė parama, skirta padėti būsimoms mamoms pasiruošti vaikelio gimimui. Ši išmoka Lietuvoje yra reglamentuota įstatymais ir skiriama tam tikromis sąlygomis.
Ši išmoka skirta nėščioms moterims, kurios neatitinka reikalavimų motinystės pašalpai gauti. Dažniausiai tai būna moterys, kurios nedirba pagal darbo sutartį, yra studentės, ūkininkės ar kitos veiklos vykdytojos, nemokančios socialinio draudimo įmokų. Pagrindinis kriterijus - teisės į motinystės pašalpą neturėjimas.
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka.
Kam Skirta Ši Išmoka?
Ši išmoka skirta nėščioms moterims, kurios neatitinka reikalavimų motinystės pašalpai gauti. Dažniausiai tai būna moterys, kurios nedirba pagal darbo sutartį, yra studentės, ūkininkės ar kitos veiklos vykdytojos, nemokančios socialinio draudimo įmokų. Pagrindinis kriterijus - teisės į motinystės pašalpą neturėjimas.
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš Sodros, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka.
Teisės Aktai, Reguliuojantys Išmoką
Vienkartinės išmokos nėščiai moteriai skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimas Nr.
Kaip Kreiptis Dėl Išmokos?
Norint gauti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, reikia kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą galima pateikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt.
SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Išmokos Dydis ir Pokyčiai
Iki tam tikro laikotarpio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai siekė 6,43 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad BSI dydis buvo 55 eurai, išmoka sudarė 353,65 eurus. Tačiau, pasikeitus BSI dydžiui, keičiasi ir vienkartinės išmokos dydis.
Nuo 2026 metų pradžios bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 74 eurus. Atitinkamai, didėja nuo BSI priklausančių išmokų dydžiai, įskaitant ir vienkartinę išmoką nėščiai moteriai.
Nuo šių metų sausio 1 d. visoje Lietuvoje didėja socialinės išmokos gyventojams. Vienas svarbiausių pokyčių - didėjantys vaiko pinigai. Nuo šiol kiekvienam vaikui kas mėnesį bus mokama 129,50 euro. Auga ir papildoma išmoka vaikui. Didėja ir kitos šeimoms svarbios išmokos.
Vienkartinė išmoka gimus ar įvaikinus vaiką auga nuo 770 iki 814 eurų, o nuo birželio mėn. - iki 1 036 eurų. Didesnės bus ir vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų - jos didėja nuo 280 iki 296 eurų per mėnesį.
Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, nuo 2026 m. birželio 1 d. keičianti pavadinimą į išmoką vaiko priežiūrai (periodinė išmoka), didės nuo 420 iki 444 eurų per mėnesį ir bus skiriama besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, neturintiems teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.
Globos (rūpybos) išmokos priklausomai nuo vaiko amžiaus ar neįgalumo sieks 481 euro per mėnesį bei globos (rūpybos) tikslinis priedas didės iki 296 eurų per mėnesį. Auga ir išmokos įvaikinusiems vaiką asmenims, vaiko laikinosios priežiūros išmoka. Išmoka išmokama pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinajam apgyvendinimui per 3 dienas nuo prašymo pateikimo.
Keičiasi ir didėja materialinė parama šeimoms. Vienkartinės paramos suma gimus vaikui priklausys nuo to, kelintas vaikas gimė šeimoje - kuo didesnė šeima, tuo didesnė parama. Didesnių išmokų sulauks ir žmonės su negalia. Nuo 2026 metų padidėjo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, taip pat slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
Padidėjus valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 221 iki 233 eurų, didėja ir gyventojams teikiama socialinė parama. Taip pat didėja materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais - nuo 221 iki 233 eurų. Didesnė parama bus skiriama ir grįžusiems iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų ar psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų - ji auga nuo 309,40 iki 326,20 euro.
Patikslinu, kad kalbu apie išmokas, kurias skiria ne Sodra, o savivaldybės. Išmoka, kai gimsta dvynukai - padidėja nuo 220 eur iki 280 eur, kai gimsta trynukai - padidėja nuo 440 eur iki 560 eur, kai ketvertukas - padidėja nuo 66O eur iki 840 eur ir t.t.
NAUJIENA! Nuo 2025 m. sausio 1 d. - atsiranda nauja vaiko priežiūros kompensacinė forma, skirta auklių paslaugoms kompensuoti, kai abu tėvai yra dirbantys ir vaikas nelanko ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Išmokos suma siekia 364 Eur per mėnesį už vaiką.
Lietuvos Socialinės Apsaugos Sistema
Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės.
Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas.
Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.
SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.
Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų.
Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Jei laukiatės ir planuojate išeiti motinystės atostogų, kreipkitės į gydytoją dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, kurį galima gauti nuo 30 nėštumo savaitės. Taip pat turite informuoti savo darbdavį.
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės.
Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
SVARBU: Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.
Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Kiti Bazinių Dydžių Pokyčiai
Nuo 2026 metų pradžios didėja ne tik BSI, bet ir šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė ir valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis. Šalpos pensijų bazė didėja, todėl didėja šalpos išmokos.
Tikslinių kompensacijų bazė didėja, todėl didėja išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.
VRP dydis didėja, todėl didėja teisė į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, socialinę paramą mokiniams ir kitą socialinę paramą.
Finansavimas ir Išmokų Ribų Augimas
Spartesnis su baziniais dydžiais susietų išmokų indeksavimas numatomas, siekiant užtikrinti, kad tvarka atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius. Dėl socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo padidėsiančioms stipendijoms, išmokoms vaikams, šalpos išmokoms, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms asmenims su negalia ir kitoms išmokoms valstybės biudžete papildomai skiriama nemažai finansavimo.
Nuo 2026 metų sausio keičiasi dalies „Sodros“ išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Kas ketvirtį perskaičiuojamos nedarbo, ligos bei šeimos išmokų minimalios ir maksimalios ribos. Pavyzdžiui, nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka didėja, taip pat didėja maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį. Asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis tam tikru laikotarpiu, minimali išmoka taip pat didėja.
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos, kaip ir kiekvienais metais, keičiasi ir nedarbo išmokos minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Maksimali nedarbo išmoka sieks didesnę sumą, o minimali nedarbo išmoka (pastovioji dalis) taip pat didėja.
Šeimos susijungimo procesas, patarimai ir reikalingi dokumentai Lietuvoje
Socialinių Išmokų Augimas
Didėjant BSI, auga ir kitos socialinės išmokos, tokios kaip:
- Vienkartinė išmoka gimus vaikui.
- Vaiko pinigai (išmoka vaikui).
- Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (už auklę).
- Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams.
- Parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturintiems šeimoms.
- Vaiko išlaikymo išmoka.
- Laidojimo pašalpa.
- Vienišo asmens išmoka.
Šis socialinių išmokų didėjimas rodo valstybės siekį remti šeimas ir užtikrinti socialinę apsaugą.
Socialinės Paramos Skyrimo Tvarka Savivaldybėse
Plungės rajono savivaldybėje vienkartinę išmoką nėščiai moteriai skiria ir moka Socialinės paramos skyriaus darbuotojai. Skyriaus specialistai atsakingi už prašymų priėmimą, dokumentų tikrinimą ir sprendimų priėmimą dėl išmokos skyrimo.
Svarbu Žinoti
Prašymas išmokai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos. Jei prašymas pateikiamas pavėluotai, išmoka nebus skiriama. Išmoka pervedama į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą.
Seimas ketvirtadienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Teisė į išmoką per nėštumą nedirbus, bet sukaupus reikiamą stažą, grąžinama neribotam laikui, nors anksčiau svarstyta nuostatą atidėti. Kartu numatytas prarastų išmokų kompensavimas toms mamoms, kurios nėštumo metu nedirbo, nemokėjo įmokų ir dėl to neteko teisės į motinystės išmoką nuo 2019 m. spalio 30 d. iki naujų pataisų įsigaliojimo.
Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys Lietuvos prezidentas. Tai reiškia, kad mamoms, kurioms po spalio 30 d. motinystės išmoka nebuvo skirta, nes nėštumo metu jos nebuvo apdraustos, motinystės išmoka bus išmokėta atgaline tvarka. Tokį pažadą mamoms buvo davęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris pabrėžė, kad nėštumo metu nedirbusios mamos nebuvo informuotos apie įstatymo pokyčius prieš protingą terminą.
„Reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupusių, bet nėštumo metu nedirbusių moterų lūkesčiai buvo pažeisti: būsimos mamos tikrai neturėjo jokios galimybės suplanuoti savo veiklos taip, kad užsitikrintų teisę į motinystės išmoką. Dėl šios priežasties nutarėme siūlyti Seimui atsisakyti prievolės būti apdrausta nėštumo metu, jeigu moteris yra įgijusi reikiamą stažą, ir kompensuoti mamoms, kurios neteko teisės į išmoką nuo spalio pabaigos. Dėkoju Seimo nariams už ypač greitą pataisų priėmimą“, - sako ministras L. Kukuraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais buvo nustatytos geresnės sąlygos savo darbinę veiklą nėštumo metu nutraukusioms moterims (pavyzdžiui, sportininkėms), ir griežtesnės - viso nėštumo metu nė dienos nedirbusioms ir įmokų nemokėjusioms mamoms. Šie pakeitimai įsigaliojo skubiai, nes buvo susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu dėl savarankiškai dirbančių moterų padėties suvienodinimo su mamomis, dirbančiomis pagal darbo sutartis. Tačiau būsimos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nevykdė savarankiškos veiklos, apie įstatymo pokyčius nebuvo įspėtos prieš protingą terminą, todėl nuspręsta atšaukti minėtos nuostatos įsigaliojimą.
Motinystės išmoka neturėtų būti painiojama su vaiko priežiūros išmoka, kuri pradedama mokėti po motinystės išmokos ir mokama iki vaikui sueina 1 ar 2 metai arba gali būti mokama iškart po vaiko gimimo, jeigu motinystės išmoka nepaskirta. Motinystės išmoka įprastai mokama už 126 kalendorines dienas moteriai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų arba, kitaip tariant, į dekretą. Tačiau apmokamų kalendorinių dienų skaičius gali skirtis priklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus, gimdymo ypatybių ir moters apsisprendimo pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis iki gimdymo, ar ne.
Nėštumo ir Gimdymo Atostogos
Vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų taisyklėmis, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių nėščiai moteriai išduodamas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, kurio pagrindu suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir atitinkant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Nors galiojantys teisės aktai suteikia teisę naudotis nėštumo ir gimdymo atostogomis, dėl to paties draudiminio įvykio - nėštumo, alternatyvos pasirinkti gauti motinystės pašalpą ar ligos pašalpą, nenumatyta. Atkreipiame dėmesį, kad nėštumas nelaikytinas liga, o nėštumo ir gimdymo atostogomis siekiama apsaugoti būsimos mamos ir jos kūdikio sveikatą.
Motinystės Pašalpos Skyrimo Sąlygos
Pagal įstatymą motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio iki mokesčių ir gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu moteris per pastaruosius dvejus metus yra įgijusi 12 mėnesių socialinio draudimo stažą.
Motinystės išmoka mokama moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė savarankišką veiklą ir todėl tapo neapdraustos. O tais atvejais, kai moteris viso nėštumo metu nedirba, motinystės išmoka nemokama.
Šie ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą ir įsigaliojo nuo 2019 m. spalio 30 d. Anksčiau daliai moterų, nutraukusių darbinę veiklą nėštumo metu, motinystės išmoka nebūdavo mokama nepaisant fakto, jog jos turėjo reikiamą socialinio draudimo stažą.
Konstitucinio Teismo nuomone, tokia padėtis prieštaravo konstituciniam teisingumo principui, todėl Seimas pritarė pakeitimams, kurie sudaro sąlygas motinystės išmokas gauti visoms moterims, jei jos yra įgijusios reikiamą stažą ir tapo nedraustos nėštumo metu.
Seimas ketvirtadienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Teisė į išmoką per nėštumą nedirbus, bet sukaupus reikiamą stažą, grąžinama neribotam laikui, nors anksčiau svarstyta nuostatą atidėti. Kartu numatytas prarastų išmokų kompensavimas toms mamoms, kurios nėštumo metu nedirbo, nemokėjo įmokų ir dėl to neteko teisės į motinystės išmoką nuo 2019 m. spalio 30 d. iki naujų pataisų įsigaliojimo.
Tokį pažadą mamoms buvo davęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris pabrėžė, kad nėštumo metu nedirbusios mamos nebuvo informuotos apie įstatymo pokyčius prieš protingą terminą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2019 m. spalio 30 d. Šie pakeitimai įsigaliojo skubiai, nes buvo susiję su Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimu dėl savarankiškai dirbančių moterų padėties suvienodinimo su mamomis, dirbančiomis pagal darbo sutartis.
Pašalpos Mokėjimo Trukmė
Motinystės išmoka įprastai mokama už 126 kalendorines dienas moteriai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų arba, kitaip tariant, į dekretą. Tačiau apmokamų kalendorinių dienų skaičius gali skirtis priklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus, gimdymo ypatybių ir moters apsisprendimo pasinaudoti nėštumo ir gimdymo atostogomis iki gimdymo, ar ne.
Svarbu Atkreipti Dėmesį
Prašymą geriausiai parašyti prieš 20 kalendorinių dienų. Jei moteris nori likti dirbti per nėštumo ir gimdymo atostogas, SODRA atskaičiuos iš išmokos, ką ji uždirbs. Nėštumo ir gimdymo atostogų nutraukti neįmanoma.
tags: #bedarbes #nesciosios #pasalpa
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
