Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau šis džiaugsmas dažnai lydimas daugybės klausimų ir nerimo, ypač dėl naujagimio priežiūros. Dvi sritys, keliančios daugiausiai susirūpinimo tėvams, yra kūdikio galvytės sveikata ir tinkamas jo rengimas, siekiant apsaugoti nuo temperatūros pokyčių. Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis.
Naujagimių kaukolės kaulai yra minkšti ir lankstūs, dar nėra visiškai suaugę, kad smegenys galėtų sparčiai augti pirmaisiais metais. Dėl šios priežasties kūdikio galva yra jautri išoriniam spaudimui, kuris gali sukelti pozicinę plagiocefaliją - galvytės suplokštėjimą. Šią būklę galima iš esmės apibūdinti kaip estetinę problemą, o ne neurologinę, nes smegenys auga normaliai, tik kaukolės forma tampa šiek tiek asimetriška.
Vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Rekomenduojama naudoti ją tik tuomet, kai būtina.
Nors „migdymo ant nugaros“ kampanija žymiai sumažino staigios kūdikių mirties sindromo (SIDS) atvejų skaičių, ji taip pat lėmė padidėjusį plokščių galvų atvejų skaičių. Tai yra mechaninė minkštos kaukolės, besiremiančios į kietą čiužinį, realybė. Tačiau jūsų vaiko saugumas miego metu yra prioritetas.

Dėmesio: Niekada nedėkite pagalvių, pleištų ar pozicionierių į kūdikio lovelę. Jie kelia uždusimo pavojų ir nėra saugus sprendimas. Tvirta čiužinio lova yra vienintelė saugi vieta kūdikiui miegoti.
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
„Tummy Time“ pratimų metu skatinkite kūdikį siekti pakabintų žaisliukų. Guldykite kūdikį ant nugaros, o virš jo pakabinkite žaislus, įdomius ar garsus skleidžiančius daiktus. Taip pat praktikuokite mini atsilenkimus. Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Jei jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojama įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).

Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus.
Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.
Indikacinė kūdikių galvos apimtis pagal amžių (mediana):
| Amžius | Apytikslė galvos apimtis (cm) |
|---|---|
| Gimimas | 34 |
| 1 mėnuo | 37 |
| 3 mėnesiai | 40 |
| 6 mėnesiai | 43 |
| 12 mėnesių | 46 |
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.
Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Vienas svarbiausių etapų savarankiškumo link - jo gebėjimas laikyti galvą. Kūdikio kaklo raumenys tvirtės palaipsniui, tačiau ir tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų jam greičiau pasiekti šį raidos etapą.
Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.
Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui.
Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo. Jei 3 mėn. Kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ir kt. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Vėliau galvą laikyti gali pradėti ir kūdikiai, kurie daug laiko (kelias valandas per dieną ar ilgiau) praleidžia suvaržyti sūpynėse, gultukuose, kėdutėse ir pan. Dažniausia iki 6 mėn. šios problemos išsprendžiamos.
Naujagimio apranga einant į lauką yra itin svarbi, nes kūdikiai dar negali patys efektyviai reguliuoti kūno temperatūros. Tinkamai parinkta apranga užtikrina mažylio komfortą ir sveikatą, apsaugo nuo sušalimo ar perkaitimo. Renkant naujagimį į lauką, svarbu atsižvelgti į oro sąlygas, pasirinkti tinkamus drabužių sluoksnius ir laikytis pagrindinių saugumo rekomendacijų.
Šis klausimas labai dažnai kamuoja pirmagimio susilaukusius tėvelius. Bijodami, kad mažylis nesušaltų tėveliai neretai perlenkia lazdą ir prirengia arba apklosto vaikutį per daug.
Sluoksniavimas yra vienas iš svarbiausių aprangos principų. Kūdikio apranga turėtų būti sudaryta iš kelių sluoksnių, kad prireikus būtų lengva pridėti arba nuimti drabužius. Pirmasis sluoksnis turėtų būti iš natūralių, odai draugiškų audinių, tokių kaip medvilnė, vilna ar bambuko pluoštas. Tokie audiniai leidžia odai kvėpuoti ir nedirgina jautrios kūdikio odos. Viršutinis sluoksnis turėtų būti neperpučiamas ir neperšlampamas, kad apsaugotų mažylį nuo vėjo ir lietaus.

Norint įsitikinti, ar mažyliui nėra per karšta ar per šalta, rekomenduojama reguliariai tikrinti jo kūno temperatūrą. Geriausia tai daryti paliečiant kaklą arba nugarą. Jei oda yra šilta ir sausa, kūdikis jaučiasi patogiai. Jei kaklas vėsus, mažyliui gali būti šalta, o jei prakaituotas - gali būti per karšta. Šalta vaikučiui ar ne, gali parodyti ir jo veiduko spalva. Jei ji raudonesnė negu įprastai, galimas dalykas, kad jam per karšta.
Paprastai rengiant kūdikį pasivaikščiojimui į lauką, galioja taisyklė “plius vienas” - kūdikiui reikia vienu sluoksniu daugiau drabužių nei suaugusiam žmogui.
Šiltu oru pakanka lengvo medvilninio bodžio ar plonos palaidinės ir kelnaičių. Lengva, plona medvilninė kepuraitė apsaugos nuo saulės, o vežimėlio stogelis arba skėtis suteiks šešėlį. Avalynė nebūtina, jei kūdikis dar nevaikšto - užteks lengvų kojinių. Kepurė ir pirštinės yra būtinos net ir šiltesniu oru, nes kūdikio galva ir rankytės greitai atvėsta. Vasarą, esant sąlygoms, kūdikis lauke gali praleisti nors ir visą dieną. Kai šilta, patogu mamos pieną valgantį kūdikį pažindyti kad ir gryname ore, pavyzdžiui, parke ant suoliuko.
Kai oras yra vidutiniškai šiltas, reikėtų rinktis ilgarankovius medvilninius drabužius - bodį, kelnytes arba ploną megztinį su kelnėmis. Papildomai galima uždėti ploną megztuką arba džemperį bei lengvą striukę ar kombinezoną. Kepurė turėtų būti šiek tiek šiltesnė nei vasarinė, o prireikus galima uždėti pirštines ir papildomas kojines.
Esant vėsiam orui, pirmasis sluoksnis turėtų būti šiltesnis - pavyzdžiui, vilnonis bodis, šiltos kelnytės ir vilnonės kojinės. Antras sluoksnis galėtų būti flisinis megztinis arba šiltas džemperis. Viršutinis sluoksnis - šiltas kombinezonas arba striukė su kelnėmis, apsaugantys nuo vėjo ir drėgmės. Būtina uždėti šiltą vilnonę kepurę, šiltas pirštines ir kojines, o kaklą apsaugoti lengvu šalikėliu ar skarele. Labai svarbu, kad lauke nešaltų vaikučio galva, rankos ir kojos.
Labai šaltu oru, kai temperatūra krenta žemiau -10 °C, naujagimį reikėtų rengti itin atidžiai. Pirmasis sluoksnis turėtų būti vilnonis arba termalinis bodis, šiltos vilnonės kelnytės ir šilti vilnoniai kojinukai. Antras sluoksnis - flisinis arba vilnonis kostiumėlis, kuris gerai sulaiko šilumą. Viršutinis sluoksnis turi būti šiltas kombinezonas, kuris ne tik šildo, bet ir apsaugo nuo šalčio, vėjo bei drėgmės. Galvai - šilta vilnonė kepurė, dengiantis ausis, pridėjus papildomą šalikėlį. Vilnonės pirštinės (geriau dvigubos) ir šilti bateliai ar vilnonės kojinės taip pat būtini. Vežimėlyje rekomenduojama naudoti šiltą vokelį ar pleduką, o vežimėlį papildomai apsaugoti nuo vėjo.
Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Šaltuoju metų laiku į lauką su naujagimiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Esant labai šaltam orui, lauke su naujagimiu nerekomenduojama būti ilgiau nei 15-30 minučių. Veiduko einant pasivaikščioti lauke nereikia uždengti.
Renkantis rūbus kūdikio nakties miegui visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kokia temperatūra yra kambaryje, kuriame mažylis miega. Kuo didesnė kambario temperatūra, tuo mažiau sluoksnių rūbelių kūdikiui reikės ir atvirkščiai, kuo vėsesnis kambarys, tuo sluoksnių bus daugiau. Nakties miegui, kaip ir pasivaikščiojimams lauke, rūbelius reikia sluoksniuoti. Labai svarbu pasirinkti natūralių medžiagų rūbus ir miegmaišį ar apklotėlį vaikui. Labai svarbu, kad jaustumėtės ramiai dėl to, kaip aprengėte savo mažyli, tad jei kirba nors mažytė abejonė būtinai patikrinkite savo kūdikio kūno temperatūrą.
Tinkamai parinkta apranga ir reguliarus kūdikio kūno temperatūros stebėjimas padės išvengti tiek peršalimo, tiek perkaitimo. Rengdami naujagimį į lauką, visada vadovaukitės principu, kad mažyliui turėtų būti šilta, tačiau ne karšta.