Balti pūlinukai ant vaiko nosies: priežastys, simptomai ir gydymas
Ant žmogaus odos nuolat gyvena tam tikrų rūšių mikrobai. Vaikų ir suaugusiųjų odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. O klimato sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikrofloros sudėčiai. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą.
Poodžio pūliniai vaikams dažnai atsiranda dėl infekcijų, kurios gali būti sukeltos bakterijų, tokių kaip Staphylococcus aureus. Pūlinėliai - tai odos ar poodžio dariniai, kuriuose kaupiasi pūliai dėl bakterinės infekcijos. Jie dažniausiai pasireiškia kaip skausmingi, paraudę, karšti gumbeliai, kurie laikui bėgant gali pratrūkti ir ištekėti pūliai. Šie pūliniai pasireiškia kaip raudonos, patinusios odos vietos, kurios gali būti skausmingos ir užpildytos pūliais. Dažniausiai pasitaiko vietose, kur odos paviršius yra pažeistas, pavyzdžiui, dėl įbrėžimų ar spuogų.
Priežastys ir atsiradimo mechanizmas
Daugeliu atvejų pūlinėlius sukelia bakterijos, patekusios į odą per mikroįtrūkimus ar plaukų folikulus. Dažniausiai kaltos Staphylococcus aureus (auksinio stafilokoko) bakterijos, kurios įsiskverbia į plauko folikulą ir sukelia pūlingą uždegimą. Šie pūliniai pasireiškia kaip raudonos, patinusios odos vietos, kurios gali būti skausmingos ir užpildytos pūliais. Nuolat atsirandantys įvairiose vaiko kūno vietose furunkulai - didelė problema. Problema kyla todėl, kad ant kai kurių žmonių odos nuolat yra stafilokokų bakterijų, sukeliančių furunkulų atsiradimą. Gydymo tikslas - atsikratyti šių mikroorganizmų. Dažnai jie tūno nosies ertmėje, todėl gydytojas gali visai šeimai rekomenduoti specialų nosies kremą.
Galimos pūlinėlių priežastys
- Bakterinė infekcija: dažniausiai kaltos Staphylococcus aureus (auksinio stafilokoko) bakterijos, kurios įsiskverbia į plauko folikulą ir sukelia pūlingą uždegimą.
- Odos pažeidimai: įpjovimai, skutimosi žaizdelės ar trintis leidžia bakterijoms patekti į gilesnius odos sluoksnius.
- Padidėjęs prakaitavimas ir higienos stoka: drėgna aplinka ir odos nešvarumai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
- Silpnas imunitetas: dažnai pūliniai atsiranda žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, anemija, ar tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų. Vaikų imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, todėl jie gali būti labiau linkę į tokias infekcijas.
- Lėtinis stresas ir netinkama mityba: šie veiksniai silpnina organizmo atsparumą infekcijoms.
- Tam tikros odos ligos: pavyzdžiui, spuogai ar egzema, pažeidžiantys odos barjerą, gali skatinti pūlinių susidarymą.
Pūlinėlių tipai ir simptomai
Odos pūlinys - tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant pūliniams matomi skausmingi, fliuktuojantys (pūlinio turinio „persiskirstymas“) mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi. Plintant pūliniams odoje, išsivysto vadinamoji piodermija, tai infekcinės įvairių mikrobų sukeltos ligos, pažeidžiančios odą ir jos priedus.
Furunkulas (šunvotė)
Furunkulas, arba šunvotė - tai ūminis pūlingas uždegimas apie plauko šaknį (jei infekcija apimtų tik plauko šaknį, procesą vadintume folikulitu). Procesas apima plauko maišelį bei riebalinę liauką. Kai kuriais atvejais ir poodinį ląstelyną. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje būna plaukas. Jis palaipsniui didėja, bręsta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis. Furunkulas atsiranda dėl infekcijos plauko folikulėje (odos vieta, iš kurios auga plaukas). Atsiranda rausva dėmė, kuri keletą dienų didėja. Iš pradžių spuogelis kietas, vėliau centre atsiranda gelsvas skystas pūlinys. Spuogelio viršūnėlė pasidaro balta arba geltona. Kai pūlinys turi greitai atsiverti, jis pritvinksta. Paprastai pūlinys atsiveria pats, tuomet skausmas nuslūgsta. Didelis abscesas gali sukelti temperatūros padidėjimą, taip pat panašius į gripo simptomus, padidėja tos vietos limfmazgiai ir dariniai po oda, čiuopiant panašūs į įtemptus mazgelius.
Sikozė - tai barzdos, ūsų, antakių, vokų kraštų, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas. Dažniau serga vyrai. Skundžiasi skausmu, niežėjimu.
Kiti lydintys požymiai
Be matomo gumbelio ar spuogo, pūlinėlį dažnai lydi skausmas, paraudimas, karštis ir patinimas. Kai infekcija stipresnė, gali pasireikšti karščiavimas, limfmazgių padidėjimas ar bendras silpnumas. Svarbu stebėti pūlinio būklę, nes jis gali sukelti komplikacijų, jei nebus gydomas. Jei pūlinys pratrūksta, iš jo pasišalina pūliai, po to gali likti maža žaizdelė ar šašas. Netinkamai prižiūrėjus, bakterijos gali išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti celiulitą (odos ir poodžio uždegimą).
Kada kreiptis į gydytoją
Pirmiausia svarbu nespausti ir nepradurti pūlinio savarankiškai - tai gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius sluoksnius. Užkratas gali patekti į kraują ir sukelti pavojingas komplikacijas. Visada būtina stebėti, ar pūlinys nemažėja, ar neatsiranda naujų. Kartais vienas pūlinys gali būti tik išorinis didesnio infekcijos proceso požymis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai:
- pūlinys didelis, skausmingas, nepraeina per kelias dienas;
- pūliai kartojasi keliose vietose arba susilieja į didesnį darinį (tai vadinama furunkulioze ir reikalauja išsamesnio gydytojo įvertinimo);
- atsiranda karščiavimas, silpnumas ar limfmazgių padidėjimas;
- pūlinys yra ant veido, kaklo ar arti akies - šiose vietose infekcija gali plisti greičiau;
- esate nusilpęs, sergate diabetu ar imuninės sistemos ligomis.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti tinkamą gydymą ar net atlikti pūlinio drenažą.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozė paprastai nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą - gydytojui dažniausiai pakanka apžiūros. Tačiau jei pūliniai kartojasi ar yra išplitę, gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Dažniausiai naudojami tyrimai:
- Bakteriologinis pasėlis: iš pūlių mėginio nustatomas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.
- Kraujo tyrimai: padeda įvertinti uždegimo lygį ir bendrą imuninės sistemos būklę.
- Gliukozės tyrimas: atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra cukrinio diabeto, kuris dažnai skatina pūlinių formavimąsi. Kiekvieną, kam kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu.
Gydymo metodai
Gydymas priklauso nuo pūlinio dydžio, vietos ir infekcijos sunkumo. Svarbiausia - nebandyti pūlinio gydyti agresyviai namų sąlygomis. Netinkamai atliktas „valymas“ ar spaudimas gali sukelti pavojingas komplikacijas.
- Vietinis gydymas: Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti. Vietiškai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja paviršių ir neleidžia plisti pūlingam procesui. Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu. Veiksmingai pūlinių gijimą veikia tepalai, kurių sudėtyje yra baltojo ir bičių vaško, oleino ir stearino rūgščių. Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą. Reikėtų palaikyti švarą: odą aplink pūlinį švelniai plauti šiltu vandeniu ir antibakteriniu muilu, naudoti šiltus kompresus, kurie padeda pūliniui subręsti ir natūraliai pratrūkti.
- Chirurginis gydymas: Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių; po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Dideli pūliniai gali būti gydomi chirurginiu būdu - atliekamas nedidelis pjūvis ir pašalinami pūliai. Jeigu jau formuojasi abscesas, antibiotikai nepadės ir vienintelis gydymo metodas - chirurginis drenažas. Gydytojas nuskausminęs padarys platesnį pjūvį ir išvalys pūlius.
- Antibiotikų terapija: Esant išplitusiam procesui ar giliems pūliniams ligoniui skiriama antibiotikų, nuspėjant galimą sukėlėją arba atlikus antibiotikogramą, kai iš pūlinio paimamas mėginys ir nustatomas tikslus sukėlėjas. Antibiotikų terapija skiriama, jei infekcija išplito ar kartojasi. Jūsų vaikui gali prireikti ilgo gydymo antibiotikais (maždaug 6 savaites). Gydymo tikslas - atsikratyti šių mikroorganizmų. Dažnai jie tūno nosies ertmėje, todėl gydytojas gali visai šeimai rekomenduoti specialų nosies kremą.
- Imuniteto stiprinimas: Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų. Furunkuliozės atvejais gali būti taikomas ilgalaikis gydymas, apimantis imunostimuliuojančius vaistus ir higienos priemonių korekciją.
Profilaktika
Pūlinio prevencija ypač svarbi tiems, kurie yra linkę į šią būklę ar patyrė jos simptomus anksčiau. Siekiant išvengti pūlinių, būtina rūpintis odos švara ir stiprinti imuninę sistemą. Reikėtų kasdien praustis, ypač po fizinio aktyvumo, dėvėti švarius, natūralių audinių drabužius ir vengti odos trinties. Jūsų vaikui, kuriam nuolat atsiranda furunkulų, gali kasdien reikės praustis antiseptiniu muilu.
Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vartoti pakankamai vandens ir miegoti pakankamai - tai padeda odai atsinaujinti ir mažina infekcijų riziką. Gydytojas taip pat gali pasiūlyti specialią dietą arba pratimus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
