Baltyje ant kūdikio nosies: priežastys, priežiūra ir kada sunerimti

Kūdikio oda yra nepaprastai jautri ir reikalauja ypatingos priežiūros. Bėrimas ant kūdikio veido yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime bėrimo priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad padėtume jums rūpintis savo mažylio oda.

Bėrimo Tipai ir Išvaizda

Pirmiausia svarbu suprasti, kad "bėrimas" yra bendras terminas, apimantis įvairias odos būkles. Bėrimai gali skirtis išvaizda, lokalizacija ir priežastimis. Vienas iš pirmųjų žingsnių yra atpažinti bėrimo tipą, kad galėtumėte tinkamai reaguoti.

• Naujagimių aknė (Neonatalinė aknė): Maži, raudoni arba balti spuogeliai, dažniausiai atsirandantys ant skruostų, kaktos ir smakro.
• Milija: Maži, balti arba gelsvi gumbeliai, dažniausiai ant nosies, smakro ir skruostų.
• Eritema toxicum neonatorum: Raudonos dėmės su gelsvais arba baltais pūleliais centre, atsirandančios per pirmąsias kelias gyvenimo dienas.
• Atopinis dermatitas (Egzema): Sausa, niežtinti oda, dažniausiai atsirandanti ant skruostų, alkūnių ir kelių.
• Seborėjinis dermatitas (Lopšelio kepurė): Pleiskanojanti, riebi oda ant galvos, veido ir kartais kitų kūno vietų.
• Alerginis kontaktinis dermatitas: Bėrimas, atsirandantis po sąlyčio su alergenu, pvz., muilu, losjonu ar audiniu.
• Infekciniai bėrimai: Bėrimai, sukelti bakterijų, virusų ar grybelių.

Balti spuogeliai ant naujagimio kūnelio, dažniausiai veido - vienas iš dažniausiai pasitaikančių naujagimių odos bėrimų. Ši būklė dar vadinama miliumais (lot. milia). Gera žinia - jog šių spuogelių nereikia gydyti: užteks tiesiog laikytis įprastos odos priežiūros rutinos, ir vaikelis netrukus vėl atrodys ir jausis puikiai. Miliumai yra smulkios maždaug 1-2 mm dydžio keratino cistos (ne pūliniai ar inkštirai, kaip dažnai mano tėvai), susiformuojančios po oda. Jie atrodo taip, tarsi ant vaikelio odos būtų užpurkšta pieno. Spuogelių gali būti ir vos keli, ir visa kolonija.

Naujagimių aknė (lot. milia): Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.

Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia.

Bėrimo Priežastys Kūdikiams Ant Veido

Kūdikių oda yra plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji labiau pažeidžiama. Bėrimą ant kūdikio veido gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant:

• Hormoniniai Pokyčiai: Naujagimių aknė dažnai siejama su hormonais, kurie per placentą patenka iš motinos į kūdikį. Šie hormonai gali stimuliuoti riebalų liaukas, sukeldami spuogelius. Ši būklė paprastai išnyksta savaime per kelias savaites ar mėnesius.
• Odos Nepilnavertiškumas: Naujagimių oda dar nėra visiškai išsivysčiusi, todėl ji negali tinkamai apsisaugoti nuo išorinių veiksnių. Tai gali padidinti odos jautrumą ir polinkį į bėrimus.
• Alergijos: Alerginės reakcijos į maistą, aplinkos alergenus (pvz., dulkes, žiedadulkes) ar odos priežiūros produktus gali sukelti bėrimą ant kūdikio veido. Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su alergijomis.
• Dirgikliai: Muilai, losjonai, drėgnos servetėlės, skalbimo priemonės ir net seilės gali dirginti kūdikio odą ir sukelti bėrimą. Svarbu naudoti švelnius, hipoalerginius produktus, skirtus kūdikiams.
• Infekcijos: Bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos gali sukelti bėrimus. Pavyzdžiui, stafilokokinė infekcija gali pasireikšti kaip pūlinėliai ant veido.
• Seilių Dermatitas: Nuolatinis seilių kontaktas su oda gali sukelti dirginimą ir bėrimą aplink burną ir smakrą, ypač kūdikiams, kurie daug seilėjasi.
• Karštis: Perkaitimas ir prakaitavimas gali užkimšti prakaito liaukas, sukeldami karščio bėrimą (miliariją). Šis bėrimas pasireiškia mažais, raudonais gumbeliais, dažniausiai ant kaklo, krūtinės ir veido.

Anksčiau minėta akušerė I. Girdvainienė teigia, kad naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šios permainos dažnai pasimato ant jų odos. Dėl to tėveliai turėtų žinoti, kuriais požymiais reikėtų susirūpinti, o kurie iš jų - natūrali augimo dalis. „Naujagimiams prisitaikant prie naujų gyvenimo sąlygų, šios permainos dažnai pasimato ant jų odos. Pavyzdžiui, dėl aktyviųjų riebalų liaukų sekrecijos gali užsikimšti odos kanalėliai, todėl, vos gimus vaikeliui, ant jo nosies, kaktos ar smakro gali atsirasti balti mazgeliai ar spuogai, vadinami milia. Visgi jie išnyksta savaime, todėl nerimauti dėl to nereikėtų“, - sako akušerė.

Gydymo Būdai

Bėrimo gydymas priklauso nuo jo priežasties ir tipo. Štai keletas bendrų rekomendacijų:

Bendra Odos Priežiūra

• Švelnus valymas: Naudokite šiltą vandenį ir švelnų, bekvapį muilą. Venkite trinti odą.
• Drėkinimas: Tepkite hipoalerginį drėkinamąjį kremą arba losjoną po kiekvieno prausimosi.
• Venkite dirgiklių: Naudokite tik kūdikiams skirtus produktus be kvapiklių ir dažiklių.
• Atsargiai su seilėmis: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.

Specifinis Gydymas

• Naujagimių aknė: Paprastai nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime. Svarbu švariai laikyti odą.
• Milija: Taip pat nereikalauja gydymo ir išnyksta savaime per kelias savaites.
• Eritema toxicum neonatorum: Išnyksta savaime per kelias dienas ar savaites.
• Atopinis dermatitas: Gydymas apima drėkinimą, vengimą alergenų ir dirgiklių, o sunkiais atvejais - vietinius kortikosteroidus arba imunomoduliatorius (tik pagal gydytojo nurodymus).
• Seborėjinis dermatitas: Švelnus galvos odos plovimas specialiu šampūnu nuo pleiskanų, švelnus šukavimas, kad pašalintumėte pleiskanas, ir kartais vietiniai kortikosteroidai (tik pagal gydytojo nurodymus).
• Alerginis kontaktinis dermatitas: Identifikuokite ir venkite alergeno.

Jei pastebėjote baltus taškelius ant kūdikio nosytės, pirmiausia įsitikinkite, kad tai nėra rimta problema. Daugeliu atvejų tai yra milija, kuri savaime išnyksta per kelias savaites. Svarbu tinkamai prižiūrėti kūdikio odą, naudoti švelnius produktus ir vengti dirgiklių.

Naminės Priemonės Baltiems Taškeliams Šalinti (atsargiai!)

Nors milija paprastai nereikalauja gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagreitinti gijimo procesą. Tačiau prieš naudojant bet kokias priemones, būtina pasitarti su gydytoju.

• Citrinų sultys su cukrumi: Sumaišykite 2 šaukštus cukraus su vienos citrinos sultimis ir šaukštu aliejaus. Mišinį tepkite ant veido ir palaikykite 20-30 minučių.
• Natūralus medus: Tepkite medų ant pažeistos odos.
• Ricinos aliejus: Sumaišykite lygiomis dalimis alyvuogių ir ricinos aliejus, tepkite mišinį ant veido. Leiskite mišiniui įsigerti į odą, o tada nusausinkite veidą.
• Veido garinimas: Garai padeda atverti poras ir pašalinti visus nešvarumus, esančius odoje.
• Arbatmedžių aliejus: Nedideliu arbatmedžių aliejaus kiekiu tapti pažeistus odos plotus. Palikti aliejų ant odos nakčiai, ryte aliejų nuplauti.
• Granatų žievelių milteliai: Sumaišykite miltelius su citrinų sultimis. Mišinį dėkite ant veido odos ir palikite mažiausiai 15 minučių. Veidą nuskalaukite. Procedūrą kartokite kelias savaites, kol oda taps skaisti.
• Kukurūzų krakmolas ir obuolių sidro actas: Maišykite šiuos du ingredientus, kol jie virs vientisa pasta. Mišiniu tepkite veidą ir palaikykite apie 25 minutes. Veidą nuskalaukite.
• Vaistinių ožragių lapai: Saują vaistinių ožragių lapų sutrinkite su nedideliu kiekiu vandens. Gauta pasta tepkite veidą, po penkiolikos minučių mišinį nuplaukite.

SVARBU: Prieš naudojant bet kokias namines priemones, būtina įsitikinti, kad kūdikis nėra alergiškas sudedamosioms dalims.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Nors dauguma kūdikių bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, svarbu žinoti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kūdikis karščiuoja.
• Bėrimas atrodo pūlingas arba yra atviros žaizdos.
• Kūdikis yra neramus arba sunkiai miega dėl niežulio.
• Jums neramu dėl bėrimo.
• Jei paraudimas ir patinimas nepraeina arba dažnai kartojasi.
• Jei pastebite pūlių, skausmą ar odos jautrumą, nes tai gali rodyti infekciją.
• Jei simptomus lydi kiti odos pakitimai, pvz., pleiskanojimas, pūslelės ar mazgeliai.
• Jei gydymas namuose nesuteikia palengvėjimo arba būklė pradeda blogėti.
• Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius.

Prevencinės Priemonės

Norėdami sumažinti bėrimo riziką ant kūdikio veido, laikykitės šių patarimų:

• Naudokite švelnius produktus: Rinkitės hipoalerginius, bekvapius ir dažiklių neturinčius odos priežiūros produktus.
• Venkite per dažno prausimosi: Prauskite kūdikį tik tada, kai reikia, ir naudokite šiltą, o ne karštą vandenį.
• Apsaugokite nuo seilių: Švelniai nusausinkite seiles nuo veido minkštu audiniu.
• Atsargiai su maistu: Jei įtariate alerginę reakciją į maistą, pasitarkite su gydytoju.
• Venkite alergenų: Stenkitės, kad kūdikis nebūtų veikiamas žinomų alergenų, pvz., dulkių, žiedadulkių ir naminių gyvūnėlių pleiskanų.
• Atsargiai su drabužiais: Rinkitės minkštus, natūralius audinius, pvz., medvilnę. Skalbkite drabužius su švelniu, bekvapiu skalbikliu.
• Oro vonios: Leiskite kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.

Akušerė teigia, kad lygiai taip pat svarbu yra atpažinti odos reakcijas, kurios savaime nepraeina. Anot jos, tokiais atvejais reikia imtis atitinkamų priemonių. „Ko gero visi tėvai sutinka prakaitinį bėrimą - jis dažniausiai išryškėja raudonų taškelių pavidalu ant vaikelio sprando, pilvuko ar žandų. Dažniausios to priežastys - naujagimių perkaitimas, aprengus juos per šiltai, kontaktas dažnai liečiantis. Šis bėrimas turėtų pranykti naujagimį išmaudžius vonelėje, panaudojus kūno priežiūros priemones ir atlikus „oro vonias“ - leidus vaikeliui pabūti be sauskelnių“, - teigia I. Girdvainienė. Ji priduria, kad „oro vonios“ yra pats paprasčiausias odos priežiūros elementas, kurio yra mokoma keičiant sauskelnes: „Visi gydytojai stengiasi akcentuoti, kad retkarčiais reikia leisti kūdikio odai pabūti ore. Nebijokite jo išrengti ir palikti ant vystymo stalo, patiesus vystymo paklotą.“

Kitos Galimos Odos Būklės Naujagimiams

Svarbu atpažinti ir kitas galimas odos būkles, kurios gali pasireikšti naujagimiams:

• Toksinė naujagimių eritema: Raudonos dėmės su pūleliais, dažniausiai ant liemens, žastų ir šlaunų.
• Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė: Dažnesnė tamsaus gymio vaikams.
• Kūdikių aknė: Pasireiškia 3-4 gyvenimo mėnesį, dažniau berniukams.
• Naujagimių akropustuliozė: Pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti būklė.
• Prakaitinė: Atsiranda dėl prakaito liaukų užsikimšimo keratinu.
• Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo: Neuždegiminės kilmės pūslės ant riešo ar rankų pirštų.
• Kraujagysliniai apgamai: Gali būti kraujagyslių navikai arba malformacijos.
• Marmurinė oda: Simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas.
• Arlekino spalvos pokytis: Intensyvus paraudimas vienoje kūno pusėje, pabąlusi kita pusė.
• Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė): Mėlynai-pilkos spalvos dėmė, dažniausiai kryžkaulio srityje.
• Bronzinio vaiko sindromas: Odos pilkai rudos spalvos pasikeitimas po fototerapijos.
• Seborėjinis dermatitas: Odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos.
• Riebalinis apgamas: Įgimtas darinys, dažniausiai ant veido ar skalpo.
• Įgimta odos aplazija: Lokali odos stoka.
• Erozinė pustulinė skalpo dermatozė: Pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai ant skalpo.
• Gerybinė skalpo histiocitozė: Smulkios, gelsvai raudonos dėmės galvos ir kaklo srityje.

Pienligė - grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans). Pienligė taip pat dažnai serga naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų amžiaus, nes jų imuninė sistema bei burnos ir žarnyno mikroflora dar nėra brandi. Baltos apnašos ant kūdikio burnos, žandų, dantenų, liežuvio. Iš pradžių apnašų taškeliai nedideli, pavieniai, tačiau jie plinta ir susilieja. Nubraukus apnašas, gali pasirodyti kraujo. Gydymui naudojami priešgrybeliniai vaistai, kūdikių ir vaikų pienligė dažniausiai gydoma tepalais, valgomaisiais geliais. Gydytojas grybelių pažeistas vietas taip pat gali rekomenduoti valyti sodos tirpalu. Kūdikio čiulptukus, buteliukus, kramtukus, šaukštelius ir pan. būtina sterilizuoti arba pakeisti naujais.

Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Odai neleidžiama “prasivėdinti”. Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės, pvz. Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes. Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Kartais nutinka taip, kad tėveliai nusprendžia išbandyti skirtingus sauskelnių prekinius ženklus. Leiskite odelei “prasivėdinti”. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas. Taigi, rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.

Normaliai kūdikiai kvėpuoja per nosį ir suirzta, kai to daryti negali. Nosies užgulimas gali būti rimta bėda žindant ar maitinant iš buteliuko. Kūdikių nosytė labai maža, ertmės siauros, o gleivinė - labai gležna ir jautri, tad net ir nedidelis išorinis sudirginimas gali labai pabloginti kūdikio kvėpavimą per nosį.

Skrepliai gerklėje dažniausiai siejami su viršutinių kvėpavimo takų infekcija, tačiau tai gali būti ir kitų ligų simptomas. Nuo jų dažnai kenčia rūkantys žmonės, kartais - astma sergantys žmonės. Skrepliai gerklėje - tai išskyros iš nosies arba sinusų, kurios nuteka galine gerklės sienele.

Per keletą dienų nuo slogos atsiradimo išskyros iš nosies tampa gelsvos arba žalios, tirštos ir užkemša nosį. Jos patenka į gerklę, dėl ko atsiranda šlapias kosulys. Įprastai geltonos ar žalios išskyros reiškia bakterinę infekciją. Tuo metu skaidrios ir „vandeningos“ išskyros perspėja apie virusinę infekciją. Bespalvės išskyros: Gausios, bespalvės išskyros iš nosies - perspėjimas, jog jus užpuolė alergija. Išskyros su krauju: Jei išsišnypštę nosį pamatote ne tik žalias, geltonas ar bespalves išskyras, bet ir kraują, tai gali būti perspėjimas apie rimtas ligas.

Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Svarbu žinoti, kad kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Tačiau jo nosies kanalai labai siauri, todėl net ir nedidelis kiekis gleivių gali juos užkimšti ir sutrikdyti kvėpavimą. Kūdikiams nosį labiau nei vyresnio amžiaus vaikams dirgina įvairūs aplinkos dirgikliai: pavyzdžiui, kvepalai, purškiamos kosmetikos priemonės, cigarečių dūmai, naminių gyvūnų kailis, dulkės, žiedadulkės. Dėl to nosies gleivinė gali paburkti, pasunkėja kvėpavimas. Šildymo sezono metu, dėl pernelyg sauso ir šilto oro patalpose, kūdikio nosies gleivinė greičiau ir labiau išsausėja. Pasakyti, kas jam yra, taip pat dar negali. Tokiais atvejais vaikutis gali būti neramus, irzlus, neretai ima kaišioti pirštukus į nosį, ją krapštyti. Kadangi gleivinėje gausu smulkių kraujagyslių, net ir nesmarkiai pakrapščius nosis gali pradėti kraujuoti. Kad taip neatsitiktų, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu. Kai nėra jokių peršalimo požymių, tačiau kūdikis kvėpuodamas šnarpščia, iš nosytės išteka gausiau sekreto, atkreipkite dėmesį, ar namuose, lauke neužterštas oras, o jei taip - imkitės priemonių: neatidarinėkite langų, neikite pasivaikščioti, stenkitės, kad teršalai būtų pašalinti iš namų aplinkos. Retkarčiais galima praplauti nosį izotoniniu (fiziologiniu) tirpalu, tinka ir jūros vanduo kūdikiams ir mažiems vaikams. Tačiau per dažnas plovimas šiais tirpalais gali sudirginti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą, ją pernelyg išsausinti, todėl nereikia persistengti. Jei kūdikio nosis užgulta ne dėl slogos, bet išsiskiria daugiau sekreto, jam išsiurbti patogu naudoti mechaninį arba elektrinį aspiratorių ar guminį siurbtuką - kriaušę. Be nosies plovimui skirtų skysčių, siurbtukų ar aspiratorių neapsieisite mažyliui susirgus virusine ar bakterine infekcija ir prasidėjus slogai. Slogą gali sukelti ir alergija. Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus sloga yra nemažas iššūkis, nes per užgultą nosį jie negali kvėpuoti, o per burną - nemoka. Dėl to jie gali atsisakyti valgyti, gerti, prastai miega, verkia. Sloga kūdikiams yra rimta liga, į kurią negalima numoti ranka ir dėl nosies anatomijos: jų nosinis ašarų kanalas yra platus ir trumpas, tad jei prasideda sloga, atsiranda didesnė akių infekcijos rizika. Didesnė rizika mažiems vaikams sloguojant susirgti ir ausų infekcija, nes kūdikių ausies trimitas, jungiantis vidurinę ausį ir nosiaryklę, yra palyginti trumpas, horizontalus. Pirmoji pagalba susirgus sloga kūdikiui yra reguliarus sekreto išsiurbimas. Jį išsiurbti kriauše, tinka ir nosies gleivių respiratorius. Siurbti sekretą reikia kaskart, kai matote, jog vaikutis nebegali prakvėpuoti. Tai reikia daryti labai atsargiai, kad nebūtų pažeista nosies gleivinė. Kai nosies išskyros sutirštėja, prieš siurbiant jas reikėtų suminkštinti, tam į nosį lašinama arba purškiama izotoninio tirpalo, kūdikių nosies higienai skirto jūros vandens. Kūdikiams slogą gali sukelti ir alergija. Ją galima įtarti, kai nėra kitų peršalimo simptomų, nosies išskyros tokiu atveju dažniausiai yra skaidrios, vandeningos. Būdinga, kad alerginę slogą lydi ir kiti alergijos simptomai: akių ašarojimas, paraudimas, čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, bėrimai. Alerginė sloga linkusi užsitęsti, kartotis. Tokiais atvejais neužteks nosies plauti ir išsiurbti išskyrų. Kūdikį paguldykite ant nugaros, po galva padėkite pagalvėlę. Po to apverskite kūdikį ant pilvo arba palaikykite vertikaliai. Jei nepavyksta, prireiks siurbtuko ar aspiratoriaus, be jo neišsiversite, jei išskyros tirštos. Kūdikio kambario drėgmė turi būti 40-60 proc. Kūdikio kambario grindis ir kitus paviršius patartina reguliariai valyti drėgna šluoste. Sloguojantį mažylį kiek įmanoma ilgiau laikykite vertikalioje padėtyje, tuomet gleivės mažiau tekės į nosiaryklę. Duokite kūdikiui kvėpuoti šiltais garais kelis kartus per dieną: paleiskite karšto vandens srovę ir apsigaubę galvą rankšluosčiu pastovėkite kartu su juo virš vonios ar kriauklės.

Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina vystyklų bėrimas, pleiskanų luobas ar kita odos problema. Nors jūsų kūdikis yra tobulas, jo oda ne visada tokia būna. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Jeigu kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi. Apgamų turi daugiau nei vienas iš dešimties kūdikių. Jie ne visada yra paveldimi - kai kurie atsiranda jau gimstant, kiti pasirodo per pirmuosius gyvenimo mėnesius. Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai. Naujagimių odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupančiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų. Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais. Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių. Gelta pasireiškia gelsvu odos ir akių baltymų atspalviu. Dažniausiai ji atsiranda praėjus 2-3 dienoms po gimimo ir paprastai išnyksta per 1-2 savaites. Kūdikių oda labai jautri saulės spinduliams. Pirmuosius šešis mėnesius kūdikį reikėtų saugoti nuo tiesioginės saulės. Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.

tags: #balti #taskeliai #ant #kudikio #nosytes

• Kaip formuoti dantukų priežiūros įpročius
• Vilniaus lopšelis-darželis „Du gaideliai“: išsami apžvalga
• skaitymo džiaugsmas per Tarptautinę vaikų knygos dieną
• Apie TENA sauskelnes-kelnaites
• Kūdikių odos priežiūra