Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme vis labiau aktualizuojamas šeimos ir švietimo įstaigos bendradarbiavimas, būtinybė stiprinti tėvų įtraukimą į ugdymo procesą, kaip būtina sąlyga, padedanti užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą. Tema tampa itin svarbi, nes vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius auga, o Lietuvos švietimas pereina prie įtraukaus švietimo, tinkamo kiekvienam vaikui.

Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra vienas esminių sėkmingo vaikų ugdymo bruožų. Abipusė parama ir pagalba padeda atskleisti partneriškus santykius tarp tėvų ir pedagogų, pagrįstus konstruktyviu dialogu, tarpusavio pasitikėjimu, supratimu bei žinių dalijimusi. Priešmokyklinio ugdymo programa pabrėžia, kad tikslas yra užtikrinti teigiamą, pasitikėjimu ir pagarba grįstą bendradarbiavimą tarp vaikų, pedagogų, tėvų ir kitų švietimo teikėjų.
Svarbu suprasti, kad tėvų dalyvavimas vaiko vystymesi yra kompleksinis reiškinys. Tėvų dalyvavimas tiesioginėse ugdomosiose veiklose turi įtakos vaiko socialinei raidai, padeda jam geriau pažinti artimiausią aplinką, susikaupti ir teigiamai veikia ugdymosi pasiekimus bei pažangą.
Tyrimai rodo, kad sėkmingą bendradarbiavimą ir tėvų įtraukimą lemia įvairios formos. Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu naudoti lanksčias komunikacijos priemones:
Pedagogai, siekdami stiprinti partnerystę, turėtų atsižvelgti į šiuos esminius principus:
| Principas | Veiksmo esmė |
|---|---|
| Atvirumas | Tartis su tėvais, išklausyti jų nuomonės ir į ją atsižvelgti. |
| Pasitikėjimas | Įgyti tėvų pasitikėjimą, tapti jiems pedagoginiu autoritetu. |
| Informavimas | Aktyviai dalintis informacija apie vaiko sėkmes ir darželio gyvenimą. |
| Motyvacija | Skatinti tėvus domėtis mokymosi, tobulėjimo bei ūkine veikla. |

Nors tėvų informavimas išlieka labiausiai įprasta bendradarbiavimo forma, dažnai pastebima, kad bendradarbiavimas vis dar yra formalus ar vienpusis. Apklausos duomenys liudija, kad pedagogai menkokai vertina savanorišką tėvų veiklą, kuri šiuolaikinėje švietimo įstaigoje nėra populiari. Neįmanoma tėvams suteikti atsakomybės, jei jie patys to nenori, todėl reikia nuolat rūpintis tėvų motyvacija ir moraliniu suinteresuotumu.
Kokybiška, konstruktyvi partnerystė reikalauja nuoseklaus komunikacijos tobulinimo, pedagogų kompetencijų stiprinimo bei tėvų įgalinimo. Siekiant kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmės, svarbu ne tik įtraukti tėvus, bet ir atrasti būdus, kurie padėtų jiems tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais.