Pogimdyvinė melancholija (Baby Blues): kas tai ir kaip atpažinti?

Gimus kūdikiui, moters gyvenimas pasikeičia iš esmės - fiziškai, emociškai ir socialiai. Nors šis laikotarpis dažnai vaizduojamas kaip džiaugsmingas ir pilnas laimės, realybėje daugelis moterų susiduria su stipriais emociniais išgyvenimais. Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80% moterų. Ji ypač būdinga pirmagimio susilaukusioms mamoms. Tai nėra rimtas psichikos sutrikimas, tačiau gali sukelti didelį stresą ir diskomfortą pirmosiomis savaitėmis po gimdymo.

Pogimdyvinė depresija ir „baby blues“: pagrindiniai skirtumai. Po gimdymo daugelis moterų patiria emocinius svyravimus. Tai gali pasireikšti ašarojimu, jautrumu, nuotaikų kaita ar dirglumu. Ši būsena dažnai vadinama „baby blues“ ir laikoma normaliu organizmo atsaku į staigius hormoninius pokyčius bei didelį gyvenimo pokytį. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visos emocinės būklės po gimdymo yra vienodos.

Pogimdyvinė melancholija yra lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyvinė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos.

Kas yra „baby blues“ ir kaip ją atpažinti?

Štai penki pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti apie šį reiškinį.

1. Tai yra laikinas reiškinys

„Baby blues“ dažniausiai prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Tai yra visiškai normalu ir netgi dažnai pasitaiko. Tuo tarpu, jei emociniai simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites, gali prireikti kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių problemų, tokių kaip pogimdyvinė depresija. Pogimdyminė melancholija dažniausiai pasireiškia pirmosiomis dienomis po gimdymo, bet gali prasidėti ir kiek vėliau - po 4-5 dienų. Dažniausiai ši būsena tęsiasi 1-2 savaites ir praeina savaime. Todėl kartais ši būsena taip pat vadinama pereinamuoju pogimdyvinės depresijos sindromu.

2. Pagrindiniai simptomai

„Baby blues“ simptomai gali apimti nuotaikų svyravimus, liūdesį, nerimą, jausmą, kad esate pervargusi, arba net ašarų pyktį be aiškios priežasties. Mamos gali jausti nerimą dėl savo naujosios atsakomybės arba nusivylimą dėl fizinių ir emocinių pokyčių po gimdymo. Tai yra visiškai natūralus procesas, tačiau, jei simptomai stiprėja, svarbu pasitarti su gydytoju. Pogimdyminės melancholijos simptomai (gali pasireikšti tik vienas, keli arba visas „rinkinys“): nuotaikos svyravimai; nerimas; nepaaiškinamas liūdesys; dirglumas, nervingumas; verksmingumas; negebėjimas susikaupti; apetito problemos (nenoras valgyti, negebėjimas pasisotinti arba persivalgymas); miego sutrikimai (nemiga arba nuolatinis mieguistumas).

3. Hormonų svyravimai

Po gimdymo moters organizmas patiria drastiškus hormonų pokyčius, kurie gali turėti didelį poveikį emocijoms. Estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios atsiranda „baby blues“ simptomai. Taip pat didelis fizinis ir psichologinis nuovargis, ypač pirmosiomis dienomis po gimdymo, gali prisidėti prie šių emocinių pokyčių. Manoma, kad motinystės melancholiją daugiausiai lemia staigūs hormonų pokyčiai iškart po kūdikio gimimo, daug prisideda nuovargis bei po gimdymo jaučiamas skausmas (ypač jei gimdymas buvo sunkus, ilgas ar komplikuotas). Pastebėta, kad depresijai (taip pat ir pogimdinei depresijai, ir motinystės melancholijai) įtakos gali turėti nepakankamas skydliaukės aktyvumas.

4. Kiekviena mama tai patiria skirtingai

Nors „baby blues“ yra dažnas reiškinys, ne visos mamos patiria tokius pačius simptomus. Kai kurios moterys jaučiasi labiau laimingos ir patenkintos po gimdymo, kitos gali patirti stiprų liūdesį ir emocinį nuovargį. Tai priklauso nuo daugelio faktorių: socialinės paramos, bendros sveikatos būklės, miego kokybės ir net individualių asmenybės bruožų.

5. Parama ir poilsis - svarbūs komponentai

Labai svarbu, kad naujos mamos turėtų tinkamą paramą savo artimiesiems, draugams ar šeimos nariams. Psichologinė parama, pagalba namuose ir laiko skyrimas poilsiui gali ženkliai palengvinti emocinį diskomfortą. Stenkitės kuo daugiau ilsėtis, skirkite laiko sau, pabūkite gryname ore, pasivaikščiokite; leiskite artimiesiems padėti jums rūpintis kūdikiu ar buitiniais rūpesčiais; apie būseną pasikalbėkite su artimu žmogumi ar paramos grupėse (galima ir forume); valgykite sveiką, subalansuotą maistą (paprastųjų angliavandenių, kofeino vartojimas siejamas su „šokinėjančiu“ cukraus kiekiu kraujyje, o tai turi neigiamos įtakos nuotaikai); stenkitės turėti realistiškus lūkesčius, susijusius su motinyste, naujagimio priežiūra ir kt.

Pogimdyvinė depresija ir „baby blues“: pagrindiniai skirtumai

Pogimdyvinė depresija skiriasi tuo, kad simptomai yra stipresni, ilgesni ir reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą. Jei „baby blues“ paprastai praeina savaime, pogimdyvinė depresija be pagalbos dažniausiai nepraeina ir gali progresuoti. Dėl šios priežasties gebėjimas atskirti šias dvi būkles yra labai svarbus ankstyvam pagalbos suteikimui.

Akušerė-ginekologė Dr. Emily Oster (Brown University) pabrėžia: „Nors emocinis jautrumas po gimdymo yra dažnas, ilgai trunkantis liūdesys ar beviltiškumas neturėtų būti laikomas normaliu.“

Kodėl svarbu nenuvertinti simptomų

Viena dažniausių klaidų - manyti, kad visi sunkūs jausmai po gimdymo yra „normalūs“ ir tiesiog reikia pakentėti. Toks požiūris gali lemti tai, kad pogimdyvinė depresija užsitęsia ir tampa sunkesnė. Laiku pastebėjus skirtumus tarp laikino emocinio jautrumo ir depresijos, galima greičiau suteikti pagalbą ir palengvinti moters būklę.

Pogimdyvinės depresijos simptomai: emociniai ir fiziniai požymiai

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti labai įvairiai, todėl ne visada ją lengva atpažinti. Vienoms moterims labiau išryškėja emociniai simptomai, kitoms - fiziniai pojūčiai ar bendras išsekimas. Dažnai šie požymiai persipina, o jų intensyvumas laikui bėgant gali kisti.

Svarbu suprasti, kad pogimdyvinės depresijos simptomai nėra motinystės „nesėkmė“ ar netinkamo prisitaikymo ženklas. Tai signalas, kad organizmas ir psichika susiduria su per dideliu krūviu. Kuo anksčiau šie požymiai atpažįstami, tuo greičiau galima pradėti pagalbą ir išvengti būklės gilėjimo.

Psichiatrė Dr. Katherine Wisner (Northwestern University) teigia: „Pogimdyvinė depresija dažnai pasireiškia ne tik liūdesiu, bet ir ryškiu nerimu, nuovargiu bei somatiniais simptomais.“

Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai

• Nuotaikos pokyčiai: Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas, beviltiškumas. Atrodo, kad džiaugsmas motinyste „neatsiranda“.
• Nerimas ir įtampa: Nuolatinis nerimas dėl kūdikio, baimė suklysti. Sunku atsipalaiduoti net tada, kai kūdikis ramus.
• Kaltės jausmas: Mintys, kad esi „bloga mama“. Nuolatinis savęs lyginimas su kitomis.
• Miego sutrikimai: Sunku užmigti net esant galimybei pailsėti. Nuolatinis išsekimas.
• Fiziniai simptomai: Nuovargis, galvos ar raumenų skausmai. Įtarimas, kad „kažkas negerai su kūnu“.
• Ryšio su kūdikiu sunkumai: Sunku jausti artumą ar džiaugsmą. Gėda dėl „neteisingų“ jausmų.

Kaip šie simptomai veikia kasdienį gyvenimą

Pogimdyvinė depresija gali paveikti ne tik motinos savijautą, bet ir kasdienius sprendimus, santykius su artimaisiais bei pasitikėjimą savimi. Dėl nuolatinio nuovargio ir nerimo net paprastos užduotys gali atrodyti per sunkios, o emocinis atitolimas nuo kūdikio dar labiau sustiprina kaltės jausmą.

Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai nėra nuolatiniai ar negrįžtami. Tinkama pagalba leidžia palaipsniui atkurti emocinę pusiausvyrą ir ryšį su kūdikiu.

Svarbu žinoti apie pogimdyvinės depresijos simptomus:

• Simptomai gali kisti diena iš dienos.
• Nerimas gali būti ryškesnis nei liūdesys.
• Fiziniai pojūčiai dažnai lydi emocinius simptomus.
• Pagalbos ieškojimas yra sveikimo dalis.

Pogimdyvinės depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Pogimdyvinė depresija neturi vienos priežasties. Dažniausiai ji išsivysto dėl kelių tarpusavyje susijusių veiksnių, kurie kartu sukuria didelį fizinį ir emocinį krūvį moters organizmui. Svarbu pabrėžti, kad ši būklė nėra moters kaltė - net ir gerai pasiruošus motinystei, pogimdyvinė depresija gali pasireikšti netikėtai.

Po gimdymo moters organizmas patiria vienus didžiausių hormoninių svyravimų gyvenime. Kartu atsiranda miego stoka, nauja atsakomybė, socialinio gyvenimo pokyčiai ir neretai - spaudimas „būti laimingai“. Šių veiksnių kombinacija gali peržengti organizmo prisitaikymo ribas ir sukelti depresinius simptomus.

Psichiatrė Dr. Samantha Meltzer-Brody (University of North Carolina) pažymi: „Pogimdyvinė depresija dažniausiai kyla ne dėl vieno įvykio, o dėl biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos.“

Pagrindinės pogimdyvinės depresijos priežastys

Rizikos veiksniai, didinantys pogimdyvinės depresijos tikimybę

Ne visos moterys, patyrusios aukščiau išvardytus veiksnius, suserga pogimdyvine depresija. Tačiau tam tikros aplinkybės gali reikšmingai padidinti riziką.

Pogimdyvinės depresijos rizikos veiksniai:

• Ankstesni depresijos ar nerimo epizodai.
• Stiprus stresas nėštumo ar gimdymo metu.
• Sudėtingas ar traumuojantis gimdymas.
• Socialinės ir emocinės paramos trūkumas.
• Dideli lūkesčiai sau ir motinystei.

Kaip diagnozuojama pogimdyvinė depresija

Pogimdyvinės depresijos diagnozė nustatoma ne vien remiantis „jausmais“ ar trumpu pokalbiu. Tai klinikinė diagnozė, kuri grindžiama simptomų pobūdžiu, jų trukme ir poveikiu kasdieniam gyvenimui. Svarbiausia - kad moteris būtų išklausyta ir įvertinta visapusiškai, o ne tik fizinės sveikatos požiūriu.

Dažniausiai pirmasis specialistas, pastebintis galimus pogimdyvinės depresijos požymius, yra šeimos gydytojas, akušeris-ginekologas arba akušerė. Jei įtariama depresija, moteris nukreipiama tolesniam psichikos sveikatos vertinimui. Ankstyva diagnostika leidžia pradėti pagalbą laiku ir sumažinti ligos poveikį motinos bei kūdikio gerovei.

Psichiatrė Dr. Katherine Wisner (Northwestern University) pabrėžia: „Kuo anksčiau pogimdyvinė depresija atpažįstama, tuo didesnė tikimybė pasiekti greitą ir stabilų pagerėjimą.“

Kaip vertinami simptomai

Diagnozuojant pogimdyvinę depresiją, gydytojai vertina ne vieną simptomą, o bendrą jų visumą. Ypač svarbu nustatyti, ar simptomai trunka pakankamai ilgai ir ar jie reikšmingai trikdo kasdienį funkcionavimą.

Diagnostiniai klausimynai

Vertinant pogimdyvinę depresiją dažnai naudojami standartizuoti klausimynai, kurie padeda objektyviau įvertinti simptomų stiprumą. Jie nėra galutinė diagnozė, tačiau labai naudingi sprendžiant, ar reikalinga tolesnė pagalba.

Dažniausiai naudojami klausimynai:

• Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS).
• PHQ-9 depresijos vertinimo klausimynas.
• GAD-7 nerimo simptomų vertinimas.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

Pogimdyvinės depresijos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, moters emocinę būklę, šeimos situaciją ir kūdikio poreikius. Svarbiausia žinia moterims - ši būklė yra gydoma, o pagalbos ieškojimas nėra silpnumo požymis. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia pasiekti gerus ir ilgalaikius rezultatus.

Gydymas gali apimti psichologinę pagalbą, gyvenimo būdo korekcijas ir, esant poreikiui, medikamentinį gydymą. Daugeliu atvejų taikomas kelių priemonių derinys, kuris padeda ne tik sumažinti simptomus, bet ir atkurti pasitikėjimą savimi bei motinystės patirtį.

Psichiatrė Dr. Samantha Meltzer-Brody (University of North Carolina) teigia: „Tinkamai parinktas pogimdyvinės depresijos gydymas leidžia daugumai moterų grįžti į pilnavertį gyvenimą ir užmegzti stiprų ryšį su kūdikiu.“

Pagrindiniai pogimdyvinės depresijos gydymo būdai

Nauda ir rizikos, gydant pogimdyvinę depresiją

Pogimdyvinės depresijos gydymas yra svarbus ne tik moters emocinei savijautai, bet ir visos šeimos gerovei. Laiku pradėtas gydymas padeda sumažinti simptomų intensyvumą, atkurti motinos pasitikėjimą savimi ir stiprinti ryšį su kūdikiu. Daugeliu atvejų tinkamai parinktos priemonės leidžia pasiekti stabilų ir ilgalaikį pagerėjimą.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad gydymas yra procesas, kuriam gali prireikti laiko. Kartais rezultatai nebūna juntami iš karto, o gydymo būdo paieška gali pareikalauti kantrybės. Todėl vertinant gydymo naudą, būtina atsižvelgti ir į galimas rizikas bei individualius moters poreikius.

Nauda:

• Pagerėja emocinė savijauta ir energijos lygis.
• Stiprėja ryšys su kūdikiu.
• Sumažėja kaltės ir beviltiškumo jausmas.
• Mažėja ilgalaikių psichikos sutrikimų rizika.

Galimos rizikos:

• Gydymo pradžioje pagerėjimas gali būti ne iš karto.
• Reikalingas laikas tinkamam gydymo būdui parinkti.
• Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį.

Kada būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos

Nors pogimdyvinė depresija yra gydoma ir daugeliu atvejų prognozė gera, yra situacijų, kai laukti ar tikėtis, kad viskas praeis savaime, nėra saugu. Kai simptomai stiprėja, užsitęsia ar ima kelti grėsmę moters ar kūdikio gerovei, profesionali pagalba tampa būtina.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei atsiranda minčių apie savęs žalojimą, stiprus beviltiškumo jausmas ar jausmas, kad nepavyksta pasirūpinti kūdikiu. Tokiais atvejais pagalba reikalinga ne tik motinai, bet ir visai šeimai. Ankstyvas kreipimasis leidžia greičiau stabilizuoti būklę ir sumažinti ilgalaikių pasekmių riziką.

Psichiatrė Dr. Katherine Wisner (Northwestern University) pabrėžia: „Pogimdyvinė depresija nėra būsena, kurią moteris turi įveikti viena. Laiku suteikta pagalba gali pakeisti ligos eigą.“

Ką svarbu suprasti apie pogimdyvinę depresiją

Pogimdyvinė depresija nėra laikinas silpnumas ar motinystės „nesėkmė“. Tai medicininė būklė, kuri gali paveikti bet kurią moterį, nepriklausomai nuo jos pasirengimo, palaikymo ar ankstesnės patirties. Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai.

Gimus vaikui, daugelis mamų patiria įvairias emocines ir fiziologines permainas. „Baby blues“ - tai terminas, kuris dažnai naudojamas apibūdinti emocinį diskomfortą, su kuriuo susiduria kai kurios moterys po gimdymo. Tai nėra rimtas psichikos sutrikimas, tačiau gali sukelti didelį stresą ir diskomfortą pirmosiomis savaitėmis po gimdymo.

Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingesnė emocinė būklė, kuri gali išsivystyti iš pogimdyvinės melancholijos. Depresija po gimdymo pasireiškia apie 10-20 procentams moterų per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo. Dažniausiai pogimdyvinė depresija pasireiškia po gimdymo praėjus 5-7 savaitėms.

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti šiais simptomais: Didelis nuovargis; Apatija - nenoras nieko daryti; Gyvenimo džiaugsmo praradimas; Energijos stoka; Nevilties jausmas; Dažnas verkimas; Panikos priepuoliai; Nenoras rūpintis savo vaiku; Nenoras bendrauti su aplinkiniais; Apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis); Pastovus nerimas ir dirglumas; Prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs); Alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės; Mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).

Pogimdyminė depresija - požymiai Kiekvienai mamai po gimdymo emociniai sunkumai gali reikštis skirtingai. Tačiau vyraujantis požymis yra žema savivertė, savigrauža ir savęs kaltinimas. Svarbu suprasti, kad šis sutrikimas yra kaip bet kokia kita sveikatos problema, ir tai neapibrėžia manęs kaip mamos. Vertėtų nekaltinti savęs, jei po gimdymo ir rūpinantis vaiku viskas vyksta ne taip, kaip buvo tikėtasi ir savęs neteisti , jei nepavyksta užmegzti ryšio su kūdikiu ar stinga jėgų juo tinkamai pasirūpinti. Daug svarbiau laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos.

Pogimdyminė depresija gali pasireikšti dėl kelių pagrindinių priežasčių: 1) Fiziologiniai pokyčiai ir pokyčiai, sukeliantys fizinį diskomfortą ar skausmą: Miego trūkumas ir didelis nuovargis. Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją; Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas; Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.); Sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas; Galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros; Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.). 2) Psichologiniai pokyčiai: Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.

Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija nepraeina savaime ir dėl to yra būtina pagalba arba pokyčiai kasdienybėje. Jeigu įtariate, kad jums pasireiškia pogimdyvinė depresija ar savo aplinkoje žinote moterį, kuri išgyvena panašius jausmus, būtinai kreipkitės pagalbos į specialistus, kad laiku būtų suteikiamas tinkamas gydymas. Nuo to priklauso ne tik mamos, bet ir kūdikio fizinė bei psichologinė sveikata bei gyvenimo kokybė.

Mama nenori ir negali pasirūpinti vaiku; Simptomai tarp moterų yra išgyvenami skirtingai, tad ir gydymai yra taikomi skirtingai. Gydytojai taip pat atsižvelgia į ankstesnes indikacijas: ar moteris nėra sirgusi depresija prieš pastojant, ar šiuo metu nevartoja jokių medikamentų, kokia jos psichologinė būklė, ar neturi papildomų ligų, sutrikimų. Įvertinus moters būklę, gydytojas patars, kaip „kovoti“ su pogimdymine depresija.

Pogimdyminė depresija gali būti gydoma keliais būdais: Psichologinė pagalba. Galima gydyti taikant psichologo arba psichoterapeuto konsultacijas. Specialistai gali padėti suprasti save, savo jausmus, išgyvenimus, susijusius su depresija po gimdymo. Psichologinės pagalbos tikslas - padėti moteriai vėl pasijausti gerai. Pagal būklės sunkumą yra sprendžiama, ar reikalingas medikamentinis gydymas. Medikamentinis gydymas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresiją galima gydyti ir be medikamentų, pavyzdžiui, taikant tik psichologo konsultacijas ar psichoterapiją. Tačiau jei specialistai mato, kad gydymui reikalingi medikamentai - būtina atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas ir paskirtą gydymą. Dar geresnių rezultatų galima pasiekti medikamentinį gydymą taikant su psichoterapija ar psichologinėmis konsultacijomis. Antidepresantai pasižymi tuo, kad tik pradėjus juos vartoti, tikėtina, kad pacientė greitai pasijaus daug geriau. Kai kurie medikamentai taip pat gali būti derinami su žindymu. Bendras geros sveikatos būklės palaikymas. Lengva ar vidutinė forma gali būti gydoma poilsiu, sveika mityba, sportu ar aktyvesniu laisvalaikiu, pvz. pasivaikščiojimu gryname ore ar bendravimu su artimais žmonėmis.

Pogimdyminė depresija yra tokia depresija, kuri pasireiškia apie 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis nuotaikos sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo. Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs). Moteris gali jausti susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, gali jaustis, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save. Kartais jaučia baimę, kad gali sužaloti savo vaiką. Dažnai gali pasireikšti nerimas ar net panika. Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją. Pogimdyvinės depresijos nereikėtų painioti su pogimdyvine melancholija, vadinamuoju „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai į depresijos, tik šie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Paprastai pogimdyvinė melancholija prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2-3 savaites, ji praeina savaime.

Pogimdyminė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Dažniausiai ji pasireiškia po gimdymo praėjus maždaug 4-6 savaitėms, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito.

Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų, tad vienas iš galimų pagalbos būdų - dalintis savo išgyvenimais su kitais tėvais, jų tarpe atrandant bendrumų. Pakankamas kiekis miego, pasivaikščiojimų, sveikas maistas, tobulumo vengimas - taip pat svarbūs šios ligos įveikimo elementai. Be to, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos pas psichologus, psichoterapeutus ar net psichiatrus.

Visuomenėje priimtina, kad vaiko gimimas turėtų būti savaime džiaugsmingas įvykis, todėl dažnai juntama baimė išreikšti savo liūdesį, nerimą ir kreiptis pagalbos. Tačiau negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti randus šeimos santykiuose ir emocinėje būklėje, todėl svarbu imtis veiksmų. Jei savo savijautoje pastebėjote pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių - kreipkitės į psichologą. Specialistas parodys kelią geresnės savijautos link ir padės užmegzti tvirtesnius ryšius su kūdikiu bei savo partneriu. Vaiko gimimas yra džiaugsmingas įvykis ir sunkus iššūkis, todėl visi jausmai šiuo laikotarpiu yra normalūs.

tags: #baby #blues #kas #tai

• Patogumas ir stilius su „Rockin’ Baby“ slingu
• Žemiškoji sielos kelionė
• Sužinokite skaičių paslaptis
• Sužinokite apie abortų poveikį psichikai ir organizmui
• maistas kūdikiams nuo 5 mėnesių