Meniu

Avies ligos nėštumo metu: prevencija ir priežiūra

Nėštumas - tai ypatingas metas, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau, be džiaugsmo, jis gali atnešti ir iššūkių, ypač kai kalbama apie gyvūnų, tokių kaip avys, sveikatą. Avininkystė Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, susiduria su įvairiomis ligomis, kurios gali neigiamai paveikti gyvulių sveikatą, produktyvumą ir netgi sukelti nuostolius ūkiams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į ligas, kurios gali pasireikšti nėštumo metu ir turėti įtakos reprodukcijai bei jauniklių vystymuisi.

Viena iš svarbiausių reprodukcinių ligų, sukelianti didelius nuostolius avių ūkiuose, yra enzootinis avių abortas. Ligos sukėlėjas - *Chlamydia abortus*, smulki viduląstelinė bakterija, plintanti per užkrėstus vaisiaus vandenis, placentą, išskyras ir užterštą aplinką. Infekcija dažniausiai perduodama ėriavimosi metu, kai sveikos avys kontaktuoja su abortavusių avių išskyromis. Liga paprastai pasireiškia išsimetimais paskutinėmis ėringumo savaitėmis, likus 2-3 savaitėms iki ėriavimosi. Ėriukai gali gimti negyvi arba silpni, o placenta būna pakitusi - matomos pūlingos ar nekrozinės sritys.

Tyrimai rodo, kad apie 27 proc. tirtų avių Lietuvoje turi antikūnų prieš šios ligos sukėlėją, o tarp abortavusių avių infekcija nustatoma gerokai dažniau. Kontrolės pagrindas - biologinė sauga ir prevencija. Abortavusias avis būtina nedelsiant atskirti, užkrėstą medžiagą - surinkti ir sunaikinti, o laikymo vietas dezinfekuoti.

Kitas rimtas iššūkis avių ūkiams yra parazitų keliamų problemų ir ligų, tokių kaip anemijos sindromas, sukeltas *H. contortus*. Šis parazitas sukelia stiprų anemijos sindromą: avių priesvoriai krenta, akių gleivinės pasidaro šviesiai rožinės ar net baltos spalvos, kartais atsiranda būdingas apatinio žandikaulio patinimas. Atliekant skrodimą, tikrajame skrandyje galima rasti labai smulkių, siūlo storio kirmėlių su aiškiai matoma, krauju pripildyta žarna.

Taip pat dažnai pasitaiko atvejų, kai įprasti antiparazitiniai vaistai nebeveikia taip, kaip anksčiau. Tai susiję su parazitų atsparumo vaistams vystymusi, kurį skatina dažnas ir netikslingas preparatų naudojimas. Dėl to parazitų kontrolė šiandien nebėra vien „profilaktinio nukirminimo“ klausimas. Svarbu įvertinti ir sezoninę riziką, laikytis vaistų rotacijos principo - vengti to paties preparato vartojimo kelerius metus iš eilės bei užtikrinti tinkamą dozę. Tokia praktika padeda išsaugoti veiksmingas priemones ateičiai, mažina ekonominius nuostolius ir neigiamą poveikį aplinkai.

Lietuvoje taip pat didelį susirūpinimą kelia mėlynojo liežuvio liga (MLL). Šios ligos virusas nėra pavojingas žmonėms ar maisto saugumui, tačiau šiai ligai nėra gydymo, ji gali būti mirtina gyvuliams, ypač avims, ir sukelti didelių nuostolių dėl gyvulių produktyvumo ir sveikatingumo sumažėjimo bei prekybos apribojimų. Nors kurį laiką Lietuvoje ligos pavyko išvengti, šiuo metu (straipsnio rašymo metu, 2025 m. spalio 6 d.) Lietuvoje laukiama rezultatų iš Europos MLL referencinės laboratorijos, į kurią buvo išsiųsti mėginiai papildomam tyrimui ir serotipo nustatymui. Lietuvoje šiuo metu yra įtariami 5 ūkiai dėl MLL, o tai leidžia daryti prielaidas apie palyginti platų ligos paplitimą, jei liga bus patvirtinta.

Nors ši liga, sukelta MLL 3-io serotipo, 2023 m. Nyderlanduose bei Belgijoje, o vėliau ir aplinkinėse šalyse būdavo pastebima ir diagnozuojama dėl pradėjusių sirgti ar net gaišti gyvulių, tačiau, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje įtariamose galvijų bandose MLL būdingų simptomų nebuvo nustatyta. Yra duomenų, kad ir kaimyninėje Lenkijoje nustatyti MLL 3-io serotipo atvejai galvijams buvo be klinikinių požymių (gyvuliai atrodė sveiki). Šie skirtumai gali būti dėl viruso kitimo (mutacijų), kito viruso serotipo ar netikslių duomenų, pvz., nepastebima, jei gyvuliai lengvai serga ar pastebėjus nepranešama.

Europos referencinės laboratorijos tyrimų rezultatai gali padėti atsakyti į šį klausimą. Reikia pažymėti, kad Europos šalių duomenys rodo, jog MLL daug greičiau plinta ir sukelia didesnius nuostolius antraisiais metais po nustatymo, pvz., Belgijoje avių ir galvijų gaištamumas padidėjo maždaug 50 proc. ir 200 proc. galvijams ir avims atitinkamai, taip pat sumažėjo atvestų veršelių ir ėriukų, padaugėjo abortų ir naujagimių gaišimų iki 3 d. amžiaus bei silpnų naujagimių.

Norint išvengti šių ir kitų ligų, itin svarbu turėti aiškų ūkyje taikomų gyvulių įsigijimo, ligų tyrimų, dezinfekcijos, gyvulių karantinavimo planą ir kitas priemones. Tai rodo, kaip svarbu turėti aiškų ūkyje taikomų gyvulių įsigijimo, ligų tyrimų, dezinfekcijos, gyvulių karantinavimo planą ir kitas priemones.

Avių auginimo privalumai: gyvūnai tiekia vilną, mėsą, pieną, odas. Jaunikliai auginami parduoti kitiems selekcininkams. Avys derlingos, ilgą laiką minta ganyklomis, nėra reikalaujančios priežiūros.

Veislės pasirinkimas priklauso nuo ūkininko tikslų: plonos vilnos veislės (Merino, Kaukazo, Altajaus, Stavropolio) auginamos vilnai; mėsos-vilnos veislės (Romney Marsh, Kuibyševas, Šiaurės Kaukazo gyventojai, Tien Šanas) - mėsai ir pienui; kailiui auginamos kailinių veislių avys (Romanovų veislė).

Avių laikymo patalpa turi būti gerai vėdinama, apšviesta ir šildoma. Svarbu palaikyti higieną, reguliariai valyti pakratus ir dezinfekuoti patalpas. Vasarą avys ganosi ganykloje, o žiemą šeriamos šienu, šiaudais, koncentratais, šakniavaisiais, grūdais.

Reprodukcija: avies nėštumas trunka 140-150 dienų. Optimalus palikuonių skaičius per nėštumą - 2-3 ėriukai. Sveikai aviai nereikia padėti ėriuojantis.

Avys kerpamos pavasarį, o kai kurios veislės - ir rudenį. Kirpimas atliekamas elektromechaniniu kirpimo mašina ar žirklėmis.

Problemos auginant avis: plėšrūnai (sprendžiama tvora ir piemens šunimi), ligos (profilaktika, skiepai, veterinarinė priežiūra). Dažnos ligos: plaučių uždegimas, baltieji raumenys (ypač ėriukams), bezoaro liga, raupai.

Ožkų priežiūra panaši į avių: jos ganomos lauke, šeriamos šienu, grūdais. Svarbu užtikrinti švarų vandenį ir vengti šlapių, šaltų ganyklų. Ožkos melžiamos du kartus per dieną, prieš melžimą tešmenį reikia pamasažuoti ir nuplauti.

Laikyti avis ir ožkas yra pelninga, jos nėra reikalios priežiūrai, jų auginimas nebrangus.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, todėl svarbu užtikrinti visavertę ir subalansuotą mitybą. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, turintys daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, svarbios normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega 3 riebalų rūgščių), pieno produktų (kalcio šaltinis).

Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maistinių medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes kyla rizika priaugti per daug svorio, o tai didina nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens).

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.

Kofeino kiekis nėščiajai neturėtų viršyti 200 mg per dieną (1-2 puodeliai kavos). Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką.

Folio rūgštis yra labai svarbi nėštumo metu. Rekomenduojama ją vartoti planuojant pastoti ir tęsti bent pirmąsias 12 nėštumo savaičių (400 μg per parą). Ji svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.

Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama, jei moteris retai būna gryname ore, saulėje, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų.

Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Nėštumo metu geležies poreikis didelis, todėl mažakraujystė pasireiškia dažnai. Polivitaminų skiriama, jei mityba nepakankama, yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar sulėtėjęs vaisiaus augimas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Rekomenduojama vitamino C paros dozė - 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.

Nėščiosios turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei kyla būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.

Žalingų įpročių (alkoholio, rūkymo) būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą, vystymosi defektų.

Saikingas fizinis aktyvumas yra naudingas nėštumo metu. Rekomenduojama mankštintis tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Vengti mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Naudingi Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas.

Saugiausia keliauti antroje nėštumo pusėje. Prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Kelionės lėktuvu nėra pavojingos, tačiau ilguose skrydžiuose didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika.

Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač kaitriausiomis valandomis. Nėštumo metu oda tampa jautresnė.

Svarbu neperkaisti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Plaukiojimas baseine yra labai naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes.

Sutrikęs miegas yra dažnas nusiskundimas nėštumo metu. Rekomenduojama laikytis režimo, prieš miegą pasivaikščioti lauke, klausytis ramios muzikos. Svarbu, kad miegamajame būtų vėsu ir oras gaivus.

Emociniai svyravimai nėštumo metu yra normalūs. Hormonų pokyčiai, fiziniai kūno pokyčiai gali turėti įtakos nuotaikai, savivertei. Svarbu rasti laiko atsipalaidavimui: muzikos klausymasis, meditacija, joga, bendravimas su artimaisiais.

Fiziniai kūno pokyčiai nėštumo metu: raiščių atsipalaidavimas, padidėjusi apkrova kojų raumenims ir venoms, svorio centro pasislinkimas, stuburo apkrovos padidėjimas, strijos pilvo srityje.

Dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusios apkrovos gali atsirasti pėdų, kojų tinimas. Rekomenduojama rinktis patogesnę avalynę, vengti aukštakulnių.