Autizmo spektro sutrikimai: ką svarbu žinoti tėvams
Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kurio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių „autos“ - pats ir „izmas“ - orientacija. Tai kompleksinis sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Jis veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją bei socialinę sąveiką - ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje.
Kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimą?
Autizmo paliesti vaikai yra tokie skirtingi, kad net po kelias dešimtis metų su jais dirbantys specialistai teigia, jog atrasti du vienodus autistiškus vaikus praktiškai neįmanoma. Visgi mokslininkai ir gydytojai praktikai sukūrė vadinamųjų „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos signalus:
- vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
- vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
- vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
- vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
- vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus arba „gyvena savo pasaulyje“;
- vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį (pvz., dėlioja į liniją);
- vaikas praranda bet kokius turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius bet kokiame amžiuje.
10 subtilių autizmo požymių, kurių dauguma tėvų nepastebi
Požymių visuma
Nereikėtų nerimauti, jeigu pasireiškia vos vienas kitas bruožas. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma trijose srityse:
- Socialinės sąveikos sutrikimas: vaiko nesidomėjimas bendraamžiais ar nemokėjimas su jais žaisti.
- Komunikacijos sutrikimas: sunku suvokti neverbalinę komunikaciją, kūno kalbą, veido išraiškas.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: pasipriešinimas pokyčiams, nuolat pasikartojanti veikla, siauras domėjimosi ratas.
Priežastys ir statistika
Autizmo priežastys iki pat šių dienų nėra iki galo žinomos, tačiau manoma, kad jas lemia genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje pasekmė.
| Veiksnys | Aprašymas |
|---|---|
| Genetinis pagrindas | Nėra vieno specifinio geno, tačiau ryšys su giminės istorija stiprus. |
| Aplinkos veiksniai | Mažas naujagimio svoris, vyresnis tėvų amžius, prenataliniai pažeidimai. |
| Paplitimas | Dažniau diagnozuojamas berniukams (santykis iki 4:1). |
Pagalba ir terapijos
Nėra vieningos nuomonės apie tai, kuri terapijos rūšis yra geriausia, nes tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Svarbiausia taisyklė - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Taikomos terapijos yra orientuotos į socialinius, bendravimo ir elgesio ypatumus:
- Taikomoji elgesio terapija (ABA): padeda ugdyti socialinius ir komunikacinius įgūdžius.
- Logopediniai užsiėmimai: skirti kalbos ir bendravimo skatinimui.
- Ergoterapija ir sensorinė integracija: padeda tvarkytis su jautrumu aplinkos dirgikliams.
- Menų terapija: padeda vaikui nurimti ir susikaupti.
Jei turite įtarimų, pirmiausiai pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, kuris, įvertinęs požymius, nukreips pas raidos specialistus. Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą, tačiau tinkama pagalba padeda vaikui gyventi savarankiškesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
