Autistiško vaiko ugdymas darželyje: iššūkiai, metodai ir bendradarbiavimas
Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti. Šiame procese svarbus ne tik pedagogų, bet ir tėvų vaidmuo, ypač kai kalbama apie autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus. Mokytoja Zita Rinkūnienė, turinti 53 metų pedagoginio darbo patirtį vaikų darželyje, dalijasi savo įžvalgomis ir patirtimi, pabrėždama individualaus priėjimo, nuoseklumo ir glaudaus bendradarbiavimo svarbą.
Valdyti tėvų lūkesčius
Vienas didžiausių iššūkių, anot Z. Rinkūnienės, yra rasti bendrą kalbą su kai kuriais tėvais, kuriems aktualus greitas kiekvienos dienos rezultatas: „Ką mano vaikas išmoko šiandien?“ Ji pastebi, kad tėvai, atvedantys autistišką vaiką į darželį, ne visada būna priėmę jo diagnozę. Dėl to jie tikisi, kad autizmas „praeis“, vaikui pradėjus kalbėti ar žaisti su kitais. Tačiau, žinoma, autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Kol tėvai yra vaiko diagnozės priėmimo kelyje, pedagogams sudėtingiau pasiūlyti tinkamą pagalbą ir ugdymo metodą, kuris būtų priimtinas ir tęsiamas namuose.
Kita vertus, pedagogė susidūrė ir su tėvais, kurie buvo labai apsiskaitę, daug žinių prikaupę ir susipažinę su moksliniais tyrimais apie autizmo spektro sutrikimą. „Tokie tėvai jau ateidavo iškart su pasiūlymais ir rekomendacijomis, ką galima padaryti, kokias praktikas taikyti. Aš, kaip specialistė, buvau atvira jų žinioms ir vertinau tokį bendradarbiavimą“, - sako Z. Rinkūnienė. Ji supranta, kad kartais tėvai desperatiškai ieško būdų padėti savo vaikui, todėl gali turėti žinių daugiau nei pedagogai, kurie dirba su daug skirtingų vaikų. Geranoriškas bendradarbiavimas ir tėvų žinių įgalinimas darbo praktikoje su autistiškais vaikais davė teigiamų rezultatų.
Autistiško vaiko adaptacija darželyje
Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams šis procesas užtrunka ilgiau ir yra sudėtingesnis. Kad autistiškas vaikas priprastų prie naujos aplinkos, pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir sužinoti viską apie jį: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip jis adaptuojasi kitose vietose. Pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais, rekomenduojama rasti laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui prieš vaikui pradedant lankyti grupę, taip galima pasiruošti preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku.
Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė, prisimena, kaip jai pačiai buvo neramu, kai sūnus pradėjo lankyti darželį. Jai pasisekė - jie susitiko su Zita, kurios atvirumas, šilto kontakto palaikymas, įsigilinimas į kiekvieną grupės vaiką ir meilė vaikams labai prisidėjo prie lengvesnės jos vaiko adaptacijos.
Pasak K. Košel-Patil, autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Patarimai, kaip dirbti su autistiškais vaikais
Mokytoja Z. Rinkūnienė įsitikino, kad, pasitelkus paveikslėlius (simbolius), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus pasiimdavo tėveliai. Tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą.
Kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose. Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Dažnai tekdavo išgirsti atsakymą, kad „namuose to nereikia“, „mane vaikas supranta“. Tačiau jeigu vaikas nekalba, svarbu, kad jam būtų suteikta galimybė kitaip išreikšti save ir priimti informaciją. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime: tėvai - vaikas - pedagogas.
Z. Rinkūnienė visada stengėsi, kad ir vaikai, ir tėvai ja pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Ji supranta, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, todėl stengdavosi parodyti stipriąsias jų vaikų puses ir patarti. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.
Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti. Svarbiausia - mylėti vaiką. Autizmas nėra liga, tai - būdas būti. Tai raidos sutrikimas, susijęs su socialinio gyvenimo supratimo ypatumais.
Supratimas apie autizmą ir ankstyvoji diagnostika
Vaikas, turintis ASS, pirmiausiai yra vaikas, ir tik po to kalbama apie jo ypatumus, sutrikimo požymius, kurie trukdo adaptuotis visuomenėje. Ar vaikas turintis ASS, ar įprastos raidos, kiekvienas vaikas turi vienodas teises būti laimingas. Visi žmonės, turintys autizmą, yra skirtingi - tai neuroįvairovė, kuri puošia pasaulį.
Mokslas teigia, kad pakankamai anksti, maždaug 4-6 mėnesių amžiaus, galima pastebėti, jog vaiko raida kitokia, kai vaikas kitaip reaguoja į aplinką, tėvus, dirgiklius. Svarbu atidžiai stebėti, ar santykis, kuris pirmiausiai vystosi su mama, formuojasi šiek tiek kitonišku būdu nei įprastinės raidos vaikams. Toks vaikas dažnai nežiūri į mamą, o jei ir žiūri, neatspindi tos emocijos, kurią jam siunčia mama, arba dėmesys nukrypsta kitur.
Nors objektyvių markerų nėra ir diagnostika remiasi raida bei vaiko elgesiu, rimčiau įvertinama apie metų amžiaus vaikus: jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis. Kitas ankstyvas požymis - regresija, netekimas įgūdžių, kas aprašoma apie 30 proc. atvejų. Vaikas kitaip reaguoja į pasaulį, kitaip bendrauja, komunikuoja ir vėluoja kalbos vystymasis.
Dauguma tėvų ateina į konsultacijas 2-3 metų ir žiūrėdami atgal jau būna pastebėję kažkokius požymius. Tačiau net jei pastebi kūdikystėje, labai retai ateina į konsultaciją, nes bijo sužinoti arba nesupranta, kas vyksta. Norėtųsi, kad tėvus tai neramintų, kad jie ateitų iki specialistų. Ankstyvoji pagalba vaikams, kuriems vystosi kitaip, turi būti teikiama labai anksti, nes centrinėje nervų sistemoje kalbos vystymosi pakitimų pikas yra 8-10 mėnesių amžiaus vaikams.
Apie dvejų metų amžiaus vaikas, kuris buvo pradėjęs kalbėti ir bendrauti, visa tai gali nustoti daryti. Nors mokslas nėra atsakęs, kodėl tai vyksta, greičiausiai tai susiję su priežastiniais ryšiais, dažniausia nurodoma genetika, genų mutacijos. Nors turime priežastį, neturime specifinio geno, kurį nustačius žinotume, kad ateityje gali daryti įtaką ASS.
Dažnai tėvai žino, kas yra autizmas, ir pastebi neįprastą elgesį, judesius (rankų plasnojimas, sukimas), jautrumą aplinkos jutikliams (garsams, prisilietimams, išrankumas maistui). Šie vaikai nuo mažens demonstruoja kitokį motorinių įgūdžių formavimąsi - jie kitaip juda. Vienas iš požymių - per sunku susiplanuoti veiksmų sekas ir jas laiku atlikti.
Tėvų išgyvenimai ir pagalbos pradžia
Nors tėvai, atėję į konsultaciją, spėja, kad ne viskas gerai, patvirtinus jiems tai, būna labai sunku. Tik grįžus į konsultacijas pakartotinai, jie jau gali įsiklausyti ir girdėti. Tai šeimos, kurios patiria didžiausią stresą, nes auginti vaiką, kurio nesupranti, negali paaiškinti, keisti jo elgesio - tai labai didelė problema. Tėvai, kurie nesupranta savo vaiko, jaučiasi dideliame diskomforte ir pradeda save vadinti bloga mama ar tėvu. Ryšys, kuris toks svarbus pirmaisiais metais, gali būti ne toks stiprus, nes vaikas su tavimi nebendrauja.
Todėl svarbu, kad tėvai ateitų ir išsiaiškintų, kodėl vaikas daro kažką ne taip. Sužinojimas, kad tavo vaikas turi ASS ar jo požymius, nėra pasaulio pabaiga, bet pagalbos pradžia, nes yra daug veiksmingų metodikų. Tai svarbu ir tėvams, ir vaikams. Labai smagu matyti, kaip vaikai keičiasi, atranda bendravimo būdą, mokosi išreikšti poreikius, nusiraminimą ir tas ryšys gerėja.
Ugdymo metodai ir šeimos vaidmuo
Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius - būti priimtas, jaustis saugiai. Suaugę, tėvai ir specialistai, turi atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius.
Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais. Jie gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą - tai irgi bus bendravimas. Svarbu skatinti vaiką įsitraukti.
Dainavimas yra nepaprastai veiksmingas, nes stimuliuoja kalbos vystymąsi ir santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir išmoks. Dabar jis nemoka įprastu mums būdu atspindėti emocijų, bet jis tikrai jas spinduliuoja, jos yra jame. Suaugę savo elgesiu, stimuliavimu gali jas ištraukti.
Ankstyvas ugdymas labai svarbus, o paskui prisideda specialistai, kai mokomės kalbėti ar bendrauti alternatyviu būdu, formuoti elgesį.
Iššūkiai darželyje ir adaptacija
Visiems vaikams didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, adaptacija gali užtrukti ilgiau, tad reikėtų skirti daugiau laiko laipsniškam prisitaikymui. Vaikas, kuris nesusivokia, kas vyksta, jį palieka mama ir turi su tuo susidoroti. Svarbu išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatingai svarbi vaikui ir labai padeda jam adaptuotis.
Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius. Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Vaikas turi žinoti, kas bus, kada bus, kas po to seks - jam tas žinojimas tvarkos yra pagrindas.
Jei tėvai sugebės iš anksto dalintis su auklėtoja apie savo vaiko, net ir nediagnozuotus dalykus, tai ir patiems bus lengviau priimti vaiko išėjimą į ugdymo įstaigą. Svarbu užmegzti santykį su auklėtojomis.
Krūva vaikų, krūva auklėtojų - didelis iššūkis įtraukti vaiką į bendras veiklas. Antras didžiulis iššūkis - komunikacija, nes jei vaikas nekalba arba kalba nesuprantamai, vėl kyla problemų. Iššūkis ir aplinka, nes ji triukšminga, o jei yra sensorinės problemos, tai stipriai paveiks vaiką.
Video seminaro "Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai" pristatymas
Daugeliui autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų ikimokykliniai metai yra puikus metas bendrauti su bendraamžiais ir ugdytis socialinius, bendravimo įgūdžius, kurie bus reikalingi mokykloje. Lai šie užsiėmimai būna smagūs ir juose vaikas dažnai sulaukia atlygio, kad norėtų toliau dalyvauti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
