Autizmas ir cinamonas: holistinis požiūris į vaiko gerovę
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas raidos sutrikimas, kuris gali paveikti bendravimą, socialinę sąveiką ir elgesį. Nors autizmas yra spektras, kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl svarbu suprasti individualius jų poreikius. Šiame straipsnyje nagrinėsime autizmo spektro sutrikimą, jo ankstyvą diagnostiką, simptomus, taip pat aptarsime galimas prevencijos ir pagalbos priemones, įskaitant cinamono potencialią naudą.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmas yra raidos sutrikimas, su kuriuo žmogus ateina į gyvenimą ir su kuriuo išeis. Nors šiandien autizmo nepagydome, galime padėti vaikams prisitaikyti gyventi visuomenėje. Pagrindinis dalykas, kuris būdingas autistui, - tai socialinės sąveikos sutrikimas. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio autizmo spektro sutrikimą, bendravimas ir socialinis santykis su kitais žmonėmis formuojasi kitokiu būdu negu vadinamųjų neurotipikų, t. y. įprastinės raidos žmonių. Antras šio sutrikimo simptomas - tai kalbos ir neverbalinio bendravimo sutrikimas. Kai kurie vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, labai gerai kalba, kiti nekalba apskritai. Kalbos spektras yra labai platus.
Diagnozuojant taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į ribotą pasikartojantį elgesį, pomėgius ir užsiėmimus. Dažniausiai autistai turi tam tikras besikartojančio pastovumo rutinas. Jis domisi tam tikrais specifiniais dalykais, pvz., gyvatėmis, kranais, statybomis. Ir labai svarbus dalykas diagnostikai - sensoriniai, t. y. pojūčių sutrikimai, kurie didele dalimi ir sąlygoja kitus sutrikimus. Autistai gali būti labai jautrūs, stipriai reaguoti į įvairius pojūčius, kuriuos patiria. Sakysime, į garsus, skonį, kvapą (nemėgti kokio skonio ar kvapo arba atvirkščiai - žavėtis). Jie gali būti labai jautrūs įvairiems prisilietimams.
Be šių minėtų požymių, labai dažnai būna ir gretutiniai sutrikimai, t. y. dėmesio aktyvumo sutrikimas, intelekto sutrikimas (20-40 proc. atvejų), judesių sutrikimas (50 proc.) - vaikas labai nerangus, turi koordinacijos sutrikimų. Beveik 80 proc. vaikų patiria socialinį nerimą. Būdami nepažįstamoje aplinkoje ar kur daug žmonių, jie nerimauja. Kai kuriuose šaltiniuose pabrėžiama šių vaikų empatijos stoka. Tiesa. Bet kartais empatiją suprantame kaip sugebėjimą atjausti kitą. Nieko panašaus. Empatija yra sugebėjimas pabūti kito kailyje, suprasti, ką galvoja, kokias intencijas jis turi. Atjausti žmones autistas gali puikiai. Sunkiausia jiems yra suprasti, ką kiti galvoja, dėl kokių intencijų atliekamas vienas ar kitas dalykas. Viską, kas pasakoma, autistas supras tiesiogiai.
Pasaulyje autizmą turi 1-2 proc., o kai kuriuose kraštuose - ir 3 proc. žmonių. Taigi šis sutrikimas darosi labai rimta problema, nes žmonių, turinčių raidos sutrikimų, daugėja, tad ir pagalbos reikės vis daugiau. Jų prisitaikymas visuomenėje bus valdžios problema, nes reikės jiems padėti.
Ankstyvosios diagnostikos svarba
Nėštumo metu autizmo diagnozuoti kol kas nėra galimybių. Dažniausiai jis diagnozuojamas apie ketvirtus gyvenimo metus, o vienas iš autizmo tipų - Aspergerio sindromas - apie 6-7 metus, kai vaikas nueina į mokyklą. Tai labai vėlyva diagnostika, nes požymius galime pamatyti labai anksti.
Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pastebimi nuo 9-18 mėnesių. Pirmieji jų - nepakankamas domėjimasis aplinkiniais žmonėmis. Autistiškus vaikus daugiau domina aplinkos objektai, o ne žmonės, tuo tarpu tipiškai besivystantys vaikai pirmenybę teikia žmonėms. Tokie vaikai nestebi kitų veido, elgesio, neįsiklauso į kitų kalbą, atitinkamai sunkiai mokosi kalbos ir socialinio bendravimo taisyklių. Jie gali nereaguoti šaukiami vardu, nevykdo prašymų, neįsitraukia į bendrą žaidimą ar kitą veiklą su vaikais ar suaugusiais, nemėgdžioja kitų veiklos ir kalbos, nemoka arba sunkiai mokosi reikšti poreikius (rodyti pirštu, prašyti žvilgsniu, garsažodžiu ar žodžiais). Gali būti stebimi stereotipiniai judesiai, vaikščiojimas pasistiebus, neįprastas žaidimas (daiktų rikiavimas, pasikartojantys veiksmai, susidomėjimas žaislo detalėmis, o ne pačiu žaislu). Dažni maitinimo(si) sutrikimai (didelis išrankumas maistui, tam tikros spalvos ar tekstūros maisto netoleravimas), pernelyg didelis jautrumas garsui ar šviesai, dėmesio nesukaupimas, elgesio, miego sutrikimas.
Nors visuomenės supratimas apie ASS pastaraisiais metais gerokai išaugo, vis dar egzistuoja daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie gali lemti neteisingą požiūrį į autistiškus vaikus ir suaugusius, pavyzdžiui, kad autizmas yra išgydomas vaikystėje, autizmą sukelia vakcinos, visi autizmu sergantys asmenys turi savotiškų talentų ar yra savantai, autistiški žmonės yra emociškai šalti ir nesugeba mylėti.
Pradėjus taikyti specifines intervencijas intensyvaus smegenų formavimosi laikotarpiu, galime tikėtis pakeisti autistiškų smegenų formavimosi eigą ir tikėtis lengvesnio autizmo požymių pasireiškimo. Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Tai apima ne tik terapijas vaikui, bet ir psichologinę pagalbą šeimai, tėvų mokymą, padedant jiems suprasti vaiko poreikius ir rasti jam tinkamiausius pagalbos būdus. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS. Ankstyva sutrikimo diagnostika ir intervencija suteikia vertingos informacijos apie tai, kas veikia ir kas neveikia, leidžiant tobulinti būsimas terapijas ir intervencijų metodus.
Autizmo diagnostikos procesą galima suskirstyti į kelis etapus: Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Jeigu jo metu nustatomi raidos nukrypimai nuo normos, vaikas įprastai nukreipiamas į Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda. Ją įprastai sudaro gydytojas, psichologas, logopedas, ergoterapeutas, pagal poreikį - kiti specialistai. Klinikinio stebėjimo metu vertinamas vaiko socialinis dėmesys, bendravimas žodžiais gestais, žvilgsniu, kita neverbaline komunikacija, atliekami specialūs testai, padedantys nustatyti autizmo diagnozę, įvertinti sutrikimo sunkumą. Pagrindinė autizmo diagnostikos priemonė - įvairių sričių specialistų klinikinis vaiko stebėjimas, aptarimas specialistų komandoje, diskusijos, o testai - tik pagalbinė priemonė.
Holistinis požiūris į autizmo priežiūrą
Pastaruoju metu į autizmą pradėta žiūrėti kaip į vieną iš neuroįvairovės variantų. Neuroįvairovė atspindi idėją, kad neurologiniai skirtumai, tokie kaip ASS, dėmesio ir veiklų sutrikimas, disleksija ir kiti, nėra ligos, o normalios žmogaus proto struktūros variacijos, kurios papildo bendrą žmonijos patirtį ir didina inovacijų galimybes. Pabrėžiama, kad visuomenė turėtų būti pritaikyta palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, vietoj to, kad bandytų „išgydyti“ ar „normalizuoti“ tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais.
Ikimokykliniais metais daugelis raidos sutrikimų turinčių vaikų patiria pirmuosius ilgus ir ne visuomet malonius susitikimus su bendraamžiais. Vienaiems jiems tai gali būti labai sunku. Be to, ir besikeičianti aplinka bei rutina gali būti labai didelis iššūkis vaikui. Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais. Ikimokykliniai metai - tai auksinis metas darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Ankstyvosios vaikystės metais vaikai auga ir vystosi neįtikėtinu greičiu ir tai idealus metas padėti savo vaikui išmokti bendrauti su kitais, valdyti savo pojūčius, pagerinti bendravimą ir treniruoti daugelį kitų įgūdžių.
Vaikai, ypač autistiški, pasaulį suvokia unikaliai, be išankstinių nuostatų. Šis straipsnis nagrinėja autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių vaikų priežiūros aspektus ir galimą cinamono naudą jų sveikatai. Aptarsime eterinių aliejų terapiją, sunkiųjų metalų poveikį, mitybos svarbą ir kitus holistinius metodus, galinčius pagerinti autistiško vaiko gyvenimo kokybę.
Aromaterapija ir autistiški vaikai
Vaikų organizmai, ypač autistiškų, jautriai reaguoja į aplinką, įskaitant kvapus. Aromaterapija gali būti naudinga priemonė gerinant jų nuotaiką, miegą ir netgi mažinant peršalimo simptomus. Keičiant aromatinius aliejus vaikų kambaryje, galima išlaikyti gerą nuotaiką, pagerinti miegą ir užkirsti kelią peršalimui. Berniukų kambariui rekomenduojami saldūs, šildantys kvapai. Kadangi vaikų organizmai dar nesusiformavę, svarbu nepiktnaudžiauti aromatų kiekiais. Į aromaterapinę žvakutę pakanka įlašinti du-tris lašelius aliejaus. Natūralūs kvapai puikiai išlieka ant medžio, apelsino ar greipfruto žievelės.
Mišiniai nuotaikai pagerinti: Norint pagerinti vaiko nuotaiką, galima sumaišyti lašiuką apelsinų eterinio aliejaus su lašeliu "Ylang-ylang". Mišiniai nuo peršalimo: Nuo peršalimo idealus šių eterinių aliejų mišinys: lašelis ramunėlių, poros lašelių arbatmedžio ir mandarino bei lašiuko čiobrelių. Mišiniai šventėms: Per vaikų šventes, kad jie greičiau atsipalaiduotų, sumaišykite 3 lašus citrinų eterinio aliejaus, 2 lašus apelsinų ir porą lašelių ramunėlių. Kitas variantas: po porą lašų levandų ir cinamono eterinių aliejų, 3 lašai rožių aliejaus. Trečias variantas: lygiomis dalimis sumaišykite mandarinų ir citrinų eterinius aliejus.
Sunkiųjų metalų poveikis ir autizmas
Habil. dr. Marija Ramanauskaitė, toksikologė su didele patirtimi, atkreipia dėmesį į galimą sunkiųjų metalų poveikį autizmui. Jos tyrimai rodo, kad autizmu sergančių vaikų kraujyje dažnai randami gerokai padidinti toksiškų metalų kiekiai. Sunkieji metalai į organizmą gali patekti iš įvairių šaltinių, įskaitant aplinką, žaislus ir net maistą. Besikaupiantys organuose sunkieji metalai pažeidžia šių organų struktūras, o tai gali imituoti lėtinių somatinių ligų klinikinius vaizdus. Lengvai apsinuodijus švinu, žmogų pykina, skauda arba spaudžia galvą, gali išryškėti depresijai būdingi simptomai, pasireikšti įvairūs skausmai širdies plote, žmogus prakaituoja. Jei žmogus be aiškios priežasties suserga depresija, jam gydytoja rekomenduoja išsitirti metalų kiekį organizme. Nustačius didelius sunkiųjų metalų kiekius organizme, gydyti reikia nedelsiant.
Subalansuota mityba gali padėti sumažinti simptomus, pagerinti virškinimą ir sustiprinti imuninę sistemą. Stipri virškinimo sistema yra mūsų sveikatos pagrindas. Omega-3 riebalai ir skaidulos gali padėti detoksikuoti gaubtinę žarną ir sumažinti uždegimą. Maisto produktai, kurių sudėtyje yra alfa lipoinės rūgšties - natūraliai mūsų organizme gaminamos alfa lipoinės rūgšties nedideliais kiekiais randama tokiuose maisto produktuose kaip žirniai, briuselio kopūstai, brokoliai, špinatai ir ryžių sėlenos. Vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu pektino - mokslininkai pastebėjo, kad pektinas padidino su šlapimu išsiskiriančio švino kiekį net 132 procentais. Selenas: Šiaurės Dakotos universitete dirbantis filosofijos mokslų daktaras, biochemikas ir biologas Nicholʼas Ralstonʼas tvirtina, kad selenui būdingas apsauginis poveikis - šis elementas pasižymi savybe „surišti“ gyvsidabrį. Jei jūsų organizme pakanka seleno, jis gali apsaugoti smegenis nuo kenksmingo gyvsidabrio poveikio. Jei nuspręsite vartoti vitaminus, galite rinktis kompleksinius arba atskirus vitaminus ir mineralus. Svarbu žinoti, kurios medžiagos tarpusavyje gerai veikia, o kurios ne. Nustatyta, kad vienos medžiagos slopina kitų veikimą (antagonizmas), o kitos padeda viena kitai, viena kitą stiprindamos veikimą (sinergizmas).
Cinamono potenciali nauda
Cinamono vartojimas diabetu sergantiems pacientams tikrai gerai žinomas tradicinėse medicinos praktikos sistemose. Ceiloninio cinamono žievės ekstraktai ir atskirti junginiai vertinti tyrimuose tiek su atskiromis ląstelėmis, tiek laboratoriniais gyvūnais, tiek žmonėmis. Tyrimai su ląstelėmis parodė, kad ceiloninio cinamono žievėje kaupiami junginiai veikia receptorius, kurie dalyvauja mažinant gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai su gyvūnais taip pat parodė teigiamą gliukozės koncentraciją mažinantį poveikį. Nors cinamonas gali turėti teigiamą poveikį, svarbu pasitarti su gydytoju prieš įtraukiant jį į autistiško vaiko mitybą, ypač jei vaikas vartoja kitus vaistus.
Aplinkos pritaikymas vaikams, turintiems sensorinės integracijos problemų
Vaikams, turintiems sensorinės integracijos problemų, ypač autistiškiems, svarbus aplinkos pritaikymas. Hiperjautriam vaikui geriausiai tiks mėlyna ir kitos pastelinės spalvos, o raudonos bei geltonos geriau atsisakyti. Hipojautraus vaiko aplinkoje turėtų dominuoti skaisčios ir kontrastingos spalvos, pvz., balta-juoda, raudona-juoda. Kambaryje nereikėtų turėti daug baldų ir kitų daiktų. Patartina dažnai perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą, keisti dekoravimą, paveikslus. Daiktai turėtų būti kuo įvairesnės faktūros.
Garso slopinimui galima naudoti švelnias paklodes, apdangalus, avies kailį. Jei vaikas labai jautrus garsui, rekomenduojama apsaugoti jį nuo triukšmingos aplinkos. Tokiu atveju galima naudoti ausines, klausyti geros kokybės švelnios ritmiškos muzikos, natūralių gamtos garsų. Klausai stimuliuoti tinka aritmiška, veržli muzika. Vestibulinę sistemą stimuliuoja šokinėjimas ant tramplino ar didelio kamuolio, kabojimas ant skersinio, svorio kėlimas rankomis, lipimas virve, sunkaus kamuolio mėtymas, sunkių daiktų stumdymas ir pan. Pasitelkus supamąją kėdę ar hamaką, vaiką reikėtų skatinti gulėti įvairiose padėtyse. Tinka sūpynės, vibruojantys įrengimai ir žaislai. Proprioceptinį pojūtį jausmą stimuliuoja spaudimas, tempimas, sunkių daiktų nešiojimas. Rekomenduojama šokinėti ant tramplino ar čiužinio, siūbuoti ant kamuolio ar ritinio, ropoti, važiuoti dviračiu, ploti katučių, gaudyti kamuolį, stumdyti baldus ir pan.
Savišvieta ir tėvų dalyvavimas
Savišvieta yra svarbi priemonė tėvams, auginantiems autistiškus vaikus. Nuolatinis mokymasis ir informacijos ieškojimas leidžia geriau suprasti vaiko poreikius ir pritaikyti tinkamus priežiūros metodus. Naudokitės įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant knygas, straipsnius, seminarus ir konsultacijas su specialistais. Kurkite mokymosi komandas su kitais tėvais, auginančiais autistiškus vaikus. Dalinkitės patirtimi ir žiniomis. Išsikelkite konkrečius tikslus, kuriuos norite pasiekti, ir planuokite savo mokymosi procesą. Įvertinkite įgytą patirtį ir apmąstykite, kas pasiekta.
Ką turėtumėte žinoti apie autistiško vaiko auginimą | Patty Manning-Courtney | TEDxAustinCollege
Visas šias paslaugas teikiančios institucijos turėtų dirbti kartu, tačiau dabar neretai kratosi atsakomybės ir siuntinėja viena pas kitą. Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, turėtų solidarizuotis ir kovoti už tai, kas jiems priklauso - už tai, kad autizmu sergantys vaikai gautų ugdymo, gydymo ir socialinę pagalbą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
