Aukšta ir žema temperatūra vaikams: išsamus vadovas tėvams

Rudens ir žiemos metu vaikai dažnai serga virusinėmis ligomis, kurias gali lydėti karščiavimas. Vaiko ligos šaltuoju metų sezonu tėvams ne staigmena, bet ką daryti, jeigu vakare staiga pakilo temperatūra, o mažylis jaučiasi gerai, arba atvirkščiai - temperatūra normali, o vaikas atrodo nusilpęs ir aišku, kad į darželį jis eiti negali. Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Karščiavimas - vienas dažniausių vaikų negalavimų, todėl visi tėveliai turėtų žinoti, kaip ir tokioje situacijoje elgtis.

Kūno temperatūros supratimas ir matavimas

Kas yra normali vaiko temperatūra?

Kūno temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja. Asmens amžius taip pat turi įtakos kūno temperatūrai. Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Pavyzdžiui, dėl 37 laipsnių, jaudintis nederėtų. 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra.

Pavojinga, jeigu vaiko temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių. Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema. Tokiu atveju vaikas tikrai turėtų būti gydomas.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą?

Karščiuojant svarbu teisingai išmatuoti kūno temperatūrą. Matuojant temperatūrą mažiems vaikams yra svarbu, kurioje kūno vietoje ir kokiu paros metu yra matuojama temperatūra. Kūno temperatūra priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje ir kada ji yra matuojama. Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Tėvai neretai daro klaidų matuodami vaikui temperatūrą. Svarbu, kad ji būtų matuojama taisyklingai - ne po valgymo ar maudynių, o ramybės būsenoje.

Yra įvairių termometrų ir jų matavimo rezultatai gali skirtis. Yra gaminami infraraudonųjų spindulių, elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai. Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Puiki alternatyva yra infraraudonųjų spindulių termometras, kuris matuoja kaktos temperatūrą. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų. Su bekontakčiu termometru galėsite pamatuoti temperatūrą netgi mažyliui miegant.

Karščiavimas: kada mažinti, o kada leisti organizmui kovoti

Kas yra karščiavimas ir kodėl jis kyla?

Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Kai imuninė sistema kovoja su infekcija, organizmas sąmoningai pakelia temperatūrą, nes aukštesnėje aplinkoje virusams ir bakterijoms daugintis sunkiau. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į virusus ar bakterijas. Kai kūnas atpažįsta infekciją, imuninė sistema pakelia temperatūrą, kad sukurtų nepalankią aplinką ligos sukėlėjams. Tai padeda organizmui kovoti greičiau. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje.

Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Karščiavimas - viena dažniausių vaikų organizmo reakcijų į infekciją. Tai natūralus būdas kovoti su virusais ar bakterijomis, tačiau kai temperatūra išlieka aukšta ilgiau nei kelias dienas, tėvus pradeda kankinti klausimas: ar tai dar normalu, ar jau ženklas, kad vystosi komplikacijos? Pirmiausia svarbu suprasti, kad temperatūros kilimas - tai ne liga, o simptomas. Kodėl kyla aukšta temperatūra?

Kada mažinti temperatūrą, o kada ne?

Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti? Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos. Jei vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Nors ir didesnė temperatūra mamą baugina, pediatrai pataria nesigriebti sirupų ir tablečių, jeigu ji ne aukštesnė kaip 38,5 laipsniai.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Jeigu ne kūdikiui, o vyresniam vaikui temperatūra yra didesnė nei 38,5°C, tačiau vaikas jaučiasi gerai, yra gyvus, nesiskundžia skausmu, noriai geria skysčius, valgo, gerai miega, galima temperatūros ir nemušti. Lengvas karščiavimas padeda organizmui kovoti su infekcija. Daug kalbama, kad nepatartina mažinti temperatūros, jei ji yra iki 38,5 ºC. Dažniausiai visi vaikai tokią temperatūrą lengvai pakelia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo. Numušti temperatūrą reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Tik kūdikiui iki 2 mėnesių reikia mažinti jau 38 -38,5 laipsnių temperatūrą, taip pat - vyresniam vaikui, jei anksčiau karščiuojant buvo traukulių. Aukštesnę kaip 38,5 laipsnių temperatūrą vaikui turime mažinti vaistais.

Gydytojai sutaria, kad temperatūrą reikia mažinti ne pagal skaičius termometre, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas vangus, neramus, sunkiai kvėpuoja ar atsisako gerti - būtina imtis veiksmų. Pirmiausia - išlikite ramūs. Karščiavimas nėra pavojingas pats savaime, tačiau svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų hidratuotas, pailsėjęs ir stebimas.

Aukštos ir žemos temperatūros simptomai

Jeigu vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti.

„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Stebėkite vaiko bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas žaidžia, bendrauja, reaguoja į jus.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti), arba neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Pagrindiniai karščiavimo malšinimo principai ir priežiūra namuose

Skysčių vartojimas

Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme. Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.

Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui. Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną:

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Karščiavimas sukelia gausų prakaitavimą, todėl vaikas greitai netenka skysčių. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.

Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).

Taigi, apibendrinant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai. Karščiuojantis vaikas netenka apetito, bet valgydinti per prievartą neverta, tik gerti mažajam ligoniukui būtinai reikia. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas. Siūlykite vandenį, arbatą, sultinį ar elektrolitų tirpalus mažais gurkšneliais kas kelias minutes. Jei vaikas atsisako gerti, galima siūlyti skysčius mažais gurkšneliais ar šaukšteliu kas kelias minutes.

Mityba

Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

Poilsis ir aplinkos sąlygos

Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Leiskite vaikui ilsėtis, nes miegas padeda organizmui kovoti su liga. Ligoniuko kambarį vėdinkite keletą kartų per dieną - ore sumažės mikrobų ir virusų. Kol mažojo kambarys vėdinamas, jis gali pažaisti kitame. Vaiko kambarys turėtų būti vėdinamas, oro temperatūra - apie 20 °C, o drėgmė - 40-60 %. Negerai ligoniukui pernelyg sausas kambario oras. Jį sudrėkins indas su vandeniu šalia radiatoriaus arba drėgnas rankšluostis, pakabintas ant kėdės atlošo. Karščiuojantis mažylis gali tapti apatiškas arba atvirkščiai - pernelyg įsiaudrinęs, be to, atsisakyti gerti. Tuomet būtinai kreipkitės į pediatrą. Svarbu mažylio neperkaitinti - nerenkite dar vienu megztuku, jeigu jam nešalta. Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte. Vaiką reikėtų rengti lengvai, neapkloti per storai, nes per didelis šilumos sulaikymas trukdo organizmui natūraliai atvėsti. Kambario temperatūra turėtų būti apie 20-22 °C. Vėdinimas padeda palaikyti šviežią orą ir mažina perkaitimo riziką.

Fizinės priemonės

Natūralūs būdai numušti temperatūrą. Pateikiame jums keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui. Drėgni kompresai. Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Karščiavimą mažina visoms mamoms gerai žinoma liaudiška priemonė - aptrynimai. Rankšluostį šiai procedūrai sumirkome šiltame vandenyje. Jokiu būdu netinka šaltas vanduo ir spiritiniai tirpalai.

Vaistų vartojimas karščiavimui mažinti

Paracetamolis ir ibuprofenas

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Vaistai temperatūrai mažinti. Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų.

Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Jeigu vaikui skauda galvą arba jis labai prastai jaučiasi, nors ir temperatūra mažesnė, taip pat gali prireikti vaistų.

Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą. Jeigu temperatūra po vaistų suvartojimo praėjus 1 - 1,5 val. nekrenta - kyla klausimas. Ar vaikui duota pakankama vaistų dozė? T.y. Ar vaistai buvo pasisavinti? Ar vaikas nėra dehidratavęs? Esant skysčių trūkumui ir dehidratacijai, vaistai blogiau pasiskirsto organizme, sulėtėja su pasisavinimas, organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą ir kt.

Paracetamolis

Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.

Ibuprofenas

Ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių. Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija. Kadangi vaisto poveikis trunka ilgiau, ibuprofeną rekomenduojama duoti vaikams nuo 6 mėn.

Dozavimas ir vaistų formos

Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. Jų dozės priklauso nuo amžiaus ir svorio. Svarbu laikytis tikslios dozės, kuri apskaičiuojama pagal vaiko svorį, o ne amžių. Duoti vaistų reikia tiksliai pagal anotacijoje nurodytas dozes, kurių padidinti negalima net tuomet, kai temperatūra išlieka aukšta. Kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra. Svarbu prisiminti, kad kūdikiams ir mažiems vaikams negalima duoti aspirino dėl Rėjaus sindromo rizikos.

Patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Įprastai naujagimiams ir mažiems kūdikiams yra naudojamos žvakutės. Vyresniems kūdikiams (nuo 3 mėn.). Pavyzdžiui, jeigu vaikas kategoriškai atsisako gerti sirupą, jį išspjauna arba iškart išvemia, verčiau naudoti žvakutę. Žvakutės gali būti priimtinesnis pasirinkimas ir jei temperatūra pakilo naktį, tačiau mažylis miega ir jį sunku pažadinti, kad pavyktų sugirdyti sirupą. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Jeigu žvakutę nuo temperatūros gavęs kūdikis pasituštino per 15 min. nuo žvakutės įdėjimo - žvakutę reikėtų kartoti. Jeigu kūdikis pasituštino praėjus daugiau nei 15 min., žvakutės kartoti nereikia. Jeigu vaikas apsivėmė per 15 min., dozę reikėtų kartoti.

Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis ima veikti praėjus ~ 30 min. po vaisto davimo (tačiau praktiškai tai gali užtrukti ir kiek ilgiau). Normalu, kad per tas pirmąsias 30 min. temperatūra dar nepradeda kristi. Normalu, jeigu temperatūra sumažėja praėjus 1 - 1,5 val. Normalu ir tai, kad labai ūmių, sunkių ligų atveju, esant stipriam karščiavimui temperatūra „nenusimuša“ iki normalios, t.y. iki 36,6°C. Jeigu temperatūra vaikui pakilo nepraėjus 6 val. nuo paracetamolio davimo, duokite ibuprofeną. Pavyzdžiui, jeigu vaikui davėte ibuprofeno ir temperatūra po 4 val. vėl pakilo iki 38,5°C ar daugiau, duokite vaikui paracetamolio.

Klaidos, kurių tėvai turėtų vengti

Dažniausia klaida - kad išsigandę tėveliai iš karto puola „mušti“ temperatūrą. Tad dar kartą noriu paraginti neskubėti ir nemažinti temperatūros be reikalo. Kodėl? Todėl, kad bakterijos, o ypač virusai, žūsta tik esant aukštai temperatūrai. Imuninė sistema savo apsauginius kompleksus, gynybines medžiagas irgi gamina tik aukštoje temperatūroje. Ne visus karščiavimo atvejus galima valdyti namuose. Kartais noras padėti vaikui sukelia priešingą efektą.

O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnio.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją? Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju. Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka. Tėvų intuicija dažnai yra geriausias signalas - jei jaučiate, kad vaiko būklė neįprasta, geriau pasitarti su gydytoju.

Skubi konsultacija būtina, jei:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. >38°C. Mažesniam kaip 2 mėnesių kūdikiui - jei temperatūra 38 laipsniai. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C.
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
• Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
• Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
• Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
• Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
• Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.
• Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
• Didelis karščiavimas (39-40 laipsnių) alina organizmą ir sutrikdo įvairias jo sistemas. Būtinai reikia gydytojo, jeigu vaiko temperatūra didesnė nei 39 laipsniai. Vaikui iki vienerių metų - 38,5.

Kitos priežastys ir profilaktika

Dantukų dygimas ir temperatūra

Apie 70 proc. vaikų dantukų dygimo metu pasireiškia įvairių negalavimų. Kai kalasi dantukai, paburksta dantenos, vaikelis nuolat viską kiša į burnytę, kandžiojasi. Dėl to, kad dantenos paburksta, mažylis gali greičiau pasigauti virusinę infekciją, dėl kurios gali pakilti temperatūra, o vaikelis tapti neramus. Kita vertus, sloga, ausyčių skausmas, aukštesnė temperatūra gali kamuoti ir be jokios virusinės ligos. Pagalbiniam karščiavimui, neramumui gydyti, taip pat esant kitiems dantukų kalimosi metu pasireiškiantiems negalavimams, ausyčių skausmui mažinti yra rekomenduojamos Viburcol žvakutės (jaunesniems kaip 2 m. vaikams - po vieną žvakutę 2 kartus per dieną, nuo 2 m. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.

Imuniteto stiprinimas

Kad mažylis nesusirgtų arba sirgtų lengvai, reikia ruoštis iš anksto. Visų pirma, vaiką reikia grūdinti. Taip pat svarbu, kad jo mityba būtų visavertė, kad vaikelis nebūtų pervargęs nuo būrelių gausos, kad pakankamai laiko praleistų gryname ore ir gerai išsimiegotų. Lengviau susidoroja su neišvengiamais peršalimais ir infekcijomis nuolat grūdinamas, tinkamai maitinamas ir visais sezonais daug laiko gryname ore praleidžiantis vaikas. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos. Tam jums padės specialūs papildai ir vitaminai imuniteto stiprinimui. Svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.

tags: #aukstas #zemas #vaikams

• Kaip gydyti paraudusius skruostus kūdikiui
• Kaip vartoti jodą anglis nėštumo metu
• Sabonio vaikų krepšinio kelias
• iššūkiai užaugus alkoholikų šeimoje
• Sauskelnių naudojimas kūdikiams