Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu, o ginčo atveju - teismo sprendimu. Svarbu pabrėžti, kad išlaikymas turi pasireikšti ne tik morališkai, t. y. vaikus auklėjant, bet ir materialiai.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismų praktikoje vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ne kartą pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nenustatė konkrečios minimalios išlaikymo ribos. Nors praktikoje dažnai orientuojamasi į minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, tai nėra griežta taisyklė, o veikiau rekomendacinio pobūdžio kriterijus.
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui bei kultūriniam ugdymui. Taip pat vertinami protingi vaiko gabumų ir polinkių nulemti poreikiai.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus mokesčių reformai, MMA dydis „popieriuje“ reikšmingai išaugo, tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą. Naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti vertinamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius. Tokia praktika yra pagrįsta, kadangi modelis, kuomet išlaikymas skaičiuojamas nuo pajamų, kurių asmenys realiai negauna, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.
Diskusijas teismų praktikoje kėlė „vaiko pinigai“ (išmokos vaikams). LAT 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad šios valstybės išmokos yra skirtos būtent vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingas išlaikymas turi būti mažinamas valstybės mokamomis išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys.
| Kriterijus | Teismų praktikos nuostata |
|---|---|
| Išlaikymo dydis | Proporcingas poreikiams ir turtinei padėčiai |
| Orientacinis dydis | Paprastai pusė MMA (atskaičius mokesčius) |
| Valstybės išmokos | Mažina tėvų mokėtino išlaikymo dalį |
| Papildomi poreikiai | Reikalingas susitarimas arba įrodymai |

Priteistas išlaikymo dydis nėra absoliutus. Remiantis CK 3.201 straipsniu, teismas gali sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį, jeigu po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant, o kainų kilimas šalyje taip pat yra svarbus argumentas prašyti padidinti išlaikymą. Jei tėvai piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti pagrindas teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą, pavyzdžiui, iš periodinių išmokų į vienkartinę pinigų sumą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį, ir šiuo atveju tėvų pajamų reikšmė tampa antraeilė. Kai vaiko poreikiai padidėja, o tėvų turtinė padėtis išlieka nepakitusi arba pablogėja, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetą, gali padinti išlaikymo sumą.
tags: #auksciausiojo #teismo #prktika #del #vaiku #islaikymo