Svarbi informacija tėvams: kada už vaikus auginančius asmenis nereikia mokėti PSD ir VSD įmokų
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau - SDĮ). Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos būtent šiame įstatyme.
Dažnai pasitaiko, kad nedirbantys ir auginantys nepilnamečius vaikus tėvai arba nedirbančios būsimos mamos, nors ir turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, automatiškai netampa apdrausti ir jiems reikia kreiptis į teritorinę ligonių kasą (TLK) bei pateikti jų teisę į PSD pagrindžiančius dokumentus. Svarbu žinoti, kad valstybės lėšomis socialiai pažeidžiamų grupių gyventojai draudžiami tik tuo laikotarpiu, kai nedirba ir negauna jokių pajamų nei Lietuvoje, nei kurioje nors Europos Sąjungos šalyje.
Kas gali būti draudžiamas valstybės lėšomis?
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
- Tėvai, auginantys vaikus: Pasirinkti galimybę draustis valstybės lėšomis gali tik vienas iš auginančių vaiką arba vaikus tėvų - nedirbanti mama arba tėvas. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų ar įtėvių, auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą.
- Globėjai (rūpintojai): Valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš globėjų, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, šeimoje globojantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
- Slaugantieji neįgalius vaikus: Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. Šiuo atveju į ligonių kasas turėtų kreiptis šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų, slaugantis namuose vaiką invalidą, arba draudžiamasis globėjas.
- Nėščiosios: Valstybės lėšomis būsimos mamos draudžiamos nėštumo laikotarpiu - 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo.
Būtini veiksmai ir dokumentų pateikimas
Nors teisė į draudimą egzistuoja, gyventojai turi patys pasirūpinti duomenų pateikimu ir kreiptis į ligonių kasas dėl PSD galiojimo. Būna atvejų, kai gyventojai tik gydymo įstaigoje išsiaiškina, kad yra nedrausti PSD ir jiems negali būti suteiktos kompensuojamos paslaugos. Laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
Pagrindinė informacija apie draudimą
| Asmenų grupė | Svarbiausi kriterijai | Kur kreiptis |
|---|---|---|
| Tėvai, auginantys vaikus | Nėra darbo, augina vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų | Teritorinė ligonių kasa (TLK) |
| Globėjai | Globojantis vaiką iki 8 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų | Teritorinė ligonių kasa (TLK) |
| Nėščios moterys | Nėštumas virš 28 savaitės (draudžiamos nėštumo ir po gimdymo laikotarpiu) | Teritorinė ligonių kasa (TLK) |
| Slaugantieji neįgalius vaikus | Slaugantis namuose vaiką invalidą arba vaiką su specialiuoju nuolatinės slaugos poreikiu | Teritorinė ligonių kasa (TLK) |
Specialistai primena, kad savo PSD galiojimo statusą galima pasitikrinti VLK interneto svetainės www.vlk.lt skiltyje „Ar esate draustas". Reikiamus duomenis PSD laikotarpiui tvarkyti ligonių kasoms galima pateikti nuotoliniu būdu: paštu (pasirašytą ir nuskenuotą prašymą) arba elektroniniu būdu per portalo „Mano vyriausybė" skiltį „E. pilietis".
PSD galiojimas suformuojamas pagal prašyme pateiktus duomenis visam Sveikatos draudimo įstatyme numatytam laikotarpiui, t. y. prašymo nereikia pildyti kasmet. Tačiau, jei šeimoje gimsta kitas vaikas arba tais atvejais, kai teisę į draudimą valstybės lėšomis norima perduoti kitam tėvui, dėl anksčiau nustatyto PSD laikotarpio tikslinimo (pratęsimo) į ligonių kasas reikėtų kreiptis pakartotinai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
