Kvalifikaciniai Reikalavimai Psichologui, Dirbančiam Socialinės Globos Įstaigoje

Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiame straipsnyje aptariami psichologo kvalifikaciniai reikalavimai, jo funkcijos ir atsakomybės, dirbant vaikų globos namuose Lietuvoje. Nagrinėjami specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui, jo funkcijos ir atsakomybės.

Bendrieji Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai Lietuvoje

Psichologo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir etikos kodeksais, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.

Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas. Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.

Specialūs Reikalavimai Psichologui Socialinės Globos Įstaigoje

Darbuotojas, norintis užimti psichologo pareigas vaikų globos namuose, turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - aukštasis universitetinis išsilavinimas ir psichologo kvalifikacija. Tai reiškia, kad asmuo turi turėti psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas, arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją. Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją.

Be to, reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį teikiant psichologinę pagalbą. Asmuo turi būti susipažinęs ir gebėti taikyti praktinėje veikloje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius socialinės globos, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros sritis, kitus teisės aktus, reglamentuojančius profesinės veiklos sritis. Taip pat svarbu žinoti įstaigos, kurioje dirbs, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles ir kitus lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius įstaigos veiklą. Profesinėje veikloje būtina vadovautis Psichologo etikos kodeksu.

Psichologas taip pat turi turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusius, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Apibendrinant, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai psichologui, dirbančiam socialinės globos įstaigoje, yra:

Psichologo Funkcijos ir Uždaviniai Socialinės Globos Įstaigoje

Psichologo funkcijos vaikų globos namuose yra labai įvairios ir apima kelias pagrindines kryptis:

• Konsultavimas: Tai pagrindinė psichologo veiklos kryptis, kurios metu siekiama aptarti ir nustatyti kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
• Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
• Profesinis kuravimas: Tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
• Tyrimas: Tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
• Psichologinis švietimas: Pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.

Psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis.

Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija. Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones. Užmezga santykį su asmenimis, patiriančiais įvairių sunkumų, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą. Teikia psichologinę pagalbą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems. Padeda stiprinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenų ryšį su bendruomene. Bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis teikiamų socialinių paslaugų srityje.

Psichologo Teisės ir Atsakomybės

Teisės

• Susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus.
• Gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų.
• Pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.

Pareigos ir Atsakomybės

Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.

Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.

Psichologas atsako už teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat atsako už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.

Etikos Kodeksas ir Civilinė Atsakomybė

Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso.

Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją.

Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga

Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.

Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.

Teisinis Reglamentavimas: Kiti Svarbūs Dokumentai

Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:

• Švietimo įstatymas
• Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
• Socialinių paslaugų įstatymas
• Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.

Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.

Darbo Skelbimų Pavyzdžiai

Straipsnyje taip pat verta paminėti darbo skelbimo pavyzdžius, kurie iliustruoja konkrečius reikalavimus psichologams, siekiantiems įsidarbinti įvairiose įstaigose. Pavyzdžiui, Molėtų „Vyturėlio“ vaikų lopšelis-darželis skelbia atranką psichologo pareigoms eiti nuo 2025 m., siūlydamas 1 etato (36 val.) krūvį. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologo pareigybė priskiriama A1 lygiui.

Psichologo pareigybė Socialinių paslaugų skyriuje skirta teikti psichologo paslaugas vaikams ir paaugliams, patiriantiems psichologines krizes; emocinius, elgesio ir bendravimo sunkumus; asmenims, gaunantiems socialines paslaugas pagal individualius poreikius; užsiėmimų grupėse vedimas; pagal poreikį dalyvavimas atvejo vadybos posėdžiuose; bendradarbiavimas ir veikimas kartu su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju, organizuojant, planuojant ir teikiant pagalbą vaikams, paaugliams ir jų tėvams. Telšių švietimo centras: ieško psichologo 0,25 etato krūviui (9 val.).

tags: #kvalifikaciniai #reikalavimai #psichologui #dirbanciam #socialines #globos

• Vaikų vasaros stovyklų patirtys
• Kaip paruošti vaiką darželiui
• Lūpų blizgis ir balzamas vaikams
• Apžvalga: 100 reikšmingiausių lietuvių vaikų knygų
• poilsis ir ugdymas stovyklose Palangoje