Šiame straipsnyje nagrinėjama Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorės Dalios Pajėdienės veikla, įstaigos iššūkiai ir vykstančios pertvarkos Lietuvos vaikų globos sistemoje. Siekiama išanalizuoti direktorės požiūrį į globotinius, vidaus tvarkos užtikrinimą, darbuotojų paiešką ir pertvarkos procesą. Taip pat aptariami vaikų globos namų pertvarkos aspektai Kauno mieste ir visoje Lietuvoje.
Vaikų globos namai, kaip sovietmečio palikimas, Lietuvoje išgyvena pertvarkos laikotarpį. Planuojama, kad iki 2020 metų visoje šalyje esantys 93 vaikų globos namai bus pertvarkyti, siekiant sukurti vaikams artimesnes šeimos aplinkai sąlygas. Šis procesas grindžiamas 2014 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planu.

2015 metais buvo atrinktos 26 bandomosios globos įstaigos, kuriose pradėtos pertvarkos. Tarp jų - 3 vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos namai, 5 sutrikusio vystymosi kūdikių namai, 11 vaikų globos namų ir 7 suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, jau reorganizuoti arba uždaryti Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“ (valstybiniai, uždaryti), Pabradės vaikų globos namai (valstybiniai, reorganizuoti, vaikai gyvena bendruomeniniuose namuose), Vilniaus savivaldybės „Minties“ globos namai (2016 m. uždaryti), „Žolyno“ vaikų globos namai (reorganizuoti, vaikai gyvena butuose), Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai (valstybiniai), Skalvijos vaikų globos namai (valstybiniai), Obelių vaikų globos namai (valstybiniai, reorganizuojami).
Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajėdienė, komentuodama vaikų nusiskundimus, teigia, kad skundžiasi tik tie vaikai, kurie nesilaiko vidaus taisyklių. Direktorė akcentuoja, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne pareigas ir atsakomybę. Ji teigia, kad jei būtų įvardintas konkretus besiskundžiantis vaikas, ji galėtų atsakyti, kiek kartų ir už ką jis buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje arba kiek mokyklų jis buvo išmestas.
D. Pajėdienė griežtai reikalauja, kad įstaigoje būtų laikomasi tvarkos - paklojamos lovos, valomos patalpos. Pasak jos, globos namus tikrina apie 16 institucijų, todėl netvarka gali užtraukti nuobaudas. Direktorė įsitikinusi, kad vaikas privalo laikytis taisyklių, kaip ir gyvenant šeimoje - laiku grįžti, susitvarkyti savo kambarį, pasikloti lovą. Ji apgailestauja, kad vaiko teisės dabar iškeltos aukščiau visko, ir iš vaiko nieko negalima reikalauti.

D. Pajėdienė neneigia, kad jos valdomoje įstaigoje dirba ir jos sūnus. Tačiau ji tikina šį faktą viešai deklaravusi, o socialinio darbuotojo padėjėju dirbantis sūnus tiesiogiai pavaldus ne jai, o socialinio padalinio vedėjai, todėl interesų konflikto šioje situacijoje nėra.
Direktorė D. Pajėdienė atkreipia dėmesį į darbuotojų trūkumą. Pasak jos, nėra daug norinčių dirbti, nes darbuotojai, kurie reikalauja iš vaikų, tampa „pačiais blogiausiais“. Ji teigia, kad pasitaiko darbuotojų, kurie ateina tiesiog prastumti laiką ir nesirūpina, ar vaikai vakare grįžo. Kai kurie darbuotojai skambina policijai, o kiti savo automobiliais važiuoja ieškoti vaikų ir traukia juos iš landynių.
Anksčiau globos namai išpirkdavo vaikams mokykloje po bandelę su arbata. Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė pasakoja, kad mokykloje valgo visi mokinukai: vieni priešpiečius, kiti - pietus. Direktorė V. Nutautienė argumentuoja, kad vaikams šiltas maistas yra geriau nei bananai ar obuoliai su arbata, kurie tinka suaugusiesiems.
Kauno miesto savivaldybė aktyviai dalyvauja vaikų globos namų pertvarkoje. Kauno miesto mero teigimu, pertvarka Kauno miestui jau kainavo apie 80 tūkst. eurų. Jis pabrėžia, kad tai ne tik Kauno, bet ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Prezidentės iniciatyva.

Kauno vicemerės teigimu, uždaromi vaikų globos namai ir į butus persikeliantys vaikai yra tik dalis viso darbo šioje srityje. Daug dėmesio skiriama vaikų globos skatinimui, profesionalių globėjų gretų plėtimui ir socialinių paslaugų tobulinimui. 42 įvairaus amžiaus vaikai persikėlė į 7 naujai suremontuotus butus, kurių interjero sprendimus nulėmė ir pačių naujakurių pageidavimai. Naujieji gyventojai suskirstyti atsižvelgus į giminystės ryšius ir netoliese lankomas mokyklas. Su kiekviena šeimyna dirba po šešis specialistus - du socialiniai darbuotojai, porą padėjėjų dieną ir tiek pat naktinių.
Pasak vicemerės, globos namuose, metaline tvora apjuostoje teritorijoje, grupelėmis maždaug po 14 auklėtinių gyvenę vaikai nuo šiol turi savo namus, kuriuose jaučiasi tikrais šeimininkais. Jie yra visaverčiai bendruomenės nariai. Ji džiaugiasi, kad kauniečiai kaimynystėje įsikūrusius vaikus sutiko išties svetingai.
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė pabrėžia, kad joks vaikas neturi gyventi kur nors kitur nei šeima, kiekvienas turi prigimtinę teisę gyventi šeimoje.