Nėštumo metu moters organizmo poreikis įvairioms maistinėms medžiagoms žymiai padidėja. Siekiant užtikrinti tiek būsimos mamos, tiek vaisiaus gerovę, dažnai rekomenduojama vartoti vitaminus ir maisto papildus. Tačiau vitaminai ir mikroelementai priskiriami ne prie vaistų, o prie maisto papildų, todėl svarbu juos vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su specialistu.
Nėštumo metu kai kurių maisto medžiagų poreikis išauga net du kartus. Nors idealiu atveju visko, ko reikia, būtų siekiama gauti iš maisto, deja, ne viską pavyksta gauti vien tik iš mitybos, ypač turint omenyje, kad nėščiąsias dažnai pykina ir jos negali valgyti tam tikrų produktų. Gerai subalansuoti papildai nėščiosioms gali padėti organizmui prisitaikyti prie padidėjusio maistinių medžiagų poreikio.
Vitaminai ir maisto papildai nėščiosioms yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad organizmas gautų reikiamas medžiagas tiek moters, tiek vaisiaus gerovei. Tinkamai parinkti vitaminai nėščioms padės jaustis užtikrinčiau, kad tavo organizmas gauna visas būtiniausias maistines medžiagas.

Mokslininkai teigia, kad maisto papildai nėščiosioms yra pinigų švaistymas, nes daugumai būsimų motinų jų tiesiog nereikia. Peržiūrėję tyrimų rezultatus, jie nustatė, jog vitaminai bei maisto papildai neturi įtakos nėščiųjų ir jų kūdikių sveikatai. Nepaisant to, nėščios moterys turėtų gerti folio rūgštį (arba vitaminą B9) ir vitaminą D, taip pat sveikai maitintis ir konsultuotis su gydytojais mitybos klausimais.
Mokslininkai pabrėžia, kad folio rūgštis ypač svarbi - kasdien suvartojus vos 0,4 mg šio vitamino sumažėja vaisiaus išsigimimo, vadinamo nervinio vamzdelio yda, galimybė. Vitaminas D - po 10 mg per dieną - sustiprina motinos ir vaiko kaulus. „Vieninteliai maisto papildai rekomenduojami moterims jų nėštumo metu yra folio rūgštis ir vitaminas D, kurie tikrai pigiai kainuoja“ - tvirtina jie.
Janet‘a Fyle iš Midwives‘o Royal College teigia: „Mes skatiname nėščias ar nėštumą planuojančias moteris sveikai maitintis, į savo maisto racioną įtraukiant šviežius vaisius ir daržoves, taip pat gerti folio rūgštį. Taip pat norėtumėme pabrėžti, kad besilaukiančiai moteriai nebūtina valgyti „kaip už du“. Tai - mitas, ir viskas, ko reikia - paprasto, normalaus ir subalansuoto maisto porcija“.
Kita vertus, maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms gamintojai tvirtina, kad kai kurios iš būsimųjų mamų negauna pakankamai maistingųjų medžiagų. Maisto papildų gamintojų asociacija teigia, kad didžioji pastoti galinčių moterų dalis su maistu negauna pakankamai maistingų medžiagų, ir kad vien subalansuotos mitybos neužtenka. Jų finansuojama Maito papildų informacijos tarnyba teigia, kad maisto papildai gali praturtinti nevisavertę mitybą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė pažymi, kad jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą - folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį - paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus.
Folio rūgštis yra vienas iš pagrindinių papildų, rekomenduojamų nėščiosioms, nes ji padeda palaikyti normalų vaisiaus vystymąsi. Aktyvi folio rūgštis (foliatas) arba folio rūgštis su DHR - dažniausiai pasirenkami variantai, užtikrinantys reikiamą šios svarbios medžiagos kiekį. „Daugiausiai persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių - sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga“, - pataria K. Šnirpūnienė. Rekomenduojama paros dozė yra 400 mg.

Vitaminas D nėščiosioms padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir imuninės sistemos veiklą. „Šis vitaminas itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų“, - teigia K. Šnirpūnienė. Rekomenduojama paros dozė yra 10 mg (arba 400 TV). Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai. Todėl, jei planuojama gerti didesnę nei 1000 IU dozę, reiktų pasidaryti kraujo tyrimą ir pasitarti su gydytoju.
Jie taip pat priklauso vitaminų grupei, kurių nereikėtų perdozuoti dėl persileidimo ir apsigimimų grėsmės. Pavojingiausias vitaminas nėštumo metu - vitaminas A. Jo suvartojus per daug galima rimtai pakenkti kūdikiui. Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E - ne daugiau kaip 10 mg per parą. „Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą“, - vardija K. Šnirpūnienė.
Vitaminas C nėščiosioms padeda geriau įsisavinti geležį bei palaikyti normalią imuninės sistemos funkciją. Jis veikia kaip antioksidantas, nukenksminantis laisvuosius radikalus, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu - iki 100 mg. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu. Tačiau ilgą laiką vartojant didesnius kiekius, bus apsunkinta inkstų veikla, gali pradėti formuotis inkstų akmenys.
Būtent B grupės vitaminų kompleksą sudaro net aštuoni skirtingi vitaminai. Pirmojo ir trečiojo trimestro metu moteriai būdinga jausti nuovargį ir išsekimą. Šie vitaminai nėščiai moteriai gali suteikti daug energijos ir pagerinti nuotaiką. „Jie stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė. Tačiau didelės B grupės vitaminų dozės gali alergizuoti - jei ketinate gerti ne maisto papildą, o vaistinį B grupės preparatą, pasitarkite su gydytoju“, - rekomenduoja vaistininkė.
Geležis yra svarbi kiekvienai moteriai, o ypač - besilaukiančiai. Ji yra nepakeičiamas mikroelementas placentos ir vaisiaus vystymesi, o taip pat skatina kraujo gamybą organizme, gerindama vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. „Net ir nedidelis geležies trūkumas gali nulemti, kad gimus vaikeliui geležies atsargų jam užteks tik pirmus 6 mėnesius, o po to pradės kristi hemoglobino kiekis kraujyje. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12“, - akcentuoja K. Šnirpūnienė.
Tai antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis - palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės - 300-400 mg per parą. Jo nebūtina vartoti reguliariai, pvz., jaučiant nedidelius gimdos spazmus, tempimą, galima pagerti 2-3 savaites, po to daryti poros savaičių pertrauką.
„Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės - 500-1000 mg per parą. Tuo pačiu verta atsiminti, kad ilgas kalcio vartojimas didelėmis dozėmis gali paskatinti akmenų inkstuose, tulžies pūslėje formavimąsi“, - pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad geležis gali neleisti pakankamai įsisavinti kalcio, todėl, jei vartojami abu papildai, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl jų vartojimo laiko.
Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą. Svarbu, kad jo nebūtų daugiau nei 15 mg per parą, nes dėl didesnių dozių gali būti vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos.
„Jis ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė - 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę“, - sako K. Šnirpūnienė.
„Nors omega-3 riebiosios rūgštys nepriskiriamos vitaminams, tačiau jos svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos“, - teigia vaistininkė.
| Medžiaga | Svarba nėštumo metu | Rekomenduojama paros dozė | Galimos rizikos perdozavus |
|---|---|---|---|
| Folio rūgštis (B9) | Mažina nervinio vamzdelio ydos riziką, palaiko vaisiaus vystymąsi | 0,4 mg (400 mcg) | Alerginės reakcijos (retai) |
| Vitaminas D | Stiprina kaulus, imunitetą, saugo nuo ankstyvų persileidimų | 10 mg (400 TV) | Širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai (viršijus 1000 TV be konsultacijos) |
| Vitaminas A | Svarbus placentos, vaikelio augimui, regėjimui | Iki 3600 TV | Rimtai pakenkti kūdikiui, apsigimimai (suvartojus per daug) |
| Vitaminas E | Antioksidantas, užtikrina audinių atsinaujinimą | Ne daugiau kaip 10 mg | Persileidimo ir apsigimimų grėsmė (perdozavus) |
| Vitaminas C | Stiprina imunitetą, padeda įsisavinti geležį, antioksidantas | Iki 100 mg | Apsunkinta inkstų veikla, inkstų akmenys (ilgesnį laiką vartojant didesnius kiekius) |
| Geležis | Kraujodara, placentos ir vaisiaus vystymasis, mažakraujystės prevencija | Pagal gydytojo nurodymus | Vidurių užkietėjimas, blogesnis kalcio įsisavinimas |
| Magnis | Palaiko raumenų veiklą, gimdos tonusą, saugo nuo mėšlungio | 300-400 mg | Alerginės reakcijos (retai) |
| Kalcis | Vaisiaus kaulų, dantų formavimasis, mamos plaukų, nagų, dantų būklė | 500-1000 mg | Akmenų formavimasis inkstuose, tulžies pūslėje (ilgą laiką didelėmis dozėmis) |
| Cinkas | Vaisiaus augimas, mamos imunitetas | Iki 15 mg | Vaisiaus centrinės nervų sistemos ydos (didesnėmis dozėmis) |
| Jodas | Vaisiaus smegenų vystymasis, skydliaukės hormonai | 0,15 mg | Ankstyvi persileidimai (trūkumas) |
| Omega-3 R.R. | Vaikučio smegenų ir regos vystymasis, saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos | Pagal produkto rekomendacijas | Alerginės reakcijos (retai) |
Prieš pradedant vartoti bet kokius papildus nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar vaistininku. „Kokie vitaminai reikalingi, o gal yra tokių, kurie gali pakenkti? Ar gali jų būti per daug? O gal keturiasdešimtmetei „nėštukei“ reikia daugiau vitaminų nei dvidešimtmetei?“, - dažnai girdimus klausimus vardija K. Šnirpūnienė. Besilaukiančios ir žindančios moterys maisto papildus turėtų vartoti tik pasitarusios su gydytoju.
Renkantis, kokie vitaminai nėščiosioms yra tinkamiausi, svarbu įvertinti jų sudėtį ir atitikimą tavo individualiems poreikiams. Pavyzdžiui, gal turite kokių nors alergijų? Gal esate vegetarė ar veganė, todėl ieškosite vitaminų be gyvūninės kilmės priedų (pavyzdžiui, želatinos)? Galbūt jums diagnozuota anemija, o gal kenčiate nuo vidurių užkietėjimo ir kaip tik dėl to ieškosite papildo be geležies?
Patikimų gamintojų papilduose niekada nebus nėščiosioms kenksmingų ingredientų. Puiku, jei išsirinksite papildus, kurių grynumą ir stiprumą testavo nepriklausomos organizacijos. Sertifikavimo metu papildai yra kruopščiai tikrinami, analizuojami laikantis itin griežtų kriterijų.
Jei susidaro sauja vitaminų, K. Šnirpūnienė pataria gerti kompleksinius vitaminus nėščiosioms. Rekomenduojama rinktis vitaminus, patenkinančius daugelio svarbiausių medžiagų poreikį, o ne tuos papildus, kuriuose esančių medžiagų sąrašas yra kuo ilgesnis. Svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, pasirenkant tik kokybiškus produktus, kurie atitinka aukštus saugumo ir veiksmingumo standartus.

Kaip numatyta Maisto papildų ženklinimo atmintinėje, ženklinant papildus nurodomi maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekiai, esantys per parą siūlomame suvartoti maisto papildo kiekyje. Priklausomai nuo gamintojo ir papildo tipo, kasdien gali tekti vartoti nuo 1 iki 6 kapsulių ar tablečių per dieną. Jei piliulę ar kapsulę sunku nuryti, ieškokite slidžia danga dengtų papildų. Atminkite, kad vartojant mažesnę negu rekomenduojama dozę gali padidėti maistinių medžiagų trūkumo rizika.
Vienos nuomonės, kada tiksliai reikėtų pradėti vartoti maisto papildus, nėra. Idealiu atveju prenatalinius vitaminus, o ypač folio rūgštį, reikėtų pradėti vartoti dar gerokai prieš pastojant. Jūsų nėštumą prižiūrintis gydytojas prenatalinius vitaminus gali rekomenduoti vartoti net ir po gimdymo.
„Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį. Kartą į mane kreipėsi būsima mama, kuriai vitaminus nėščiosioms atsiuntė teta iš Amerikos. Tačiau šiame preparate esančių vitaminų kiekiai buvo per dideli, todėl rekomendavau jų kol kas negerti“, - aiškina vaistininkė.
Nėščiosios dažnai diskutuoja apie įvairius vitaminų kompleksus. Farmacijos magistro moksliniame darbe lyginami populiariausi vitaminų kompleksai nėščiosioms, tokie kaip Elevit, Pregnacare, Prenetal care, Ladeepregna, ir aprašytas kiekvienas vitaminas bei mineralas, rekomenduojamos dozės nėščiosioms. Tai gali padėti pasirinkti, atsižvelgiant į individualius poreikius.
Renkantis tarp gydytojo rekomenduojamų vitaminų, pavyzdžiui, Ladee Pregna Pro ir Pregnacare Plus, patartina pasidomėti naujausia informacija apie jų prieinamumą ir atsiliepimus, nes kai kurie produktai gali būti nebegaminami.
tags: #atsiliepimai #apie #vitaminus #nesciosios