Vaikų Viduriavimo Slauga: Priežastys, Gydymas, Prevencija ir Statistika Lietuvoje

Viduriavimas ir vėmimas - tai simptomai, kuriuos gali sukelti daugybė įvairių priežasčių. Ši būklė ne tik itin nemaloni bei varginanti, bet ir grėsminga mūsų mažiesiems. Ligos, kurias lydi viduriavimas, vis dar yra trečia pagal dažnumą vaikų iki 5-erių metų mirties priežastis pasaulyje.

Nors dažniausiai ūminio gastroenterito eiga yra lengva, ši liga išlieka pagrindine vaikų sergamumo ir mirtingumo pasaulyje priežastimi jaunesniems kaip 5 metų vaikams (iki 520 tūkst. mirčių atvejų kasmet) [1]. Besivystančiose pasaulio šalyse dėl viduriavimo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 500 tūkst. vaikų.

Kas yra viduriavimas?

Ūminis viduriavimas apibrėžiamas kaip staigus tuštinimasis daugiau kaip 3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip 14 dienų. Lėtinis arba išliekantis viduriavimas yra epizodas, trunkantis ilgiau kaip 14 dienų. Šis skirtumas turi įtakos ne tik ligos klasifikavimui ir epidemiologiniams tyrimams, bet ir praktiniam supratimui [1, 2].

Kad būtų aiškiau, gydytojas dr. B. Kurlinkus teigia, jog, norint diagnozuoti viduriavimą, žmogui reikia tuštintis daugiau nei 3 kartus per dieną, o išmatų konsistencija turi būti skysta. Pagal Bristolio išmatų skalę, išmatų konsistencija turi būti nuo 5 iki 7 klasės, tokiu atveju galima traktuoti, kad tai viduriavimas.

Etiologija: Viduriavimo Priežastys

Viduriavimą sukelia daugybė etiologinių veiksnių, įskaitant virusus, bakterijas ir parazitus plonajame ir / ar storajame žarnyne. Virusinės infekcijos išlieka pagrindine ūminio gastroenterito išsivystymo priežastimi.

Dažniausios virusinės žarnyno infekcijos yra rotavirusų, noravirusų, adenovirusų sukeltos infekcijos, kurioms būdingas viduriavimas. Pastaruoju metu suaktyvėja enterovirusai, kurie gali sukelti karščiavimą, viduriavimą ar odos bėrimus. Užsikrėsti enterovirusais gana lengva, nes jie plinta įvairiais kasdieniais būdais - nuo žmogaus žmogui kosint ar čiaudint, taip pat per nešvarias rankas, užterštus paviršius, maistą ar vandenį. Virusas į organizmą patenka per burną, todėl rankų higiena yra esminė. Enterovirusai gali būti aptinkami vandens telkiniuose, ypač užterštuose ar stovinčiame vandenyje, taip pat viešuose paplūdimiuose ar netinkamai prižiūrimuose baseinuose. Dažniausiai užsikrečiama vaikų kolektyvuose, viešose vietose ar namuose, jei slaugomas sergantis asmuo.

Kai kuriose šalyse ir žarnyno bakterinės infekcijos būna dažna viduriavimo priežastis. Bakterinis enteritas labai dažnas šalyse, kuriose žmonės gauna mažas arba vidutines pajamas. Neseniai atliktu moksliniu tyrimu įrodyta, kad dažniausia viduriavimo priežastis iki vakcinacijos nuo rotaviruso įdiegimą Afrikos ir Azijos šalyse buvo rotavirusai, Cryptosporidium, Shigella. Tačiau yra daugybė kitų sutrikimų, galinčių sukelti viduriavimą, įskaitant įvairias enteropatijas, malabsorbcijos sindromą [1, 3, 7].

Netinkama mityba yra svarbus viduriavimo rizikos veiksnys, o pasikartojantys viduriavimai sulėtina vaiko vystymąsi ir gerokai padidina mirtingumą. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį vaikams labai padidėja rizika sirgti ūminėmis infekcinėmis ligomis. Vaikai didžiąją dalį dienos praleidžia uždarose patalpose, dideliuose kolektyvuose. Esant šaltesniems orams, padažnėja sergamumas virusinėmis virškinimo trakto ligomis, ypač rotavirusinėmis infekcijomis.

Diferencinė diagnostika

Viduriavimas kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susijęs ir su sisteminėmis ligomis. Šios amžiaus grupės pacientų viduriavimui būdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai požymiai, tačiau ne visada. Tokius vaikus būtina stebėti, ypač esant sudėtingai diferencinei diagnostikai.

Dažniausios ligos, kurioms būdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurinės ausies uždegimas, bakterinės kilmės faringitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija, meningitas, bakterijų sukeltas sepsis. Vėmimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu žarnų nepraeinamumu, cikliniu vėmimo sindromu, funkcinės kilmės viduriavimu [2].

Užsitęsęs viduriavimas gali signalizuoti apie uždegimines žarnyno ligas, pavyzdžiui, opinį kolitą arba Krono ligą. Taip pat taip nutikti gali dėl bakterijų pertekliaus sindromo, funkcinių žarnyno sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo. Apie pusei pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją dėl viduriavimo, galiausiai nustatomas dirgliosios žarnos sindromas.

Be to, viduriavimas gali varginti dėl to, kad žmogus nesuvirškina tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, kai nevirškinamas gliutenas, nustatoma celiakija. Viduriavimas gali būti ir storosios, tiesiosios žarnos vėžio ar kitų onkologinių ligų simptomas.

Simptomai ir Komplikacijos

Ūminis viduriavimas paprastai trunka neilgai, tačiau gali ir užsitęsti. Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, būdingi simptomai ir požymiai yra vėmimas, viduriavimas be kraujo priemaišos, karščiavimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti.

Enterovirusinės infekcijos atveju dažniausiai pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas. Vaikams būdinga rankų, pėdų ir burnos liga - bėrimai delnuose, pėdose ar burnoje. Būtent bėrimų ir virškinimo sutrikimų derinys yra vienas iš būdingesnių enterovirusinės infekcijos požymių.

Pasirodo, dažniausia su viduriavimu susijusi komplikacija yra dehidratacija. Dehidratacijos laipsnis vertinamas pagal tuštinimosi dažnį, širdies susitraukimų dažnį, kapiliarų prisipildymo laiką, odos turgorą, akių įdubimą, momenėlį, vaiko aktyvumą arba svorio pokytį, skaičiuojant nuo ankstesnio svorio [1, 2, 5, 7].

Daugumai vaikų troškulys, sausas liežuvis ir burna (vidinė skruosto pusė), hemodinamikos požymiai (dažnas siūlinis pulsas, sulėtėjęs kapiliarų prisipildymo laikas, hipotenzija) yra patikimiausi dehidratacijos įrodymo žymenys.

Dehidratacijos sunkumo vertinimas pagal kūno svorį

Neurologinės komplikacijos

Neurologinės komplikacijos nustatomos iki 3 proc. vaikų, sergančių rotavirusine infekcija. Traukuliai yra dažniausi neurologinių komplikacijų simptomai, taip pat galima ūminė encefalopatija arba encefalitas. Atlikus tyrimą vienoje Japonijos ligoninių, registruotas 41 atvejis encefalito / encefalopatijos, kuriuos sukėlė rotavirusinės infekcijos.

Diagnostika

Siekiant nustatyti viduriavimo priežastis ir patologijos žarnyne lokalizaciją, svarbu įvertinti išmatų konsistenciją, tuštinimosi dažnį, tūrį, kraujo priemaišą. Daugumai ūmiai viduriuojančių vaikų atlikti laboratorinių tyrimų nereikia, išskyrus sunkius, kompleksinius atvejus.

Vaikams, kuriems išsivystė traukuliai, sąmonės pablogėjimas, turėtų būti tiriami dėl gliukozės koncentracijos kraujyje, elektrolitų disbalanso. Įtariant pneumoniją, sepsį, meningitą, šlapimo takų infekciją arba ŽIV, turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai.

Išmatų koprograma ir išmatų pasėlis gali būti naudingi išsivysčius viduriavimui su krauju arba grįžus iš ekonomiškai skurdesnių šalių. Vyresniems nei 12 mėnesių ir vartojusiems antibiotikus vaikams reikia tirti išmatas dėl C. difficile toksino. Rentgenologiniai tyrimai būtini pacientams, kuriems išsivystė ūminis pilvo skausmas.

Mikroskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai gastroenteritą sukėlė cholera ir Entamoeba trophozoites. Mikrobiologinis išmatų, kraujo tyrimas reikalingas pacientams, kuriems nėra teigiamo atsako į paskirtus empirinius antibiotikus. Užsitęsus vandeningam viduriavimui ilgiau kaip 14 dienų arba keliavus į endemines zonas, reikėtų tirti dėl parazitų ir kiaušinėlių.

Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į medikus, jei išmatose pamatomas kraujas arba jos tampa visiškai juodos. Tai gali rodyti rimtesnius susirgimus.

Išmatų charakteristika ir tikėtina patologijos žarnyne lokalizacija

Mikroorganizmai ir simptomų raiškos dažnis

Gydymas ir Priežiūra

Vaikų mirtingumas, susijęs su viduriavimu, per pastaruosius dešimtmečius nuolat mažėjo, kaip manoma, dėl naudojamų geriamųjų rehidrataciją atkuriančių tirpalų [2, 3]. Dauguma vaikų, kuriems nėra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali būti gydomi namie ambulatoriškai. Specifinio gydymo nėra - gydomi simptomai. Svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, poilsį ir, jei reikia, mažinti temperatūrą.

Jei prasideda staigus viduriavimas, pagrindinis gydymas - atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius. Paprasčiausias būdas yra gerti daug vandens. Geresnis variantas - saldinta arbata, o geriausias - pasigaminti rehidratacijos tirpalą, panaudojant vaistinėje įsigyjamus specialius miltelius tokiam tirpalui ruošti. Norint išvengti dehidratacijos, galima naudoti rehidruojančius tirpalus, o viduriavimo lengvinimui naudinga rinktis tokius preparatus kaip „Xilaplus“.

Jeigu mažasis pacientas nenoriai geria specialius rehidratacijai skirtus tirpalus, kol nėra dehidratacijos požymių, tinka pasaldintas ar perpus su obuolių sultimis skiestas negazuotas sūresnis mineralinis vanduo. Norint atstatyti skysčius ir elektrolitus netinka sultinys, ryžių nuoviras, paprastas vanduo, saldinti gaivieji gėrimai ar arbatos, nes juose nėra užtikrinamas reikalingas gliukozės ir elektrolitų kiekis.

Taip pat tinka simptomus malšinantys medikamentai, kuriuos vaistinėje galima įsigyti be recepto, o jų vartojimas neturi reikšmingesnio šalutinio poveikio rizikos: aktyvuota anglis, gerosios bakterijos, diosmektitas. Gerųjų bakterijų vartojimas gali sutrumpinti ligos trukmę 12-24 valandomis. Derėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje yra moksliškai ištirtos bakterijos (Lactobacillus rhamnosus GG ir Lactobacillus reuteri DSM) bei mieliagrybis (Saccharomyces boulardii) kaip papildoma priemonė vaikams nuo 2 m.

Savo mityboje reikėtų atsisakyti sunkiai virškinamo, aštraus, rūkyto maisto, laikinai apriboti su maistu gaunamų skaidulų kiekį. Svarbu rinktis švelnesnį maistą - tinka ryžiai, kviečiai, bulvės, duona, liesa mėsa, jogurtas, vaisiai ar daržovės.

„Xilaplus“ - naujoviškas požiūris į viduriavimo lengvinimą

Gydytojo X. Liop teigimu, esminė jam ir komandai tyrėjų kilusi užduotis buvo atrasti medžiagą, kuri turėtų mukoadhezyvinį efektą žarnyne. „Tokius bruožus turinti medžiagų grupė yra vadinama mikoprotektoriais, žarnyne jie gali veikti kaip natūralios gleivės, o tai ypač naudinga, kai jis dėl kokios nors priežasties, pavyzdžiui, infekcijos ar toksinų, yra pažeidžiamas. Vaizdžiai galėtume apibūdinti, kad tai lyg koks pleistras, kai žarnynui prireikia skubios pagalbos.“

Reikia pabrėžti, kad medicinos priemonė „Xilaplus“ nėra vaistas, jis neturi nei farmakologinio, nei sisteminio poveikio, taip pat neturi sąveikos su kitais farmakologiniais produktais, todėl yra itin saugus bei gali būti vartojamas net vaikų iki trejų metų. Vienas didžiausių šio produkto privalumų - greitas simptomų palengvinimas, dažniausiai jis suveikia per 6-ių valandų laikotarpį. „Xilaplus“ veikimo pobūdis yra natūralus ir veikia į pačią ligos priežastį: atstato normalią žarnyno fiziologiją ir jo, kaip barjero, funkciją. Be to, tėvams naudinga ir tai, kad „Xilaplus“ lengva dozuoti ir naudoti, o vaikams patinka malonus jo skonis. Šiandien šis vaistinis produktas jau yra naudojamas beveik 50-yje pasaulio šalių, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Švedijoje, tai pirmaujantis preparatas viduriavimo lengvinimui.

Kada reikalingas stebėjimas arba hospitalizacija?

Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reikėti trumpalaikio stebėjimo arba hospitalizacijos [2, 6, 7].

Indikacijos stebėti pacientą:

• Stabilios būklės viduriuojantys naujagimiai ir kūdikiai be intoksikacijos ir dehidratacijos požymių.
• Esant vidutinio sunkumo dehidratacijai pacientui, galinčiam gerti skysčius.
• Nevisavertė mityba ir lengvo laipsnio dehidratacija.
• Viduriuojantys pacientai be dehidratacijos požymių, negalintys kompensuoti prarastų skysčių išgeriamais skysčiais.

Indikacijos stacionariniam gydymui:

• Sunki dehidratacija, reikalinga intraveninė infuzija.
• Naujagimiai ir kūdikiai iki 3 mėnesių, sergantys dehidratacija.
• Nevisavertė mityba ir vaikui diagnozuota dehidratacija.
• Intoksikacija, kintanti psichinė būklė (GKS <11 balų) arba traukuliai.
• >38,5 °C temperatūra vyresniems nei 3 mėnesių kūdikiams arba >39 °C temperatūra 6-36 mėnesių vaikams.
• Įtariama chirurginė priežastis: patologijos lokalizacijai patikslinti ir enterokolito diagnostikai reikalinga chirurgo konsultacija.
• Dažnas viduriavimas (>10 kartų didelio tūrio išmatomis per dieną).
• Nuolatinis vėmimas, sumažėjęs išgeriamo vandens kiekis.
• Dalinis arba nėra atsako į geriamuosius rehidrataciją atkuriančius tirpalus arba tolesnis būklės pablogėjimas.
• Anamnezėje - priešlaikinis gimdymas, lėtinės ligos, gretutinės ligos.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) teikia visapusišką pagalbą visai šeimai - tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Ligoninėje veikia Vaikų infekcinių ligų skyrius, kuriame mažieji pacientai gydomi kartu su mamomis.

Kada kreiptis į medikus?

Jei vaikas karščiuoja ilgiau nei tris dienas, atsisako gerti skysčius, tampa vangus, apatiškas, nebenori žaisti ar skundžiasi stipriais galvos skausmais, būtina kreiptis į gydytoją.

Gydytojo gastroenterologo teigimu, viduriuojant žmogus netenka daug skysčių, jeigu jų nepavyksta greitai atstatyti, tai yra išgerti pakankamai skysčių, atsiradus silpnumui, mažėjant kraujo spaudimui, reikėtų skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei jis nedirba, galbūt net skambinti 112. Tokiu atveju atsiranda dehidratacijos rizika, o šios būklės progresavimas yra pavojingas gyvybei.

Reikia susirūpinti, jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 4 savaites, ypač 50 metų ir vyresniems žmonėms, nes jiems onkologinių ligų rizika yra didesnė, taip pat, jei viduriavimas išlieka naktį, jei kartu yra stiprūs pilvo skausmai, mažėja kūno masė, prisideda karščiavimas, kraujo ar išmatų tyrimai rodo reikšmingus pakitimus, išmatos yra tamsiai juodos ar su krauju. Be to, atidžiau save stebėti reikėtų, jei artimas giminaitis sirgo onkologiniais žarnyno susirgimais.

Jei žmogus intensyviai viduriuoja ir negali atstatyti netenkamų skysčių, nes yra stiprus pykinimas arba vėmimas, atsiranda silpnumas, troškulys, nustatomas mažėjantis kraujo spaudimas arba dažnėjantis pulsas, tai yra dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, jeigu jis nedirba, svarstyti greitosios pagalbos iškvietimą.

Prevencija

Prevencija vis dar išlieka pagrindu, kalbant apie vaikų viduriavimo atvejus. Vaikams, kuriems įtariamas virusinis gastroenteritas, rekomenduojama riboti buvimą kolektyve visą ligos trukmę. Vakcina nuo rotavirusų yra veiksmingiausias būdas išvengti rotavirusinio gastroenterito. Vakcinos nuo noravirusinės infekcijos vis dar yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose [4].

Svarbiausias ir efektyviausias būdas sumažinti infekcijų plitimą - rankų plovimas. Tai reikėtų daryti po sauskelnių ar suterštų rūbų keitimo bei pasinaudojus tualetu. Rankas reikėtų plauti 15-30 sek. po tekančiu vandeniu, intensyviau muilu trinant riešus, tarpupirščius, nagus, o jas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu. Kartais alternatyva galėtų būti alkoholiniai rankų dezinfekantai, tačiau jie neapsaugo nuo noroviruso plitimo, todėl esant galimybei patariama rankas plauti muilu ir vandeniu.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) taip pat akcentuoja ir kitas priemones: švaraus vandens ir tinkamų sanitarinių sąlygų prieinamumą, kruopštų rankų plovimą muilu, tinkamą higieną, ruošiant maistą. Taip pat reikia akcentuoti, kad PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėnesių bei žinių, susijusių su infekcijų kontrole, skleidimą.

Amerikos pediatrijos akademijos infekcinių ligų komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti darželį, mokyklą:

• Kūdikiai privalo tuštintis į sauskelnes.
• Vaikas, mokantis naudotis tualetu.
• Tuštinimosi dažnis ne dažnesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tuštinimosi dažniu.

Viduriuojantys vaikai turėtų vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas rekomenduoja, kad vaikai neturėtų plaukioti baseinuose ateinančias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo. Vaikai ligoninėse turėtų būti sugrupuoti pagal galimus ūminių gastroenteritų sukėlėjus arba klinikinius sindromus; taip galima sumažinti antrinį virusinių gastroenterito sukėlėjų perdavimą.

Rotaviruso Infekcija ir Skiepijimo Statistika Lietuvoje

Rotaviruso sukelta infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Šiuo virusu užsikrečia beveik 90 proc. vaikų iki penkerių metų, iš jų apie 80 proc. suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Didžiausi sergamumo rodikliai stebimi tarp 6-24 mėn. amžiaus vaikų. Dažniausiai serga kūdikiai ir vaikai iki 5 m. amžiaus, tuo tarpu vyresni vaikai ir suaugusieji infekcija serga retai - lengvomis arba besimptomėmis formomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė akcentuoja, kad rotaviruso infekcija yra itin specifinė dėl savo spartaus plitimo, todėl svarbu įsisąmoninti, kad lengvos susirgimų formos skiepytą vaiką ar jau suaugusįjį gali prigauti ir ateityje. Epidemiologė teigia, kad tikriausiai vaikai sirgs rotavirusine infekcija, mat vakcina apsaugo tik nuo pačių agresyviausių rotavirusų serovariantų.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 2 mėn. amžiaus kūdikiai pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukti prieš 6 metus. Iki tol sergamumas šia infekcija Lietuvoje siekė apie 4000 atvejų per metus. 2023 m. duomenimis, atvejų fiksuota 1338.

Statistiniais duomenimis, nuo rotaviruso 2023 m. buvo paskiepyta 64 proc. visų kūdikių. Tačiau tėvams svarbu įsidėmėti, kad paskiepyti vaiką galima tik iki 32 jo gyvenimo savaitės. Vėlesniame amžiuje šios vakcinos paprašyti individualiai nėra galimybės.

„Skiepo dėka ilgalaikis imunitetas formuojasi prieš sunkių formų rotaviruso atvejus. Kad per dešimtmetį pasiektume apsaugą nors nuo šių sunkiausių formų, reiktų kasmet paskiepyti 90 proc. kūdikių“, - įvardijo A. Bartulienė. Didėjančios skiepijimo nuo rotavirusinės infekcijos apimtys tikrai mažina sergamumą bei sunkių atvejų skaičių.

Rotavirusinės infekcijos statistika Lietuvoje

tags: #atlikta #statistika #apie #vaiku #viduriavimo #slauga

• Nuomonės svarba priimant sprendimus dėl vaikų
• kaip suprasti autistišką vaiką ir jam padėti
• HCG tyrimo interpretavimas
• Atraskite naują kiaušinių skonį ir tekstūrą
• kaip Nerijus Numa sukūrė „Vilniaus prekybos“ imperiją