Zbignevas Levickis - žinomas smuikininkas, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris, kurio talentas ir atsidavimas muzikai įkvepia daugelį. Jis yra aukščiausios klasės profesionalas, kurio gyvenimo kelyje gausu tiek profesinių pasiekimų, tiek asmeninių apmąstymų.

Zbignevas Levickis gimė 1965 metais. 1972 m. pradėjo mokytis pas Emiliją Armonienę M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Dar būdamas mokinys laimėjo premijas respublikiniame ir „Concertino Praha“ konkursuose. 1983 m. įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Raimundo Katiliaus klasę, kurią baigė 1990 m.
Nuo 1993 m. Zbignevas Levickis yra Valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris. Jo muzikinis kelias apima platų geografinį spektrą: jis koncertavo kaip solistas su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu, Kauno, Varšuvos, Torunės, Slupsko kameriniais orkestrais. Be to, menininkas koncertavo įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant JAV, Singapūrą, Taivanį, Turkiją bei Ispaniją. Nuo 1997 m. jis vadovauja Vilniaus kameriniam orkestrui, o 1998 m. buvo apdovanotas Lenkijos Atgimimo kavalieriaus ordinu.
Smuikininkas pripažįsta, kad muziko darbas - tai ne tik repeticijos ir koncertai, bet ir gilus pasinėrimas į kūrinį. Jis stengiasi nuolat tobulėti, net ir susidūrus su fiziniais iššūkiais, pavyzdžiui, patirta riešo trauma. Z. Levickis teigia, kad būtent šis požiūris yra vienintelis kelias likti scenoje. Be muzikos, jis rašo eiles ir stengiasi pabūti gamtoje. Televizijos projektus, tokius kaip „Auksinis balsas“, jis vertina kaip galimybę atsitraukti nuo kasdienės orkestro rutinos ir užmegzti betarpišką ryšį su žiūrovais.
| Veikla | Detalės |
|---|---|
| Pagrindinė profesija | Smuikininkas, koncertmeisteris |
| Išsilavinimas | M. K. Čiurlionio menų mokykla, Lietuvos valstybinė konservatorija |
| Vadovaujami kolektyvai | Valstybinis simfoninis orkestras, Vilniaus kamerinis orkestras |
| Apdovanojimai | Lenkijos Atgimimo kavalieriaus ordinas (1998 m.) |
Nors televizijos ekrane atlikėjas gali pasirodyti griežtas, pats muzikantas pabrėžia, kad jo humoras yra natūrali prigimties išraiška. Bendraudamas su aplinkiniais, jis kartais jaučia, kad per daug emocingai reaguoja į situacijas, tačiau pabrėžia: „Šie metai man buvo gausūs darbų, aš jaučiu gyvenimo pilnatvę“. Jis skatina kitus nesustoti tobulėti dvasine prasme, lankytis koncertuose ir domėtis kultūra.
