Pakruojo rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuolat kyla sudėtingų socialinių iššūkių, susijusių su nepilnamečių ugdymu, vaiko teisių apsauga bei šeimų krizių sprendimu. Dažnai visuomenės dėmesį prikausto skaudžios šeimų dramos, kuriose vaikai paimami iš tėvų dėl įvairių konfliktinių situacijų, smurto ar nepriežiūros įtarimų.

Dažnai tėvai, susidūrę su sunkumais, kreipiasi į psichologus, dalyvauja pozityvios tėvystės kursuose, tačiau įveikti krizes ir padėti savo vaikui vis tiek būna labai sunku. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai paaugliai turi emocijų ir elgesio sutrikimų, situacijos tampa ypač komplikuotos. Tuomet nepilnamečiai gali bėgti iš namų ar globos įstaigų, ignoruoti mokslą, o institucijoms tampa sudėtinga užtikrinti jų saugumą bei tinkamą ugdymą.
Pakruojo rajone pasitaiko įvairių incidentų, kurie atskleidžia nerimą keliančias tendencijas. Policijos ataskaitose minimi atvejai, kai girti nepilnamečiai patenka į avarijas, vyksta smurtiniai konfliktai tarp paauglių mokyklų koridoriuose ar šeimų buityje. Štai keletas pavyzdžių iš regiono gyvenimo:
Ypatingo dėmesio reikalauja vaikai, turintys raidos sutrikimų, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą. Lietuvoje autizmo spektro sutrikimas per metus nustatomas apie 300 vaikų. Visuomenėje apie autizmą žinoma nepakankamai, todėl šį skirtingumą turintys žmonės neretai stigmatizuojami, jiems nesudaromos palankios sąlygos integruotis, o tėvai ne visada gauna pakankamai informacijos ir adekvačios pagalbos.
Specialistai pabrėžia, kad kiekvieno elgesio ir emocijų sutrikimų turinčio vaiko situacija yra individuali bei kiekvienam nepilnamečiui gali būti reikalinga skirtinga pagalba. Pasaulio patirtis rodo, kad tokiems vaikams kiekvieną dieną reikia skirti bent po porą valandų intensyvaus darbo su specialistais.

Šeimos, auginančios ypatingų poreikių vaikus, susiduria su rimtais iššūkiais:
Apibendrinant, socialinė situacija Pakruojyje rodo, kad tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sistemos ne visada yra iki galo pasiruošusios teikti kompleksišką pagalbą. Svarbu ne tik reaguoti į jau įvykusias nelaimes, bet ir stiprinti prevencinį darbą su šeimomis bei užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų jam reikiamą individualizuotą pagalbą.