Bronchitas ir Astminis Bronchitas Vaikams: Simptomai ir Gydymas

Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) - opi problema vaikų populiacijoje, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į gydytojus pediatrus ar šeimos gy­dytojus. Bronchitas - viena dažniausių kvėpavimo takų ligų, su kuria bent kartą gyvenime susiduria daugelis žmonių. Kai siautėja peršalimo ligos ir gripas, didžiausias pavojus susirgti taip pat ir bronchitu, kuris dažnai kamuoja mažus vaikus.

Kas yra bronchitas?

Bronchitas - tai bronchų, t. y. kvėpavimo takų, kuriais oras keliauja į plaučius ir iš jų, gleivinės uždegimas. Dėl uždegimo bronchai paburksta, gamina daugiau gleivių, todėl pasunkėja oro pratekėjimas ir atsiranda kosulys. Vaikams geras sąlygas sudaro siauri mažylio kvėpavimo takai ir puri jų gleivinė.

Bronchito priežastys ir rizikos veiksniai

Bronchitas - užkrečiama liga, perduodama kosint, čiaudint, per užkratu užterštas rankas. Dažniausiai jį išprovokuoja kvėpavimo takų virusai - tie patys, kurie sukelia peršalimą ar gripą. Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, ta­čiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt. Virusai arba tūno mūsų organizme ir laukia, kol nusilps imunitetas, arba patenka į jį iš išorės ir, esant palankioms sąlygoms, sukelia bronchitą. Bronchitas gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos.

Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumoniae) yra reta vaikų ūminio bronchito priežastis (apie 10 proc.). Dažniausios vaikų bakterinio bronchito priežastys yra atipiniai mikroorganizmai - mikoplazmos. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą. Manoma, kad oro tarša ir įvairūs cheminiai dirgikliai skatina obstrukcinį bronchitą tapti lėtiniu.

Bronchito simptomai

Paprastai bronchitas vaikui prasideda nuo slogos. Paskui atsiranda kosulys, kuris yra pagrindinis ligos požymis. Iš pradžių kosulys sausas ir vaikas negali atkosėti sekreto, pablogėja savijauta, atsiranda silpnumas ir mieguistumas, gali skaudėti krūtinę, pakyla kūno temperatūra. Po kelių dienų kosulys tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivių. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas. Bronchitas dažniausiai sukelia kosulį, švokštimą ir gleivių gamybą, tačiau karščiavimas paprastai būna lengvas arba jo visai nėra. Ūminis bronchitas dažniausiai trunka 1-3 savaites, priklausomai nuo organizmo atsparumo, amžiaus ir kitų sveikatos veiksnių.

Obstrukcinis ir astminis bronchitas vaikams

Vaikas gali susirgti ne tik ūminiu, bet ir obstrukciniu bronchitu, kai dėl bronchų spazmų, gleivinės paburkimo ir gausių jos išskyrų labai susiaurėja kvėpavimo takai. Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas. Girdėti švokštimas, vaikui sunku iškvėpti, dusulys iškvėpimo metu, kosulys nakties metu. Iki 25 proc. visų bronchitų yra obstrukciniai. Obstrukcinių bronchitų metu dažniausiai pažeidžiami smulkūs bronchai. Mažiems vaikams pažeidžiami ir vidutiniai bei stambieji bronchai, kadangi jų plaučiukai yra maži, o bronchai - siauri ir smulkūs.

Vaikų pulmonologė dr. Jolanta Kudzytė sako: "Astminio bronchito apibrėžimą mokslinėje literatūroje retai surasite. Tai būtų dviejų būklių kombinacija. Bronchitas - apatinių kvėpavimo takų uždegimas, kuris paprastai vaikams greitai praeina ir yra susijęs su infekcinėmis, dažniausiai virusinėmis, kvėpavimo takų ligomis. Tačiau jeigu bronchitas dažnai kartojasi, užsitęsia, jį provokuoja įvairūs veiksniai ir pasireiškia ilgalaikis bronchų gleivinės burkimas, lydimas gleivių sekrecijos ir bronchų spazmo, reikalingas specifinis gydymas, tuomet jis pavadinamas astminiu." Pasikartojantis vaiko bronchitas dažnai tampa lėtinis, o tuomet padidėja astmos tikimybė ateityje. Pagal pasaulinę ligų klasifikaciją yra keli astmos tipai: nepatikslinta astma, alerginė, nealerginė ir mišri astma. "Astminio bronchito diagnozę tėvams gal šiek tiek lengviau suprasti ir priimti. Kadangi tai nėra patikslinta astma, galima galvoti, kad vaikas ir neserga astma. O dar kai gydytojas pasako, kad greičiausiai iki mokyklos „išaugs“, tampa dar ramiau."

Diagnostika

Bronchitas diagnozuojamas įvertinus sergančiojo simptomus, klausantis plaučių stetoskopu ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas vertina kosulio pobūdį, kvėpavimo dažnį, švokštimą ar kitus auskultacinius garsus. Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. Gydytoja doc. J.Kudzytė pažymi, kad "tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Nes būtent tiek laiko reikia, kad CRB kiekis kraujyje pakistų." Anot medikės, šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą.

Rentgenograma taip pat gali būti atliekama. "Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis," - teigia doc. J. Kudzytė. Kai kuriais atvejais, ypač esant lėtiniams simptomams ar sergant obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis, gali būti atliekami plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija), siekiant įvertinti bronchų praeinamumą ir kvėpavimo efektyvumą.

Gydymas ir palengvinimas

Bendrieji principai

Gydymo procesas priklauso nuo ligos formos, priežasties ir simptomų intensyvumo. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. Net ir lengva ligos forma sergančio vaiko gydymą turi skirti gydytojas, jis gali išrašyti atsikosėjimą lengvinančių ir sekretą skystinančių vaistų. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. O skysčiai būtini tam, kad suskystėtų skrepliai ir vaikas lengviau atsikosėtų. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. "Tačiau medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata", - rekomenduoja gydytoja.

Rekomenduojama ilsėtis, vengti fizinio krūvio ir drėkinti patalpų orą. Doc. J. Kudzytė sako: "Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje." Karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti. "Pagrindinės tėvų klaidos - kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida - kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą", - pastebi medikė.

Inhaliacijos ir mukolitikai

Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų.

Vieni populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles. Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą. Per kompresorinį inhaliatorių įkvepiamos aerozolio pavidalo vaisto dalelės tiesiogiai veikia uždegimo pažeistą vietą, todėl greitai palengvina ligoniuko būklę. Inhaliuoti galima visus gydytojo skiriamus vaistus.

Papildomai būtina vartoti mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu pasižyminčius preparatus. Vienas tokių yra ambroksolis. Jis pasižymi mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu - skystina tirštą bronchų sekretą, mažina gleivinės paburkimą, edemą, hemoragiją ir palengvina gleivių šalinimą iš kvėpavimo takų bei ligos simptomus. Be to, jis didina virpamojo epitelio plaukelių virpėjimo dažnį, greitina sekreto judėjimą ir šalinimą sergantie­siems bronchitu, pneumonija, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Ambroksolis pasižymi uždegimą slopinančiu ir antioksidaciniu veikimu, o tai padeda greičiau nuslopinti uždegimą ir apsaugoti plaučių audi­nius nuo pažeidimo. Tyrimais nustatyta, kad gydant ambroksoliu, baltymo bronchų nuoplovose reikšmingai sumažėjo. Taip pat įrodytas ambroksolio gebėjimas mažinti virusų plitimą. Svarbu pažymėti, kad, skiriant ambroksolį su antibiotikais, padidinama pasta­rųjų penetracija plaučių audinyje.

Vartotojų patogumui sukurtos kelios skirtingos ambroksolio preparatų formos:

Antibiotikų vartojimas

Antibiotikų gali prireikti tik bakteriniam bronchitui gydyti, nes virusų šie vaistai neveikia. Sunkesne ligos forma - obstrukciniu bronchitu - ypač dažnai suserga vaikai iki trejų metų, sergantys ūmine virusine liga. Maži vaikai dažniausiai serga obstrukciniu bronchitu, kurio sunkumą lemia ne bakterinė intoksikacija, o kvėpavimo distreso simptomai. Obstrukcinis bronchitas neturėtų būti gydomas antibiotikais. Antibakterinis gydymas gali būti skiriamas tik nustačius bakterinę infekciją skreplių ar bronchų sekreto pasėliuose ar patvirtinus imunologiniais tyrimais (IgM ar IgA atipinėms infekcijoms). Karščiavimas, tachipnėja, intoskiacijos ir kvėpavimo nepakankamumo požymiai padeda diferencijuoti bronchitą nuo plaučių uždegimo ir išvengti bereikalingo antibiotikų skyrimo. Gydymas antibiotikais racionalesnis tuomet, kada žinomas ligos sukėlėjas, nei tada, kai jis nežinomas. Greitas antibio­tikų skyrimas, esant peršalimui, pagrįstas tuo, kad užkertamas kelias infekcijai plisti, tačiau nėra įrodymų, kad šie vaistai palengvintų ar su­trumpintų kosulio laiką (išskyrus atvejus, kai an­tibiotikai skiriami pirmąją ligos savaitę). Gydytoja doc. J.Kudzytė pabrėžia: "Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama."

Bronchinė astma ir jos gydymas vaikams

Bronchų astma (BA) yra viena iš plačiausiai paplitusių pasaulyje ligų. Vaikų tarpe astmos simptomai paplitę nuo 1 iki 30 procentų įvairiose šalyse ir dažnėja ypač mažų vaikų tarpe. BA - tai lėtinio uždegiminė kvėpavimo takų liga. Dėl uždegimo padidėja bronchų jaudrumas, sąlygojantis įvairaus stiprumo dažniausiai grįžtamą kvėpavimo takų obstrukciją, kliniškai pasireiškianti kosulio, švokštimo ir dusulio priepuoliais.

Priežastys ir eiga

BA - alerginė kvėpavimo takų liga, susijusi su genetiniu polinkiu, įsijautrinimu alergenams, alerginiu uždegimu ir bronchų hiperreaktyvumu. Jei šeimoje bent vienas iš tėvų serga bronchų astma, tikimybė susirgti vaikui yra 20 proc. Jei abu tėvai serga astma, rizika susirgti vaikui nuolatine astma padidėja 10 kartų. Uždegimas yra svarbiausias faktorius BA patogenezėje. Net BA remisijos metu, galime rasti uždegimo požymius bronchų sienelėje, kuris sąlygoja kvėpavimo takų epitelio pažeidimus bei paburkimą, gleivių hipersekreciją, o vėliau ir negrįžtamus struktūrinius pokyčius - subepitelinę fibrozę ir subepitelinės bronchų bazalinės membranos sustorėjimą dėl kolageno kaupimosi. Dėl šių uždegiminių mechanizmų, sustorėja bronchų raumenų sluoksnis, suveša pogleivio liaukos, vystosi elastozė bei apsinuogina nervinės galūnėlės, sudarydamos sąlygas toliau vystytis bronchų hiperreaktyvumui. Alergine astma gerokai dažniau serga vaikai, lyginant su suaugusiaisiais.

Gydymas vaistais

Gydant vaikų BA, svarbiausias ilgalaikio gydymo strategijos tikslas yra slopinti uždegimą. Ilgalaikiam astmos nuo uždegimo gydymui šiuo metu dažniausiai naudojami inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai (IGKS) ir leukotrienų receptorių antagonistai (LTRA).

Inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai (IGKS)

IGKS yra veiksmingiausi kvėpavimo takų uždegimą mažinantys vaistai ir pirmo pasirinkimo vaistai nuolatinei įvairaus sunkumo vaikų bronchų astmai gydyti. IGKS vartojami suaugusiųjų ir mokyklinio amžiaus vaikų BA gydymui, patikimai sumažina ligos simptomus, beta - 2 agonistų ir kitų papildomų medikamentų poreikį, registruojami retesni ligos paūmėjimai. Ankstyvas intensyvus vaikų BA gydymas IGKS siekia slopinti uždegimą ir išvengti kvėpavimo takų remodeliacijos bei lėtinio nuolatinio kvėpavimo takų uždegimo progresavimo. Gydymas IGKS vis tik laikomas saugus ir duoda daugiau naudos nei sukelia šalutinių reiškinių. Vaikams, sergantiems nuolatine BA, labai svarbu anksti paskirti IGKS, nes ankstyvas kvėpavimo funkcijos blogėjimas paprastai pastebimas ankstyvomis ligos stadijomis. Tinkamai ir laiku skirtas vaistas nesukels nepageidaujamo poveikio, jei bus vartojamas pagal paskyrimą, nuolatos kontroliuojant gydančiojo gydytojo.

Leukotrienų receptorių antagonistai (LTRA)

LTRA pasižymi nedideliu priešuždegiminiu ir broncholitiniu poveikiu, mažina BA paūmėjimų, kosulio skaičių. Skiriant LTRA, 59 procentais sumažėja fizinio krūvio sukelto bronchų spazmo trukmė ir stiprumas, tad LTRA turėtų būti pirmo pasirinkimo vaistas sergant fizinio krūvio BA. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad LTRA pagerina BA kontrolę nuo pat pirmosios jų vartojimo dienos. Iki šiol ryškesnių LTRA šalutinių reakcijų nestebėta.

Bronchus plečiantys vaistai

Padidėjęs bronchų jaudrumas kliniškai pasireiškia bronchų obstrukcija, dusulio, švokštimo, kosulio priepuoliais. Inhaliuojamieji trumpo ir ilgo veikimo beta - 2 agonistai (TVBA ir IVBA) yra veiksmingiausi bronchus plečiantys vaistai, skiriami BA gydyti ir jos simptomams mažinti. TVBA naudojami greitam efektui, BA paūmėjimui gydyti kaip pirmosios pagalbos vaistas. Jų veikimas prasideda po 3 minučių ir veikia 3 - 5 valandas. IVBA bronchodiliatacinis poveikis trunka 12 valandų. Gydymas IVBA turi būti tik kartu su IGKS, nes reguliariai vartojami IVBA gerokai padidina komplikacijų, ligos paūmėjimų riziką, vartojant be gliukokortikosteroidų gali maskuoti prasidedantį paūmėjimą ir padidinti mirties nuo BA riziką. Juos galima skiriami tik nuo 4 metų amžiaus vaikams. Ilgai veikiančių B 2 agonistų negalima skirti be inhaliuojamų gliukokortikosteroidų, šiuos vaistus vaikams skirti tik periodiškai ir tada kai nepavyksta ligos kontroliuoti vien uždegimą mažinančiais vaistais.

Kombinuota terapija

Klinikiniai tyrimai įrodė, kad vaikus, sergančius vidutinės ir sunkios eigos nuolatine BA, gydant LTRA kartu su IGKS, pagerėja ligos kontrolė, jei ji nebuvo užtikrinta skiriant mažas ar vidutines IGKS dozes. Šių vaistų derinį būtina vartoti, kuomet kartu yra alerginio rinito požymiai, reakcija į fizinį krūvį. Su IGKS kartu skiriant LTRA galima skirti mažesnes steroidų dozes ir užtikrinti ligos kontrolę. Kombinuoti vaistai (IGKS ir IVBA) viename inhaliatoriuje leidžia gauti gerą BA kontrolę su mažesne sumine gliukokortikoidų doze, mažesni gydymo kaštai, geresnis bendradarbiavimas, nes abu vaistai yra viename inhaliatoriuje.

Komplikacijos ir prevencija

Negydoma ar blogai gydoma liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, bakterine infekcija. Sunkesne ligos forma - obstrukciniu bronchitu - ypač dažnai suserga vaikai iki trejų metų, sergantys ūmine virusine liga. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchų funkcijos sutrikimai, lėtinio bronchito išsivystymas ar pasikartojantys sinusų uždegimai. Užsitęsęs kosulys, dusulys ar miego sutrikimai gali pabloginti savijautą, o ilgiau trunkantis uždegimas gali turėti įtakos kvėpavimo efektyvumui.

Bronchito riziką galima sumažinti taikant paprastas, bet veiksmingas prevencines priemones. Rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių, vengti rūkymo ir aplinkos dirgiklių, drėkinti patalpų orą bei laikytis gydytojo paskirtų priemonių. Vengti lankytis vietose, kuriose yra provokuojantis veiksnys. Astma sergantys vaikai turėtų labiau pasisaugoti įvairių užkrečiamųjų kvėpavimo takų ligų. Kitaip tariant, jeigu klasėje ar darželio grupėje yra peršalusių, kosinčių, čiaudinčių vaikų, jie kelia nemenką pavojų tam, kuris serga astma, nes jo kvėpavimo takai jautresni aplinkos veiksniams. Ypač tada, jeigu astma yra iki galo nesukontroliuota. Kolektyve tokiam vaikui būtų saugiau, jei negaluojantys bendraklasiai dėvėtų apsaugines veido kaukes, dažnai su muilu plautų rankas, būtų vėdinamos patalpos. Na, darželinukams kaukės taip lengvai neužmaukšlinsi, bet mokyti bent bazinės higienos būtina.

tags: #astminis #bronchitas #vaikui

• susipažinkite su lakūno Sigito Noreikos karjeros istorija
• Kaip veikia vaisingumą reguliuojantys vaistai
• „Svetimas kūdikis“: aštuoniolikos metų mįslė
• Nuotykių ir žinių kupina vasara Telšiuose
• Atstatyti potraukį po gimdymo