Aspergerio sindromo testas vaikams: kaip atpažinti ir kada kreiptis pagalbos

Vis daugiau suaugusiųjų, kurie visą gyvenimą jautėsi šiek tiek kitokie, nesuprasti arba tarsi „iš kito pasaulio“, pradeda ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl jiems tam tikros socialinės situacijos ar sensoriniai potyriai kelia didesnį iššūkį nei aplinkiniams. Dažnai šie ieškojimai atveda prie Aspergerio sindromo - termino, kuris, nors ir oficialiai pakeistas į Autizmo spektro sutrikimą (ASS), vis dar plačiai naudojamas apibūdinti aukšto funkcionavimo autizmą. Jei atsidūrėte čia, tikriausiai ieškote būdo pasitikrinti, ar jūsų unikalus pasaulio suvokimas gali būti susijęs su neuroįvairove.

Aspergerio sindromas yra neurologinis sutrikimas, viena iš autizmo formų. Daugelis šį sindromą turinčių žmonių sėkmingai prisitaiko ir funkcionuoja visuomenėje, tad vis dažniau sindromas laikomas ne sutrikimu, bet kitokiu mąstymo būdu, išskirtine elgsena. Sindromą pirmą kartą XX a. 5-ajame dešimtmetyje paminėjo austras H. Aspergeris. Manoma, kad šį sindromą turi vidutiniškai vienas iš 250 žmonių. Tačiau kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad sutrikimas būdingas apie 0,5 proc. populiacijos.

Kas yra Aspergerio sindromas?

Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo forma, kuriai būdingas kitoks socialinis bendravimas, riboti interesai bei pasikartojantis elgesys. Šis sutrikimas ilgą laiką buvo laikomas atskira diagnoze, tačiau dabar daugelyje šalių (įskaitant Lietuvą) jis įtraukiamas į platesnę autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupę.

Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai pasižymi aukštu intelektu, stipriu dėmesiu konkrečioms sritims (pvz., matematikai, technologijoms, menui), tačiau jiems sunkiau suprasti socialinius signalus, jausmų niuansus, užmegzti ir palaikyti santykius. Simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: vaikystėje labiau pastebimas netipiškas bendravimas, o suaugus - santykių palaikymo sunkumai, socialinio nerimo epizodai.

Greita santrauka:

• Kas tai? - Autizmo spektro sutrikimo forma, pasireiškianti socialinio bendravimo sunkumais, ribotais interesais, tačiau dažnai išlaikytu intelektu.
• Kokie požymiai? - Vaikams: sunkumai bendraujant, riboti žaidimai, pasikartojantis elgesys. Suaugusiems: santykių palaikymo sunkumai, nerimas, specifiniai interesai.
• Kada diagnozuojamas? - Dažniausiai vaikystėje, tačiau kai kurie žmonės diagnozę gauna tik suaugę.
• Kaip nustatomas? - Per specialisto vertinimą: klinikiniai interviu, elgesio stebėjimas, testai.
• Ar gydomas? - Tai ne liga, o būklė. Taikomas palaikomasis gydymas: psichoterapija, socialinių įgūdžių lavinimas, tėvų ir pedagogų mokymai.

Ankstyvieji Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje

Aspergerio sindromas yra neurologinis raidos sutrikimas, priklausantis autizmo spektro sutrikimams. Jis dažnai diagnozuojamas vaikystėje, tačiau kai kurie požymiai gali būti pastebimi jau kūdikystėje. Ankstyvasis atpažinimas yra labai svarbus, nes leidžia tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir užtikrinti tinkamą vystymosi palaikymą.

Nors Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje gali būti subtilūs, tėvai gali pastebėti tam tikrus elgesio bruožus, kurie gali rodyti šį sutrikimą. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, todėl vieno ar kelių požymių pastebėjimas nebūtinai reiškia diagnozę. Tačiau, jei įtariate, jog jūsų kūdikis gali turėti Aspergerio sindromą, rekomenduojama atlikti Aspergerio sindromo testą pas specialistą.

Pagrindiniai Aspergerio sindromo požymiai kūdikystėje:

• Sumažėjęs akių kontaktas: Kūdikiai su Aspergerio sindromu dažnai vengia akių kontakto su tėvais ar kitais žmonėmis. Jie gali neatsiliepti į tėvų šypsenas ar nereaguoti į veido išraiškas taip, kaip tikimasi jų amžiuje. Nors vaikai laiku pradeda šypsotis, tačiau jų šypsena nebūna nukreipta vien į šalia esantį žmogų. Stebima mažiau akių kontakto net su artimiausiais žmonėmis, pavėluotai atsiranda socialinė šypsena, vėliau ima sakyti garsus.
• Mažas domėjimasis socialine aplinka: Nuo pat kūdikystės dauguma vaikų natūraliai domisi žmonėmis - jie stebi veidus, reaguoja į balsus ir mėgina bendrauti per garsus ar judesius. Tačiau kūdikiai, turintys Aspergerio sindromą, gali būti mažiau suinteresuoti socialiniu kontaktu ir dažniau koncentruotis į daiktus nei į žmones. Nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų jie būna neįprastai ramūs, mažiau domisi kitais žmonėmis.
• Neįprastas atsakas į garsus ir prisilietimus: Sensoriniai sutrikimai yra dažnas Aspergerio sindromo požymis. Kūdikiai gali būti itin jautrūs garsiems triukšmams arba, priešingai, atrodyti nejautrūs stipriems garsams. Kai kurie vaikai gali vengti prisilietimų ar stipriai reaguoti į tam tikrus audinius ir drabužius.
• Vėluojanti arba neįprasta motorinė raida: Nors Aspergerio sindromas dažniausiai siejamas su socialiniais ir bendravimo sunkumais, jis taip pat gali turėti įtakos motoriniams įgūdžiams. Kūdikiai gali vėluoti pradėti sėdėti, ropoti ar vaikščioti. Jų judesiai gali atrodyti standūs arba nekoordinuoti.
• Pasikartojantis elgesys ir monotoniškas žaidimas: Net ir labai ankstyvame amžiuje kūdikiai su Aspergerio sindromu gali rodyti pasikartojančius veiksmus, pavyzdžiui, nuolat judinti pirštus, sukti galvą ar ilgą laiką stebėti besisukančius objektus. Jie gali neįprastai susidomėti tam tikrais daiktais ir nuolat kartoti tuos pačius veiksmus. Augant ima ryškėti stereotipiniai judesiai, kurie tolydžio kartojami.
• Raidos stagnacija arba regresas: Raidos stagnacija, arba plato raidos būdas, atsiradęs po pirmųjų gyvenimo metų. Vaiko raidos regresas, stebimas iki 30 procentų atvejų. Kaip ir raidos stagnacijos atveju, vaikai pradžioje vystosi tipiškai.
• Kita: Kita dalis vaikų - labai ramūs ir „geri“ vaikai. Nuo gimimo jie būna pasyvūs, retai patys prašo valgyti, ilgai iškenčia sudrėkusias sauskelnes. Maitinami jie valgo noriai, jiems patinka gera priežiūra, bet ne tiek, kad jos reikalautų. Vaiko elgesys „keistas“ nuo pat gimimo.

Kaip teigiama leidinio „The Sun“ skelbiamoje publikacijoje, JAV Naujojo Džersio valstijos „Rutgers“ universitete sudaryta psichologinės raidos anketa („Psychological Development Questionnaire“; PDQ-1), pasak mokslininkų, net 88 proc. atvejų padeda nustatyti autizmą. Testą atliekantys tėvai turi stebėti, ar jų vaikas tinkamai reaguoja į tam tikrus stimulus, pavyzdžiui, judesiais rodo susidomėjimą arba dėmesingumą, reaguoja į savo vardą, įsitraukia į slėpynių žaidimą, kalba vartodamas frazes ir bando užmegzti santykį su aplinkiniais. Kuo dažniau į pateiktus klausimus atsakoma neigiamai, tuo rezultatas laikomas prastesniu. Žemais PDQ-1 testo rezultatais įvertintiems vaikams, kaip potencialiems kandidatams į autizmu sergančiųjų gretas, vėliau atliekami išsamesni diagnozę patvirtinantys tyrimai.

Toliau pateikta keletas šio testo klausimų pavyzdžių. Primename, kad testas laikytinas tik pirmuoju žingsniu nustatant diagnozę:

• Mėgsta ploti rankomis ir žaisti slėpynių. (ne, taip, kartais)
• Bando užmegzti santykį su aplinkiniais veblendamas, gestikuliuodamas, kalbėdamas arba rodydamas įvairias mimikas. (ne, taip, kartais)
• Reguliariai ir tinkamose vietose pavartoja 3 arba daugiau žodžių.
• Kalba frazėmis (pvz., noriu sulčių, einu miegoti). (ne, taip, kartais)
• Juokiasi, kai juokiasi aplinkiniai. (ne, taip, kartais)

Tyrimas pirmą kartą buvo atliktas 1959-iais, su 18-36 mėnesių vaikais, neturėjusiais jokių akivaizdžių raidos sutrikimų. „Patvirtinti ir efektyvūs tyrimo metodai, tokie kaip PDQ-1 testas, gali gerokai išplėsti autizmo spektro sutrikimų nustatymo galimybes stebint mažus vaikus, todėl tokios priemonės leidžia daug anksčiau pasirūpinti tinkama šių vaikų priežiūra“, - teigia tyrimo iniciatorius pediatrijos profesorius Walteris Zahorodny. Jis, be kita ko, akcentavo, kad autizmo diagnozė gali būti patvirtinta tik visapusišku profesionalaus mediko atliktu įvertinimu. „Efektyvi patikra gali būti laikoma tik pirmuoju žingsniu diagnozuojant sutrikimą“, - konstatavo profesorius ir pridūrė, kad paprastai taikomų ir patikimus rezultatus užtikrinančių patikrų gali būti imamasi tik norint paankstinti autizmo diagnozuojimą.

Kada verta atlikti Aspergerio sindromo testą?

Jei pastebite kelis iš aukščiau aprašytų požymių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaikų raidos specialistu. Aspergerio sindromo testas gali padėti įvertinti kūdikio vystymąsi ir nustatyti, ar reikalinga tolimesnė stebėsena bei specialistų pagalba.

Svarbu paminėti, kad oficiali Aspergerio sindromo diagnozė dažniausiai nustatoma nuo 3 metų amžiaus, nes būtent šiame etape galima tiksliau įvertinti socialinius ir elgesio ypatumus. Tačiau ankstyvas stebėjimas ir specialistų konsultacijos gali padėti tėvams geriau suprasti savo vaiko poreikius ir pasiruošti tolimesnei pagalbai.

Kur kreiptis?

Jeigu Jums kyla abejonių dėl vaiko raidos, visada kreipkitės į šeimos gydytoją ir prašykite siuntimo dėl vaiko ištyrimo pas atitinkamus raidos specialistus. Kreiptis galite į Vilniaus Vaiko raidos centrą, Vaikų reabilitacijos skyrių Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“ Kaune ar kitas įstaigas pagal gyvenamą vietą. Visada į medikus rekomenduojama kreiptis kuo anksčiau, kad būtų išsklaidytos abejonės, arba kad vaikas būtų stebimas arba kuo skubiau būtų teikiama pagalba. Pagal LR SAM ministro įsakymą vaiko raidą reguliariai tikrina šeimos gydytojai. Nustatę raidos neatitikimų jie duoda siuntimą vaikų neurologo konsultacijai. Tyrimai atliekami Vilniaus Vaiko raidos centre, Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „Saulutė“, Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ Kaune ar kitose įstaigose pagal gyvenamą vietą.

Kaip vyksta tyrimas?

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniui. Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS) leidžia diferencijuoti autizmo ir intelekto sutrikimo atvejus.

Kaip padėti kūdikiui su Aspergerio sindromu?

Ankstyvasis diagnozavimas yra labai svarbus, nes leidžia imtis tinkamų veiksmų ir padėti vaikui vystytis geriausiu įmanomu būdu.

• Sensorinė stimuliacija: Kūdikiams su Aspergerio sindromu gali būti naudingi sensoriniai žaislai, padedantys lavinti prisilietimo, garso ir vizualinius pojūčius. Specialūs sensoriniai žaislai gali padėti stimuliuoti vaiko pojūčius, skatinti motorinius įgūdžius bei padėti prisitaikyti prie aplinkos. Žaislų, specialiųjų poreikių vaikams yra įvairių, pavyzdžiui, švelnūs minkomieji kamuoliai ar TANGLE priemonės, kurie bežaidžiant padeda vaikui nusiraminti. Pasunkinti žaislai, antklodės ir liemenės vaikams, turintiems Aspergerio sindromą, prisiliesdami mažina nerimo jausmą ir padeda palaikyti vaikus ramius.
• Rami aplinka: Per daug dirgiklių gali sukelti nerimą, todėl verta užtikrinti, kad kūdikio aplinka būtų jauki ir nuspėjama.
• Socialinių įgūdžių skatinimas: Kalbėkite su kūdikiu, žaiskite veidų išraiškų žaidimus ir skatinkite bendravimą.
• Profesionalų konsultacija: Jei kyla abejonių dėl kūdikio vystymosi, rekomenduojama kreiptis į raidos specialistus, kurie gali padėti nustatyti geriausius pagalbos būdus.

Pagalba vaikams su Aspergerio sindromu mokykloje ir kasdieniniame gyvenime

Vaikams su Aspergerio sindromu gali padėti kasdienėse situacijose buvimas vieniems kurį laiką ar mankštos. Žaislai autizmo spektre esantiems vaikams: Aspergerio sindromu sergantiems vaikams lavinti tinka žaislai, kurie skirti autizmo spektre esantiems vaikams. Žaisdami šiais žaislai vaikai lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius. Priemonės ir žaislai, skirti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Lavinimo ir ugdymo priemonės: Lavinamosioms priemonėms priskiriami žaislai, kurie padeda vaikams vystytis ir mokytis. Šie žaislai autizmo spektro vaikams padeda lavinti motorikos įgūdžius bei suvokti pasaulį per pojūčius - regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Ankstyvojo lavinimo priemonės. Šie žaislai ir priemonės yra pritaikyti mažiems vaikams, todėl yra saugūs naudoti.

Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai: Atgalinio skaičiavimo laikrodžiai yra itin vertingi, nes padeda vaikams lengviau suprasti laiko tėkmę ir tai suteikia vaikui daugiau kontrolės.

Kaip bendrauti su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą?

Bendraujant su vaiku, turinčiu Aspergerio sindromą, svarbu būti kantriems ir supratingiems. Dažnai šie vaikai gali sunkiau suprasti ir išreikšti savo jausmus, todėl aiški ir konkreti kalba padeda jiems geriau suprasti, kas sakoma. Venkite metaforų ir sarkazmo, nes jie gali būti sunkiai suprantami. Skatinkite vaiko saviraišką per jo mėgstamus užsiėmimus ar interesus, ir suteikite struktūrą bei rutinas, kurios padės jam jaustis saugiai.

Mokytojai gali sukurti draugišką ir palaikančią mokymosi aplinką, aiškiai paaiškindami užduotis ir suteikdami papildomos pagalbos, jei reikia. Diskusijos apie įvairovę ir toleranciją klasėje padeda vaikams geriau suprasti vieni kitus. Svarbu leisti vaikui turėti ramią erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, jei jaučiasi perkrautas. Bendraamžiai gali prisidėti parodydami draugiškumą ir kantrybę, suprasdami, kad vaikas gali reaguoti kitaip į socialines situacijas.

Gydymas ir vaistai

Šiuo metu nėra specifinių vaistų, skirtų tiesiogiai gydyti Aspergerio sindromą. Tačiau tam tikri vaistai gali padėti valdyti susijusius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija ar hiperaktyvumas. Vaistus skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius vaiko poreikius, ir svarbu atidžiai stebėti vaiko reakciją į juos bei aptarti galimus šalutinius poveikius.

Suaugusiųjų Aspergerio sindromas

Suaugusiems žmonėms Aspergerio sindromo diagnozė padeda suprasti, kad jų elgesio, bendravimo ir santykių problemos kyla bū būtent dėl šios būklės.

Kaip autizmas paveikia suaugusiųjų gyvenimą?

Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:

• Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
• Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
• Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
• Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
• Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.

Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienu suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.

Suaugusiųjų autizmo diagnozė

Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais. Pradinis įvertinimas: tai gal...

Remiantis pateikiamais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje autizmu serga daugiau nei 700 tūkst. asmenų. Lietuvoje ši statistika nefiksuojama, tačiau pedagogai pastebi, kad autizmo spektro sutrikimo turinčių vaikų vis daugėja. Daugybei šeimų ir pavienių asmenų šis sutrikimas neatsiejamas nuo gyvenimo kasdienybės, rašo „The Mirror“. Identifikuoti sunku Pasaulyje apie šį raidos sutrikimą kalbama nemažai, tačiau Lietuvoje - tai ganėtinai reta tema. Be to, mūsų šalyje priežiūra tokiems vaikams suteikiama menka. Jaunesniems nei trejų metų vaikams autizmo simptomus identifikuoti ganėtinai sunku. Tiksli diagnozė paprastai nustatoma tik vaikui sulaukus penkerių. Tuomet vaiką ugdyti gali būti ypač sudėtinga. Kuo autizmas nustatomas anksčiau, tuo efektyviau galima imtis ugdymo.

tags: #aspergerio #sindromas #testas #vaikams

• Regioninės ir pasaulinės iššūkiai motinos sveikatai
• Kaip apsaugoti kūdikį nuo saulės nudegimų?
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
• Išsamus vaiko kelionės krepšio gidas
• nuo idėjos iki sėkmingo privataus darželio verslo