Kaip vairuoti saugiai ir išvengti avarijų
Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Vien per 2024 m. sausio 1 d. - balandžio 30 d. eismo įvykių skaičius Lietuvoje siekė 680. Eismo įvykiuose žuvo 34 žmonės, o 759 buvo sužeisti. Kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių.
Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. Ar žinote, kad ypač daug avarijų padaroma netoli namų? Todėl, kad važiuojant pažįstamu keliu vairuojama automatiškai - nedėmesingai ir per daug negalvojant.
Vairuotojo būsena ir reakcija turi didelę įtaką eismo saugumui. Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Alkoholis, narkotikai bei kai kurie vaistai taip pat sukelia organizme reakcijas, trukdančias vairuoti. Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja. Beje, dažnai didžiausiu saugaus vairavimo priešu tampa ir nuovargis bei miego trūkumas. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja. Rekomenduojama nepertraukiamai vairuojant 2 valandas, padaryti ne trumpesnę kaip 15 min. poilsio pertraukėlę. Jei vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti. Ar žinote, kad jei įvykio metu vairuotojui nustatoma didesnė nei leistina alkoholio norma kraujyje, jis praranda galimybę gauti draudimo išmoką.
Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Tyrimai parodė, kad kiekvienas kelių kilometrų per valandą greičio viršijimas tikimybę, jog pateksite į avariją, padidina net 4-5 proc. Važiuoti gatvėmis dideliu greičiu yra ypač pavojinga, o, be to, ir neapsimoka. Nors atrodo, kad nukeliausime greičiau, bet iš tiesų viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata. Net jei vėluojate į patį svarbiausią susitikimą ar egzaminą, nepamirškite, kad žmogaus gyvybė yra už viską svarbesnė.
Saugus atstumas tarp paskui vienas kitą važiuojančių automobilių yra apie pusė spidometro parodymo. Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T. y., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m ir pn. Kai eismo sąlygos yra geros, tarp jūsų ir priešais jus esančios transporto priemonės turi būti bent 2 sekundžių atstumas. Tačiau, jei matomumas yra prastesnis, pvz., silpnai lyja, važiuojate naktį arba yra nedidelis rūkas, atstumas turėtų būti dvigubai didesnis - daugiau nei 4 sekundės. Todėl, kai išriedate į kelią, turėtumėte laikyti saugų atstumo.
Saugos diržai yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių, padedančių išvengti sunkių sužalojimų ar net žūties eismo įvykio metu. Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojami saugos diržai gali sumažinti žuvusiųjų skaičių keliuose net iki trečdalio. Remiantis statistiniais duomenimis nustatyta, kad važiuojant 60 km/h greičiu su užsegtais saugos diržais autoavarijos metu sužeistų būta 2,3 karto, o žuvusių - 3,6 karto mažiau. Esant greičiui virš 90 km/h, saugos diržų reikšmė šiek tiek mažesne, tačiau tikimybė išlikti gyvam yra 2 kartus didesnė negu jais neprisisegus. Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius“ ar „man nepatogu vairuoti su diržu“ arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje“ tikrai nėra įtikinami argumentai atsisakyti saugos diržo. Nebūtina pakliūti į avariją - net lėtai važiuojant gali tekti staigiai stabdyti, kad išvengtumėte eismo įvykio, ir tuo metu neprisisegęs keleivis susitrenks galvą. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas prisisegtų saugos diržus ir nevežtų keleivių neprisisegusių saugos diržų. Mitą, kad diržas avarijos atveju gali dar labiau sužeisti, paneigia faktas, kad dažniausiai žmonės žūsta po to, kai, rėžęsi į automobilio stiklą ar sėdynę, patiria mirtiną smūgį. Saugos diržai apsaugo geriau nei oro pagalvės. Oro pagalvės išsiskleidžia su stipria jėga, todėl, jei eismo įvykio metu nesegėsite saugos diržo, tikimybė patirti sunkią ar mirtiną traumą padidės 20 karto. Oro pagalvėms gamintojai suteikia 10 metų galiojimo terminą, todėl, praėjus šiam laikotarpiui, būtina įsitikinti, ar jos vis dar tinkamai veikia.
Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai. Net jei vaikas labai priešinasi sodinamas į kėdutę, tai nėra tinkama priežastis leisti jam būti neprisisegus ir rizikuoti gyvybe. Kaip tvirtina saugos specialistai, netikėto smūgio atveju geriausiai apsaugo sėdėjimas ant galinės sėdynės specialiose kėdutėse. Atsakingi tėvai privalo nenusileisti vaikų įgeidžiams nesėdėti kėdutėse, stovėti važiuojančiame automobilyje ar nesegėti diržų. Avarijos metu su didele jėga išsiskleidusios oro pagalvės gali mirtinai sužaloti vaiką, jeigu jis neprisegtas saugos diržais.
Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Nemažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis dalims, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu. Prieš leisdamiesi į kiekvieną ilgesnę kelionę būtinai patikrinkite visų skysčių, įskaitant alyvą ir aušinimo skystį, lygį, taip pat padangų protektoriaus gylį ir slėgį, priekinius žibintus ir kitus indikatorius. Vienas svarbiausių patarimų, galintis padėti saugiau vairuoti, yra reguliari automobilio techninę apžiūra ir savalaikis atsiradusių techninių gedimų šalinimas. Transporto priemonės techninė priežiūra yra ne tik svarbus būdas prailginti automobilio tarnavimo laiką, bet ir svarbus saugumo klausimas. Nemaža dalis vairuotojų apie savo transporto priemonės techninę būklę ima galvoti tik tuomet, kai artėja privalomoji techninė apžiūra. Tačiau jei kitu laikotarpiu jūsų automobilis nebus tinkamai prižiūrimas, jis bus nesaugus - keliantis pavojų ne tik jums, tačiau ir aplinkiniams. Jokiu būdu nesivadovaukite aplaidžiu požiūriu, kuomet automobilį autoservise aprodote tik kartą per kelerius metus.
Norint prailginti savo padangų tarnavimo laiką, būtina jas teisingai prižiūrėti. Teisingas padangos slėgis yra labai svarbus veiksnys vairuotojo saugumui, degalų sąnaudoms bei automobilio vairavimo kokybei. Jeigu padangos slėgis yra teisingas, ji tarnaus ilgiau. Padangų protektorius leidžia padangoms sukibti su keliu, todėl važiuoti apdriskusiomis padangomis yra labai pavojinga. Neturėdami tinkamo sukibimo su kelio danga, galite lengvai slysti, čiuožti ir hidroplanuoti esant šlapiai kelio dangai. Ar žinote, kad universalios padangos tinka tik tiems vairuotojams, kurie važinėja nedaug ir nekeliauja už miesto ribų. Tam, kad galėtumėte efektyviai stabdyti ir žiemą, ir vasarą, rekomenduojama važinėti specialiai tam sezonui pritaikytomis padangomis.
Rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra elementarūs vairavimo įgūdžiai. Būkite dėmesingi ir neskubėkite sankryžose. Ar kada susimąstėte, kaip dažnai automobiliai susiduria dėl to, kad vienas vairuotojas kelyje nepraleido kito? Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį. Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
Išsiblaškymas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tačiau ne kiekvienas vairuotojas išsiblaškymą supranta vienodai. Atliktų tyrimų duomenimis, pasirodo, kad garsus muzikos klausymas vairuojant neigiamai paveikia mūsų protines ir fizines užduotis - jų atlikimo laikas tampa net iki 20 proc. ilgesnis. Taip pat nereikėtų pamiršti ir apie šiandien labai populiarus palydovinės navigacijos prietaisus - jie yra dažna vairuotojų išsiblaškymo priežastis. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ar bet kuriais kitais išmaniaisiais įrenginiais vairuojant. Ir tam yra labai akivaizdi priežastis - su šia veikla yra siejama daugybė autoįvykių, kurie neretai nusineša žmonių gyvybes. Net jei iki šiol buvote įsitikinę, kad kalbėjimas telefonu ir trumpųjų žinučių rašymas vairuojant nėra didelė problema, turėtumėte suprasti, jog vairuotojo reakcijos laikas tokiais atvejais gali sumažėti net iki 20 proc. Ar žinote, kad jei automobilio, kuris važiuoja 100 km/h greičiu, vairuotojas nusičiaudėja, automobilis maždaug 100 metrų juda nevaldomas?
Šiltu metų laiku gatvėse padaugėja dviratininkų. Pamatę dviratininką, sulėtinkite greitį ir būkite pakantūs bei tolerantiški.
Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.
Vairavimas lyjant lietui gali būti sudėtingas ir pavojingas net labiausiai patyrusiems vairuotojams. Šlapi keliai gali sumažinti sukibimą, pabloginti matomumą ir padidinti hidroplanavimo riziką, todėl būtina būti atsargiems ir pritaikyti savo vairavimo stilių prie šių sąlygų. Vairavimas lyjant lietui gali būti pavojingas dėl kelių priežasčių: sumažėjęs matomumas, sumažėjęs sukibimas, ilgesnis stabdymo kelias, didesnė hidroplanavimo rizika, galimi sugedusios transporto priemonės sudedamosios dalys, sumažėjęs nuspėjamumas, užliejimas ir vėjas. Saugus vairavimas lyjant lietui yra labai svarbus siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių, įskaitant vairuotojus, keleivius ir pėsčiuosius, saugumą. JAV Transporto departamento duomenimis, beveik 21 % transporto priemonių avarijų kasmet įvyksta dėl oro sąlygų, iš kurių dauguma (apie 70 %) įvyksta ant šlapios kelio dangos, o 46 % - lyjant. Šie skaičiai rodo, kad lietus gerokai padidina eismo įvykių riziką, todėl būtina, kad tokiomis sąlygomis vairuotojai būtų itin atsargūs. Norint saugiai vairuoti bet kuriuo metu, ypač kai matomumas jau yra sumažėjęs dėl lietaus, labai svarbu gerai matyti. Reguliariai valykite langų vidų ir išorę, kad pašalintumėte purvą, dulkes, purvą, dūmus, pirštų atspaudus, nešvarumus ir kitas medžiagas. Jei langai rūksta, įjunkite automobilio oro kondicionierių arba šaltą orą ir nukreipkite ventiliacijos angas į langus. Įjunkite galinio lango atitirpiklį ir, jei reikia, atidarykite langus, kad padidintumėte oro srautą. Prižiūrėkite savo žibintus. Jei niekada to nedarėte, nuvažiuokite pas mechaniką, kad tinkamai sureguliuotų priekinius žibintus. Taip užtikrinsite, kad žibintai būtų nukreipti tinkama kryptimi, bus lengviau matyti ir neleisite apakinti kitų vairuotojų. Reguliariai tikrinkite, ar nė vienas žibintas nėra perdegęs, ir nedelsdami pakeiskite neveikiančius žibintus. Automobilio žibintų dangtelius laikykite švarius, kad dulkės ir nešvarumai nesumažintų jų veiksmingumo. Padangų priežiūra: Padangų protektorius leidžia padangoms sukibti su keliu, todėl važiuoti apdriskusiomis padangomis yra labai pavojinga. Vairavimas atsižvelgiant į sąlygas: Įjunkite priekinio stiklo valytuvus. Kasmet keiskite valytuvus, kad prireikus jie nesutrūkinėtų, nesulūžtų arba tinkamai neužsidarytų. Sulėtinkite greitį. Šlapi keliai gali sumažinti jūsų sukibimą maždaug trečdaliu, todėl trečdaliu turėtumėte sumažinti ir greitį. Net ir nedidelis vandens kiekis gali padaryti kelią slidesnį, nes vanduo susimaišo su ant kelio esančiais skysčiais ir sukuria slidų sluoksnį. Važiuojant per greitai šlapiais keliais gali atsirasti hidroplanavimas, t. y. padangos gali prarasti ryšį su keliu. Kai automobilis hidroplanuoja, galite menkai kontroliuoti vairavimą ar stabdymą. Išlikite susikaupę: nuolat stebėdami kelią, atkreipdami dėmesį į tai, ką aplink jus daro vairuotojai ir pėstieji. Išjungdami radiją ir nekreipdami dėmesio į mobilųjį telefoną bei kitus elektroninius prietaisus. nutraukdami bet kokius pokalbius su keleiviais. vairuodami nevalgant, neskaitant ir nedažant. Vairuokite laikydami vairą abiem rankomis. Laikyti abi rankas ant vairo ypač svarbu, kai vairavimo sąlygos yra prastos. Laikykitės penkiomis sekundėmis už priekyje važiuojančio automobilio. Visada turėtumėte palikti trijų-keturių sekundžių tarpą tarp savo automobilio ir priekyje važiuojančio automobilio, o lyjant lietui jį reikėtų padidinti bent iki penkių sekundžių. Venkite staigiai stabdyti. Užuot stabdžius, galite sulėtinti greitį atleisdami akceleratoriaus pedalą, o jei turite mechaninę pavarų dėžę - sumažindami pavarą. Sukite lėtai. Per greitai sukdami ant šlapio kelio galite sukelti padangų hidroplanavimą, o tai reiškia, kad nesugebėsite suvaldyti automobilio ir galite nuslysti. Nenaudokite greičio kontrolės. Jei reikia, sustokite. Niekada nebijokite sustoti kelkraštyje, jei nesijaučiate patogiai vairuodami. Jei saugiu atstumu nematote kelio krašto, priešais važiuojančių automobilių ar aplinkos, sustokite. Jei susidūrėte su giliu ar judančiu vandeniu, apsisukite ir ieškokite kito kelio. Sustokite ir išlaukite, jei vienintelis kelias užtvertas. Žinokite, ką daryti, jei pradedate slysti. Slydimas šlapiame kelyje gali būti bauginantis, tačiau, kaip ir bet kurioje avarinėje situacijoje, svarbiausia išlikti ramiam. Tada pažiūrėkite, kur norite važiuoti, atleiskite koją nuo akceleratoriaus pedalo ir švelniai vairuokite norima kryptimi. Venkite stabdymo ir niekada nespauskite stabdžių.
Vairavimas tamsiu paros metu reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis. Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus. Amerikiečiai suskaičiavo, kad tamsiu paros metu vairuojama vidutiniškai 25 proc. viso vairavimo laiko, tačiau būtent šiuo metu įvyksta apie 50 proc. avarijų. Todėl labai svarbu, kad tamsoje ne tik gerai matytume kelią bei kitus eismo dalyvius, bet ir patys būtume matomi.
"Akloji zona" - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
Saugus vairavimas prasideda nuo dėmesio, atsakomybės ir pagarbos kitiems eismo dalyviams. Būkite dėmesingi kelyje, o nenumatytose situacijose padės draudimas.
10 patarimų, kaip vairuoti per lietų
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
