Arūnas Storpirštis: Lietuvos teatro ir kino legenda
Arūnas Storpirštis gimė 1950 metų rugsėjo 2 dieną Vilniuje. Eidamas 69 metus, žinomas teatro ir kino aktorius amžinojo poilsio išėjo 2018 metų lapkričio 6 dieną.
Storpirščių dinastijos kelias
Garsių Lietuvos aktorių ir pedagogų Storpirščių šeimos istorija neįsivaizduojama be pirmojo teatralo šeimoje - legendinio aktoriaus Arūno Storpirščio. Storpirščiai - garsi Lietuvos aktorių dinastija. Garsius aktorius - Gediminą ir Arūną - užaugino dėstytojai Apolonija ir Antanas Storpirščiai. „Mama dėstė lietuvių kalbą ir estetiką, o tėvelis - ūkinius skaičiavimus. Mama yra kilusi iš Pumpėnų, o tėvas iš Šunskų, netoli Marijampolės. Mama aukštaitė, o tėtis suvalkietis“, - trumpai tėvus pristato G. Storpirštis.
1950-aisiais Antanui ir Apolonijai gimė sūnus Arūnas Storpirštis. Arūnas Storpirštis gimė Vilniuje.
Kūrybinio kelio pradžia ir teatro scena
1975 metais baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) su garsiuoju Dalios Tamulevičiūtės „dešimtuku“, A. Storpirštis atėjo dirbti į Valstybinį Jaunimo teatrą. Aktorius į Jaunimo teatrą atėjo su legendiniu vadinamu režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuku. Šiame teatre A. Storpirštis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Jis vaidino garsiuose Jaunimo teatro pastatymuose „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kituose.
Vieni paskutiniųjų vaidmenų Jaunimo teatre: senelis 2015 metais režisieriaus Vido Bareikio spektaklyje „Geras žmogus iš Sezuano” pagal Bertoltą Brechtą, 2011 metais Dale Wasserman „Skrydyje virš gegutės lizdo” (rež. Valerij Griško) - Sanitaras Terklis, 2010 metais Hermano Melville „Raštininke Bartlbyje” (rež. Rolandas Kazlas) - Kalakutas. Paskutiniai didžiausi aktoriaus vaidmenys buvo sukurti spektakliuose „Raštininkas Bartlbis“ (rež. Rolandas Kazlas, 2010), „Skrydis virš gegutės lizdo“ (rež. Valerij Griško, 2011), „Geras žmogus iš Sezuano“ (rež. Vidas Bareikis, 2015).
Taip pat vaidino garsiuose Eimunto Nekrošiaus pastatymuose „Meilė ir mirtis Veronoje“ (1982), „Ilga kaip šimtmečiai diena“ (1983 m.), „Pirosmani, Pirosmani“ ( 1981 m.) ir kt. Kurį laiką aktorius dirbo nevalstybiniame Didžiajame Vilniaus teatre.
Įsimintini vaidmenys kine ir televizijoje
Nepamirštami A. Storpirščio vaidmenys kine, televizijos filmuose bei serialuose. A. Storpirštis daug filmavosi ir Lietuvoje, ir anksčiau - Sovietų Sąjungoje. Aktorius daug filmavosi kine, dažnai kūrė vaidmenis režisieriaus Algimanto Puipos filmuose, taip pat yra vaidinęs Gyčio Lukšo, Arūno Žebriūno filmuose.
Jo filmografijoje - dešimtys įsimintinų vaidmenų:
- 1972 - Karys - Herkus Mantas, rež. Marijonas Giedrys
- 1973 - Arnas - Kur iškeliauja pasakos, rež. Algirdas Dausa
- 1975 - Atpildo diena, rež. Stasys Motiejūnas, Algimantas Puipa
- 1978 - Boksininkas Gražuoliukas - Nebūsiu gangsteris, brangioji, rež. Algimantas Puipa
- 1979 - Velnio sėkla, rež. Algimantas Puipa
- 1980 - Žaltvykslės, rež. Gytis Lukšas
- 1981 - Hilbertas Grifitsas - Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys
- 1981 - Restorano direktorius - Lošimas be kozirių, rež. Vytautas Žalakevičius
- 1984 - Saimonas Hanteris - Veik pagal aplinkybes, rež. Algimantas Puipa
- 1985 - Restorano dainininkas - Grožio salonas, rež. Aleksandras Pankratovas-Čiornas
- 1985 - Vadimas Tavrovas - Stebuklų sezonas, rež. Michailas Orlovas
- 1986 - Virš vaivorykštės, rež. Georgijus Jungvald-Chilkevičius
- 1986 - Šalvje - Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1987 - Daniilas - Galičo kuniaikštis, rež. Nikolajus Maščenka
- 1987 - Gubernatorius Sleitonas - Sudužusių laivų sala, rež. Jevgenijus Ginzburgas
- 1987 - Neilas - Slaptas farvateris, rež. Vadimas Kostromenka
- 1991 - Ir ten krantai smėlėti, rež. Algimantas Puipa
- 1993 - Generolas Monkas - Karalienės Anos paslaptis, arba muškietininkai po 30 metų, rež. Georgijus Jungvald-Chilkevičius
- 1994 - Nepaprasti Tučkaus ir jo viršininko nuotykiai. „Karlo - Henriko karūnos paslaptis“, rež. Vladimiras Machurinas
- 1995 - Žiemos vyšnia (Зимняя вишня), serialas, rež. Igoris Maslennikovas
- 1996 - Grandininė reakcija (Chain Reaction), rež. Andrew Davis
- 1997 - Vyrai, rež. Audrius Stonys
- 2005 - Policininkas - Persona non grata, rež. Vytautas V. Landsbergis
- 2008 - Margaritos tėvas - Moterys meluoja geriau, rež. Sigitas Račkys
- 2010 - Rusų mafijozas - Eurazijos aborigenas, rež. Šarūnas Bartas
- 2011 - Alfredas - Pavogta laimė, rež. Džordžas Butkus
- 2011 - Miegančių drugelių tvirtovė, rež. Algimantas Puipa
- 2014 - Gydytojas - Žvaigždė, rež. Anna Melikian
- 2015 - Dėdė, Rokas ir Nida, rež. Justinas Krisiūnas
- 2016 - O, ne! O, taip!, rež. Julius Žižliauskas
- 2019 - Purpurinis rūkas, rež. Ramunė Čekuolytė
Aktorius taip pat garsino filmus ir filmavosi humoristinėje žinių laidoje „Dviračio šou“.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Iširus santuokai su kurso drauge, aktore Dalia Storyk, A. Storpirštis sukūrė šeimą su baleto šokėja, ilgamete Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artiste Vijole Parutyte, kuri buvo jo dviejų sūnų - Vitalijaus ir Simono - mama. Prieš kelerius metus jis palaidojo antrąją savo žmoną, buvusią garsią baleriną Viliją Parutytę. A. Storpirštis gyveno su trečiąja žmona Vilija.
Sūnus Simonas Storpirštis pasakoja neįtikėtiną tėčio Arūno istoriją, grąžinusią šeimai jo brolį Vitalijų. Simonas pasakoja laukdavęs kiekvieno savaitgalio, kad galėtų laiką leisti su tėčiu. „Aš tėčio visada laukdavau, nes mano tėvai išsiskyrė, kai man buvo šešeri-septyneri metai. Likau gyventi su mama, o su tėčiu susitikdavau savaitgaliais. Kiekvienas savaitgalis būdavo kaip šventė. Prisimenu, kad jis visur mane veždavosi kartu. Nebuvo tokios vietos, į kurią jis manęs neimdavo. Paskutinius dešimt metų, kai mamos nebeliko, mes labai suartėjome. Tą trūkumą, kurį jaučiau iš vaikystės, kad jo nebuvo tiek, kiek man norėjosi, per tuos dešimt metų kompensavome vienas kitam su kaupu“, - atvirauja Simonas.
„Nuo pat darbo teatre, kine ir visur kitur su mielu noru vaidinu tuos „blogiukus“, bet su tokia intencija, kad padaryčiau juos gerus, simpatiškus“, - sakė A. Storpirštis. Tačiau aktorius teigė, kad gyvenime yra visai kitoks - jį iki ašarų jaudina gamtos grožis ir geri žmonių darbai: „Su metais pasidariau vis jautresnis. Pavyzdžiui, pamatau, kad kažkas močiutę per kelią perveda ir apsiverkiu... Pasidariau labai jautrus.“ A. Storpirštis pasakojo, kad šlovė, turtai jam nebuvo svarbūs. Anot aktoriaus, jais aptekę žmonės kartais būna labai nelaimingi. Jis teigė anksti pripildęs savo tuštybės taurę: „Kai kurie žmonės tai daro visą gyvenimą, o aš stengiausi kuo greičiau, kuo anksčiau.“
Paskutinės dienos ir atsisveikinimas
Pasak artimųjų, aktorius sirgo, tačiau iki paskutinės dienos dirbo. Aktorius sirgo, bet ir dirbo iki paskutinės dienos - dar vakar garsino filmą. Jis negulėjo ligos patale, o iškeliavo garbingai. Mirtis aktorių ištiko trūkus aortai. „Jis turėjo ir kitų sveikatos problemų, dėl kurių gydytojai nebegalėjo padėti. Mes, artimieji, tai žinojome. Jis gyveno su tam tikra bomba“, - sakė jo brolis G. Storpirštis. Aorta plyšo grįžus po darbo, žmona tuo metu taip pat buvo namuose. „Į ligoninę palydėjo ir sūnus, ir žmona. Devintą valandą vakaro, prieš išvežant į reanimaciją, jis dar turėjo sąmonę“, - sakė brolis.
Jokių atsisveikinimo žodžių ištarta nebuvo - niekas nesitikėjo, kad mirtis ištiks taip greitai. „Aš kalbėjausi su daktarais - sakė, kad viskas gali įvykti labai greitai, o gali ir už savaitės. Nesitikėjom, kad taip staigiai“, - apgailestavo Gediminas. Paskutinis atsisveikinimo ženklas buvo, kai jis dar sąmoningas, išvežamas į reanimaciją, mirktelėjo šeimynykščiams. Taip jis atsisveikino su gyvenimu, o už dviejų valandų iškeliavo. Tas mirksnis buvo ženkliškas Arūno gyvenime.
Su velioniu buvo galima atsisveikinti penktadienį, lapkričio 9 d. 10 val. Šv. Mišios vyko Bernardinų bažnyčioje. Nuo 12 iki 21 val. urna su aktoriaus palaikais buvo Jaunimo teatro mažojoje scenoje. Šeštadienį, lapkričio 10 d. 11 val. urna išlydima iš teatro ir palaidota Antakalnio menininkų kalnelyje.
Užuojautos ir palikimas
Seimo ir savo vardu užuojautą dėl menininko A. Storpirščio mirties išreiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, A. Storpirštis - šios kartos teatro ir kino legenda. Jo netektis yra netikėta ir skaudi menininkų bendruomenei ir visai Lietuvai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė užuojautoje pabrėžė, kad A. Storpirščio vaidmenys nepalikdavo abejingų, nes buvo sukurti atiduodant visas talento jėgas. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, „netekome iškilaus aktoriaus šalies teatro ir kino istorijoje sukūrusio daug įsimintinų vaidmenų“. „Lietuvai netekus išskirtinės asmenybės, kino ir teatro legendos reiškiu nuoširdžią užuojautą Velionio artimiesiems, draugams, mokiniams, bendražygiams ir visai šalies aktorių bendruomenei.“
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis irgi išreiškė užuojautą dėl netekties. „Kino ir teatro talento netektis yra skaudi ne tik kino ir teatro bendruomenei, šio meno mylėtojams, bet ir visai šaliai, kurios žmonės žino ir supranta meistriškumo vertę kultūros raidai, meno raiškai. Nuoširdžiai užjaučiame šeimos narius ir visą kultūros bendruomenę“, - sakė R. Karbauskis.
Aktoriaus sūnus Simonas Storpirštis ne kartą yra sakęs, kad tėvas jam buvo didžiausias autoritetas. „Prisiminimai ateina kasdien, tėvą prisimenu kiekvieną dieną. Stengiuosi pasislėpti už darbų, nes kitaip neišeina negalvoti“, - prisipažino Simonas. Pasak vyro, tėvas jam buvo artimiausias žmogus. „Tokių kaip mano tėtis nebebus. Jis buvo nuostabus tėvas, geras, šiltas ir visai kitoks, nei kartais tenka išgirsti. Mūsų ryšys buvo labai stiprus ir artimas.“ Simono akimis, tėtis buvo nuostabus ir šiltas žmogus: „Turėjo neįtikėtiną trauką. Iki pat paskutinių akimirkų, visada atsirasdavo žmonių kurie norėjo būti šalia. O iš vaikystės atsimenu, praeiti Vilniaus Pilies gatve, trukdavo kartais ir pusę valandos. Vis pažįstamas, vis pasilabinti.“
tags: #arunas #storpirstis #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
