Vaikų keliamo triukšmo normatyvai dieną: Kaip rasti ramybę ir kokių veiksmų imtis?
Kaimynų keliamas triukšmas yra dažna problema, sukelianti diskomfortą ir nesutarimus tarp gyventojų. Ypač sudėtinga situacija susidaro, kai triukšmo šaltinis - mažamečiai vaikai, dūstantys namuose dienos metu. Skaitytoja Akvilina (vardas pakeistas) pasakojo, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai turi mažametį vaiką, kuris nėra vedamas į darželį. Taigi jis kiekvieną dieną nuo maždaug 7.30 iki 21 val. dūksta namuose keldamas baisų triukšmą. T. y. rėkauja, žviegia, bėgioja, daužosi, šokinėja, mėto daiktus ir pan. Galiausiai moteris neapsikentusi iš buto išsikėlė ir jį išnuomojo, tačiau šiemet jau treti nuomininkai, nesulaukę, kol pasibaigs nuomos sutartis, iš buto išsikraustė tiesiog dėl triukšmo. Akvilina vardijo, kad į butą kvietė ir policiją, ir vaikų teises, bet niekas nepadėjo, kadangi triukšmaujama dienos metu, to normaliai išmatuoti triukšmo esą neišeina. „Be to, pas kaimynus yra sudėtos medinės grindys, dėl kurių visi trepsėjimai, bėgiojimai, šokinėjimai, daiktų mėtymai labai aiškiai ir gerai girdisi, tad ramybės minėtu laiku realiai nebūna. Tai kaip su tuo kovoti?“ - teiravosi gyventoja. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie normatyvai galioja dienos metu keliamam triukšmui, kur kreiptis ir kokių veiksmų galima imtis.
Triukšmas ir jo poveikis sveikatai: Kodėl tai svarbu?
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmas pažeidžia klausos sistemą. Be to, triukšmas gali sukelti ir kitus sveikatos ir gyvenimo kokybės sutrikimus. Aplinkos triukšmas sutrikdo miegą, trukdo bendrauti, dėl jo padidėja kraujo spaudimas, nervinė įtampa, padažnėja pulsas, kyla kraujo indų spazmai, sutrinka virškinimas, padidėja raumenų įtampa. Šie simptomai gali atsirasti kaip atsakas į triukšmo sukeltas stresines reakcijas arba pasireikšti dėl autonominės nervų sistemos sudirginimo. Triukšmas, veikdamas kaip stresorius, neurohumoraliniu būdu sukelia pakitimų širdies ir kraujagyslių sistemoje, hipertenziją, skatina išeminės širdies ligos progresavimą, slopina imuninę sistemą. PSO duomenimis, 17 proc. visų europiečių dienos metu yra veikiami didesnio nei 65 dB triukšmo lygio. Tai sukelia miego sutrikimus, stresą, imuninės sistemos nusilpimą, padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Teisinis triukšmo reglamentavimas Lietuvoje
Paros meto apibrėžimai ir bendrieji triukšmo draudimai
Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos, yra tam tikri apribojimai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. ryto. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis primena, kad dienos metu yra draudžiama šūkauti, švilpti, garsiai dainuoti, groti muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais ir kitaip kelti triukšmą gatvėse, aikštelėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. O vakaro ir nakties metu tą daryti draudžiama ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose.
Leistini triukšmo ribiniai dydžiai: Decibelų normos
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:
| Paros metas | Leidžiamas triukšmo lygis (dB) gyvenamosiose patalpose |
|---|---|
| Dienos metas (nuo 7 iki 19 val.) | 45 |
| Vakaro metas (nuo 19 iki 22 val.) | 40 |
| Nakties metas (nuo 22 iki 7 val.) | 35 |
Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Tačiau svarbu pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma, pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.
Vaikų keliamas triukšmas dienos metu: Specifika ir iššūkiai
Kaip minėta anksčiau, higienos normos, nustatančios leistinus triukšmo lygius, nėra taikomos žmonių keliamam triukšmui, įskaitant vaikų dūkimą. Tai sukuria tam tikrų iššūkių, bandant suvaldyti kaimynų vaikų keliamą triukšmą dienos metu. Policijos atstovas, paklaustas, kaip kovoti su tokiu kaimynų ar jų vaikų triukšmu, atsakė taip: „Siūlome tokias situacijas spręsti abipusio supratimo parama. Vaikai ir yra vaikai tam, kad jie išdykautų ir namuose triukšmautų.“
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) taip pat nenagrinėtų skundo dėl vaiko keliamo triukšmo. NVSC atstovas Zigmantas Nagys nurodė, kad centras nagrinėja tik tuos atvejus, kai gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių triukšmu. T. y., kai triukšmą kelia ne žmogus, ne gyvūnas ir ne buitiniai prietaisai, o, pavyzdžiui, šaldymo, vėdinimo įrenginiai, kurių vieta nekinta (stacionarūs šaltiniai).
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad net ir dienos metu yra draudžiama šūkauti, švilpti, garsiai dainuoti, groti muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais ir kitaip kelti triukšmą viešose vietose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Kalbant apie triukšmą gyvenamosiose patalpose, šie draudimai galioja vakaro ir nakties metu. Vis tik, tiriant administracinius nusižengimus (pvz., viešosios rimties trikdymą), svarbu nustatyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Tai nustatoma ir liudytojų parodymais. Garso lygio matavimai, tiriant viešosios rimties trikdymą, nėra būtini.
Kaip vairuoti turint judėjimo negalią - išsami demonstracija
Kur kreiptis ir kokios galimos sankcijos?
Kreipimasis į policiją ir administracinė atsakomybė
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). ANK 488 straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų. R. Matonis primena, kad už viešosios rimties trikdymą asmenims gresia baudos nuo 80 iki 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 200 iki 300 eurų. Jei nusižengimai padaromi pakartotinai, atitinkamai skiriamos 200-300 ir 300-400 eurų baudos. Policijos atstovas dar paminėjo, kad už triukšmą atsako asmenys, kuriems yra bent 16 metų ar daugiau.
Tiriant administracinius nusižengimus, pavyzdžiui, viešosios rimties trikdymą, garso lygio matavimai nėra būtini. Užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos liudytojų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan. Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.
Kitos institucijos ir jų vaidmuo
Advokato Aleksandro Kovalevskio patarimu, jeigu gyventojai kenčia dėl triukšmo, pirmiausia turėtų atlikti triukšmo lygio matavimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad NVSC nenagrinėja žmonių keliamo triukšmo, šis patarimas veikiausiai yra aktualus
dėl stacionarių triukšmo šaltinių. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Taip pat ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų. Be to, ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukianti baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.
Statybos ir remonto darbų triukšmas
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.
Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas teismo keliu
Būtų galima eiti teisminiu keliu, bet irgi tik tada, jei būtų nustatyti pažeidimai ir pažeidėjai už triukšmą būtų nubausti. Tuomet, anot advokato A. Kovalevskio, nuo triukšmo nukentėjęs asmuo iš pažeidėjo galėtų reikalauti jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiam asmeniui galėtų būti priteisti padaryti turtiniai nuostoliai, pavyzdžiui, iš buto nuomos negautos pajamos. Taip pat ir moralinė žala: kompensacija už patirtus nepatogumus, dėl triukšmo sukeltą stresą ir pan.
Prevencija ir kaimynystės santykiai: Kaip išvengti konfliktų?
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y. savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Reikėtų prisiminti ir tai, kad renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Tarptautinė kovos su triukšmu diena
Kasmet paskutinį balandžio trečiadienį Lietuvoje minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena, kurią inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“). Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problematiką, jo daromą neigiamą poveikį sveikatai, padėti efektyviau mažinti triukšmą. Šios dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamus iššūkius, kurti tylesnių namų, tylesnių mokyklų ir tylesnių poilsio aplinką, ugdyti visuomenės atsakomybę už sveikos aplinkos kūrimą sau ir savo vaikams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
