Vaiko Gimimas ir Teismo Sprendimai: Teisės bei Procedūros Lietuvoje
Vaiko gimimas yra svarbus įvykis, kuris sukuria ne tik naują gyvybę, bet ir daugybę teisinių santykių bei pareigų. Šiame straipsnyje aptarsime vaiko gimimą, su tuo susijusias teises bei procedūras Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant teismo vaidmeniui sprendžiant įvairius šeimos teisinės srities klausimus.
Vaiko Gimimo Registravimas ir Tėvystės Nustatymas
Nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės suteikimo pagrindus ir tvarką nustato Civilinės metrikacijos taisyklės. Pagal Taisykles, apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Visi kūdikiai, nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne, įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pavardės suteikimas ir tėvystės pripažinimas nesusituokusiems tėvams
Jei vaiko motina nėra susituokusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui turi būti suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašomi į gimimo įrašą. Tačiau duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
Vadovaudamiesi išdėstytomis teisės normomis, darome išvadą, kad sutarimo atveju, save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą apie vaiko gimimą, vėliau surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdyto vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime. Tėvystės pripažinimo pareiškime notarai paprastai nurodo tėvu bendru sutarimu išrinktą vaiko vardą ir pavardę.
Tėvystės nustatymas teismo tvarka
Paprastai vos gimus vaikui ir gavus atitinkamus dokumentus iš medicininės įstaigos, jo gimimo liudijime paliekamas įrašas su tėvo duomenimis. Vaikui gimus santuokoje, taikoma tėvystės prezumpcija - tėvu pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko motina yra sudariusi santuoką arba santuoka nutraukta ne daugiau nei prieš 300 dienų. Ta pati taisyklė galioja, jei vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po sutuoktinių separacijos ar santuokos nutraukimo.
Jeigu tėvas nežinomas arba vaikas gimsta ne santuokoje, šių duomenų, paprastai, nėra. Tokiu atveju tėvystė gali būti pripažinta pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Įprastai tokio tipo bylos sprendžiamos ypatingosios, t. y. supaprastintos teisenos tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjui nereikia ginčytis teisme su atsakovu.
Save laikantis tėvu asmuo privalo tėvystę įrodinėti pagal Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso numatytas įrodymų priemones. Šiuo atveju tai būtų DNR ekspertizė, liudytojų parodymai, netgi įvairūs susirašinėjimai ar motinos ir tėvo bendros deklaruotos gyvenamosios vietos faktas, bet kokie kiti bylai reikšmingi įrodymai. Žinoma, įrodymai negali būti prieštaringi. Kitu atveju klausimas turėtų būti nagrinėjamas ieškinio (ginčo) tvarka. Jei byla nagrinėjama ieškinio (ginčo) tvarka, visų pirma teismas įsitikina, ar asmuo, bandantis pripažinti tėvystę, atitinka CK 3.147 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Motinystės nustatymas ir tėvystės (motinystės) nuginčijimas
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Vaiko Vardo ir Pavardės Suteikimas Teismo Keliu
Vis tik sistemiškai vertinant visas taisykles ir įstatymų normas, vaikui savo pavardę galima suteikti teismo keliu. Taisyklių 33.1 punktas numato susituokusių tėvų teisę bendru sutarimu išrinkti vaikui vardą, suteikti vieno iš tėvų pavardę ir tautybę. Šiame punkte pažymima, kad tėvams nesitarus dėl vaiko vardo arba pavardės, vaiko gimimo registravimas atidedamas tol, kol pateikiama teismo nutartis suteikti vaikui vardą (pavardę).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.173 straipsnį vaiko tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui vardą ar pavardę, kai tėvai nesusitaria. Teismas prašymą nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui vardą ar pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus. Prašyme turėtumėte nurodyti motyvus kodėl siekiate suteikti vaikui savo pavardę (pavyzdžiui, įrodytų vaiko ryšį su Jumis, vienintelis vaikas, galimybė pratęsti pavardės gyvavimą ir kita).
Nepilnamečių Vaikų Teisės Teismo Procese
Teismo procesas gali būti ypač bauginantis vaikui. Todėl yra specifinių reikalavimų, susijusių su vaiku, teisminio nagrinėjimo metu. Vaikas negali inicijuoti teismo proceso ar savarankiškai dalyvauti šiame procese iki jis sulauks pilnametystės. Tai atlieka vaiko teisinis atstovas, paprastai tėvai arba teisėtas globėjas.
Vaikas turi teisę būti išklausytam prieš visų rūšių teismus tais atvejais, kai tai turi įtakos jo interesams. Tai taip pat taikoma tiems atvejams, kai procesą pradėjo ne vaikas ar jo teisinis atstovas. Teismas atsižvelgia ir įvertins vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju. Bylos, turinčios įtakos vaiko teisėms ir interesams, turėtų būti nagrinėjamos kuo greičiau ir turėtų būti prioritetinės, palyginti su kitais atvejais. Teismo sprendimas, susijęs su tėvų valdžios teisių naudojimu, turėtų būti priimtas ir vykdomas kuo greičiau, nes ilgesnis vykdymas gali turėti nepataisomų padarinių tėvų ir vaikų santykiams.
Teismo posėdžių viešumas ir uždarumas
Teismo posėdžiai dažniausiai yra vieši, siekiant užtikrinti, kad teismai dirbtų atvirai ir kad jų sprendimai būtų prieinami viešai. Lietuvoje teismo posėdžiai visada uždari bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, tėvystės nustatymo, vaiko neteisėto perkėlimo į kitą valstybę, taip pat kai tai susiję su įvaikinimu.
Vaiko teisės ir šeimos samprata
Visi kūdikiai (nesvarbu, ar jie gimė susituokusiems tėvams, ar ne) įtraukiami į tą patį registrą civilinės metrikacijos įstaigoje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Teismai yra pažymėję, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą.
Tėvų Atsakomybė ir Pareigos
Tėvų pareigos yra teisinis ryšys, reglamentuojamas šeimos teise. Santykiai atsiranda gimus vaikui arba nustačius tėvystę ar motinystę. Tėvų pareigos yra visas teisių ir pareigų rinkinys - tėvai pagal galimybes turi sudaryti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas vaiko lavinimas. Tėvų pareigos apima tėvų teises ir pareigas, susijusias su vaiko gyvenimu ir sveikata, ugdymu, apsauga, globa, priežiūra ir lavinimu, taip pat jų teises ir pareigas, susijusias su atstovavimu vaikui, jo išlaikymu ir vaiko turto valdymu.
Tėvams tenka pagrindinė ir vienoda atsakomybė už vaiko globą, jo ugdymą ir lavinimą. Tėvų pareigas bendrai įgyvendina abu tėvai. Tėvai turi saugoti savo vaiko interesus bet kokioje su vaiku susijusioje veikloje ir augindami vaiką gerbti jo asmenį, individualumą ir orumą. Tėvai visų kitų asmenų atžvilgiu turi pirmenybę globoti vaiką ir atsakingai siekti vaiko interesų.
Tėvų valdžios vykdymas ir nesutarimų sprendimas
Tėvai tėvų valdžią vykdo bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis. Jeigu tėvai negyvena kartu ir jiems nenustatyta bendra vaiko globa, jie bendru sutarimu ir atsižvelgdami į vaiko interesus priima sprendimą klausimais, turinčiais didelę reikšmę vaiko vystymuisi.
Jeigu tėvai nesinaudoja šiomis teisėmis ar nevykdo šių pareigų arba negina vaiko interesų, valstybė imasi priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Kaip teigiama Jungtinių Tautų Vaikų teisių deklaracijos preambulėje, svarbiausia - vaiko interesai. Tad prieš atliekant bet kokį veiksmą, susijusį su vaiku, pirmiausia akcentuojama, ar tai nepažeis vaiko interesų.
Vaiko Globa ir Išlaikymas
Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai turi susitarti dėl savo vaikų globos, atsižvelgdami į savo vaikų interesus. Jie gali susitarti toliau bendrai globoti savo vaikus, paskirti globą vienam iš tėvų arba pasiskirstyti vaikus. Jeigu jie negali patys susitarti kuriuo nors klausimu, socialinių paslaugų centras jiems padeda tai padaryti. Jie savo pageidavimu taip pat gali naudotis mediatoriaus paslaugomis.
Jeigu tėvai pasiekia susitarimą dėl globos teisių, jie gali siūlyti pasirašyti teisminį susitarimą. Jeigu teismas nustato, kad susitarimas neatitinka vaiko interesų, jis prašymą atmeta. Jeigu tėvams nepavyksta dėl globos teisių susitarti tarpusavyje, klausimą sprendžia teismas. Be to, teismas, remdamasis Šeimos kodekso nuostatomis, gali savo iniciatyva nuspręsti dėl kitų priemonių vaiko interesams apsaugoti. Priimdamas sprendimą dėl globos teisių, teismas taip pat visada išsprendžia klausimą dėl tėvų turimų bendrų vaikų išlaikymo ir dėl matymosi su atitinkamais tėvais tvarkos nustatymo.
Vaiko išlaikymas ir matymosi tvarka
Kartu negyvenantys ar išsiskirti ketinantys tėvai, taip pat kartu gyvenantys tėvai susitaria dėl savo bendrų vaikų išlaikymo. Nustatydamas vaikui mokėtino išlaikymo sumą, teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus ir nustatyti tokią išlaikymo sumą, kokios pakaktų tinkamam vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi užtikrinti.
Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, o abu tėvai turi teisę palaikyti ryšį su vaiku. Matymosi su vaiku tvarka nustatoma laikantis vaiko interesų. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena ir kuriam suteiktos vaiko globos teisės, arba trečiasis asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, turi susilaikyti nuo bet kokio veiksmo, kuriuo vaikui trukdoma arba dėl kurio vaikas neturi galimybės matytis su tėvais, ir turi stengtis raginti vaiką išsiugdyti tinkamą požiūrį į matymąsi su kitu iš tėvų ar abiem tėvais.
Jeigu vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų ir matymosi su kitu iš tėvų negalima užtikrinti netgi padedant socialinių paslaugų centro specialistui, teismas kito iš tėvų prašymu gali nuspręsti atimti globos teises iš to iš tėvų, kuris neleidžia vaikui matytis su kitu iš tėvų, ir patikėti vaiką kitam iš tėvų, jeigu teismas mano, kad kitas iš tėvų sudarys sąlygas vaikui matytis su pirmuoju iš tėvų, ir jeigu tai yra vienintelis būdas, kuriuo galima apsaugoti vaiko interesus. Teismas priima naują sprendimą dėl tėvų matymosi su vaikais tvarkos, jeigu tai būtina pasikeitus aplinkybėms ir vadovaujantis vaiko interesais.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų ir globa
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Objektyvios atskyrimo aplinkybės gali būti labai įvairios - nuo tėvo/motinos ligų, priklausomybių iki natūralių gyvenimiškų aplinkybių, įtakotų tėvų skyrybomis ar susvetimėjimu.
Teismas skiria globėją vaikui, kuris neturi tėvų arba kuriuo tėvai nesirūpina, ir perduoda vaiką to globėjo globai. Socialinių paslaugų centras arba teismas skiria vaikui specialų („kolizinį“) globėją. Tėvų pareigų suteikimas giminaičiui yra naujas Šeimos kodekse įtvirtintas vaiko globos institutas, taikomas tik vaikui, kurio abu tėvai yra mirę. Jeigu tai atitinka vaiko interesus, teismas gali suteikti tėvų pareigas giminaičiui.
Įvaikinimo Procedūros
Įvaikinimu panaikinamos vaiko teisės ir pareigos tėvams ir kitiems giminaičiams, ir atvirkščiai. Vaikas gali būti atiduodamas įvaikinti tik tuo atveju, jeigu tėvai po vaiko gimimo socialinių paslaugų centre arba teisme sutiko su įvaikinimu. Jaunesnio nei aštuonių savaičių vaiko atžvilgiu sutikimas turi būti dar kartą patvirtinamas, kai vaikui sueina aštuonios savaitės.
Sutikimo neprivalo duoti tas iš tėvų, kuriam yra atimta teisė vykdyti tėvų pareigas arba kuris yra nuolat nepajėgus išreikšti savo pageidavimo. Vaikai, kurių tėvai nežinomi arba metus laiko nežinoma jų gyvenamoji vieta, taip pat gali būti atiduodami įvaikinti. Patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji - įvaikintojų vaikais.
Turto ir Paveldėjimo Teisiniai Aspektai Nesantuokoje
Pagal teisės aktus, visas santuokoje įgytas turtas yra bendras. Kas kita, jei esate nesusituokę. Nepaisant to, kad gyvenate kartu, vieno iš jūsų įgytas turtas bus laikomas to, kuris jį įsigijo, asmenine nuosavybe, nors kitas ir būtų įdėjęs į tą turtą ar jo pagerinimą (pvz., buto remontą) savo asmenines lėšas. Tokiu atveju, esant ginčui norint tokį turtą padalyti, lieka vienintelis kelias - teismas.
Jeigu pora yra susituokusi ir vienas iš sutuoktinių miršta, viskas gana aišku - likęs sutuoktinis paveldi turtą kartu su pirmosios bei antrosios eilės įpėdiniais. Tačiau jei esate nesusituokę, niekas jūsų negins. Jeigu apskritai nėra palikta testamento, gali kilti nemažai problemų. Apie tai, kad jūs gyvenote kartu ir vedėte bendrą ūkį, teks įrodinėti teisme.
Patikimesni įrodymai, siekiant įrodyti indėlį į bendrą turtą, yra banko pavedimai iš jūsų asmeninės sąskaitos, kadangi leidžia atsekti piniginių įplaukų šaltinį į jūsų sąskaitą bei išlaidas, skirtas bendram turtui pagerinti ar įsigyti. Iš anksto susitarkite, kaip ateityje dalysitės turtą, jeigu tai tektų daryti.
Jurisdikcija Bylose Dėl Tėvų Atsakomybės
Dalykinė jurisdikcija nagrinėti šias bylas priklauso apygardų teismams. Bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, prieš kurį buvo pateiktas prašymas, nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Kai teismas procesą pradeda savo iniciatyva, bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurio veiklos teritorijoje yra asmens, kurio atžvilgiu vykdomas procesas, nuolatinė gyvenamoji vieta.
Jeigu procese dalyvauja tik vienas dalyvis, bendrąją teritorinę jurisdikciją turi teismas, kurios veiklos teritorijoje yra bylos dalyvio nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Jeigu bylos dalyvis nuolatinės gyvenamosios vietos Slovėnijoje neturi, bendroji teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal laikinąją gyvenamąją vietą. Be to, jeigu bylos dalyvis turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, bet ir laikinąją gyvenamąją vietą kitoje vietovėje ir jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti daroma prielaida, kad jis ten gyvens ilgesnį laiką, bendroji teritorinė jurisdikcija priklauso teismui, kurio veiklos teritorijoje yra bylos dalyvio laikinoji gyvenamoji vieta.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
