Visapusiškas vaiko pasirengimas mokyklai: testai, etapai ir patarimai tėvams

Kiekvienos šeimos, auginančios mažylį, gyvenime ateina svarbus ir ypatingas etapas - pasiruošimas mokyklai. Mokykla - tai naujas nuotykis tiek vaikui, tiek jo tėvams. Artėjanti nauja pradžia tiek būsimam pirmokui, tiek mums, tėveliams, gali reikšti didelį džiuginantį jaudulį, kuris kutena širdį. Suprantame, kad mūsų mažylis auga ir bręsta, o jo kasdienybę greitai papildys nauja aplinka, kitokios veiklos ir užduotys, dar nepatirti mokslo atradimai ir iššūkiai.

Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai. Daugelis tėvų susiduria su iššūkiais bei daugybe klausimų išleidžiant vaiką į 1-ąją klasę. Nepaisant to, daugiau nei 10 % pirmokų nebūna jai tinkamai pasirengę.

Jaudinatės, kad vaiko turimų reikalingiausių socialinių įgūdžių gali nepakakti? Nežinote, koks stiprus turi būti vaiko pasiruošimas 1-ajai klasei? Pasirengimas pirmai klasei - iš tiesų svarbus, ypač jeigu norime, kad pirmosios dienos, savaitės ir mėnesiai bei metai mokykloje vaikui būtų sėkmingi ir klostytųsi sklandžiai, o mūsų mažasis mokinukas jaustųsi ramus, būtų drąsus ir pasitikėtų savimi bei savo gebėjimais.

Tinkamai pasiruošti pirmai klasei itin aktualu jautresniems vaikams, kurių adaptacija mokykloje gali būti sunkesnė dėl emocinių iššūkių. Itin jautriems, nedrąsiems vaikams reikia ilgesnio laiko tarpo priprasti prie pasikeitusios aplinkos, užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su mokytoja bei bendraamžiais bei pasijusti saugiai. Būtent todėl tinkamas pasiruošimas akademiniams dalykams gali palengvinti pirmokėlių startą mokykloje.

Akivaizdu, kad lengvą mokyklinio gyvenimo pradžią gali užtikrinti tinkamas nusiteikimas bei žinojimas, kokios kompetencijos, įgūdžiai ir gebėjimai yra reikalingi būsimam pradinukui. Tik suprasdami, ką vaikas jau moka ir ko - ne, galėsime jam padėti užpildyti spragas.

Pagrindinės vaiko pasirengimo mokyklai sritys

Psichologų nuomone, vaiko gebėjimas rašyti, skaityti ar skaičiuoti dar negarantuoja, kad pirmokas greitai adaptuosis mokykloje. Labai svarbus vaiko savarankiškumas bei gebėjimas užmegzti naujus kontaktus su suaugusiaisiais ir kitais vaikais. Yra keletas pagrindinių sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį vertinant vaiko pasirengimą mokyklai:

Protinė (intelektinė) branda

Protinė branda apima vaiko gebėjimą skaičiuoti, pažinti raides ir rašyti, skaityti, kalbos turtingumą. Tai reikalingų mokymuisi pažintinių gebėjimų išlavėjimas ir bendros žinios. Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas, aiškiai taria daugumą kalbos garsų.

Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva. Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius. Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus. Skiria garsus, atpažįsta raides, gali kai kurias jų, bent jau savo vardo, parašyti. Psichologė sako: „Pirmokas turėtų turėti elementarių žinių apie jį supančią aplinką - savo adresą, giminystės ryšius, žinių apie gamtą, laiko suvokimą - ir gebėti šias žinias analizuoti, palyginti, apibendrinti bei pritaikyti“.

Skaitymo ir rašymo veikloms itin svarbus fonologinis suvokimas (garsų suvokimas), gebėjimas išgirsti, kokie garsai sudaro žodžius, mokėjimas išskirti konkretų garsą garsų eilėje, nustatyti garso vietą žodyje, sieti garsą su grafema, pakankamai greitai atpažinti raides, gebėti jungti paskirus garsus į skiemenį, o skiemenis - į žodį. Dėmesio ir atminties lavinimas vaikams - būtinas ir gali būti lengvai ir linksmai įgyvendinamas ir namuose pasitelkiant specialius atminties lavinimo žaidimus ar kitas smagias veiklas, pavyzdžiui, mokantis mintinai patinkančius smagius eilėraščius ar daineles.

Socialinė ir emocinė branda

Tai mokėjimas bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiais), laikytis taisyklių. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai. Svarbu, kad vaikas gerai save vertintų. Pasitikintys savimi vaikai nori imtis naujos veiklos, nes tiki, kad jiems pavyks, ne taip jautriai reaguoja į nesėkmes, nepasisekus iš pirmo karto, vėl mėgina.

Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.

Valdyti emocijas, tinkamai elgtis konkrečiose situacijose, saugoti savo daiktus, pasirūpinti savo higiena, gebėti palaukti, mokėti užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais, nebijoti paklausti ir prireikus paprašyti pagalbos - visa tai yra labai svarbu prieš pradedant keliauti į pirmąją klasę. Emocinį brandumą, gebėjimą atlaikyti nesėkmę, spręsti konfliktus, išbūti vienam, susirasti draugų ir kitus socialinius emocinius aspektus galima įvertinti tik vaikui jau atsidūrus grupėje ir užsiimant nauja veikla. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas.

Savarankiškumas ir savireguliacija

Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete. Mokykloje veiklos greitai keičiasi, viena pamoka keičia kitą, pertraukos yra riboto laiko. Vaikas turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.

Savireguliacija yra gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas. Vaikas turi pajėgti susikaupti ir išklausyti nurodymus bei atlikti užduotį iki galo. „Vaiko savireguliacijos gebėjimus galime įvertinti matydami, kiek ilgai jis geba išbūti prie vienos veiklos, ar gali ją atlikti nuo pradžios iki pabaigos, kaip tvarkosi su iškylančiais sunkumais. Natūralu, kad mokykloje vaikai patirs ne tik pasisekimą, bet ir susidurs su užduotimis, kurių nepavyks iš karto išspręsti“, - sako psichologė. Ji priduria: „Tokiose situacijose vieni vaikai gali bandyti atkakliai, prašyti pagalbos ir vienkartinės nesėkmės nesieti su savęs vertinimu. Kiti su nesėkme gali susitapatinti, pradėti laikyti save nevykėliais, leisti užvaldyti save stiprioms neigiamoms emocijoms, mėtyti daiktus, suplėšyti sąsiuvinį, šaukti“.

Mokyklinukai taip pat jau turi suprasti, kad ne visi norai pildosi iš karto ir kartais juos reikia atidėti kuriam laikui. O tam tikrais atvejais tie norai gali ir nebūti išpildyti. Kantrybę, atkaklumą, savireguliacijos gebėjimus galima ugdyti vaikui atliekant kasdienes veiklas ar užduotėles.

Fizinis pasirengimas

Mokykloje vaiko organizmui teks didelis tiek psichologinis, tiek fizinis krūvis. Biologinį vaiko subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pavyzdžiui, septintaisiais gyvenimo metais mergaitės turi 6-7, berniukai - 5-6 nuolatinius dantis. Didelę reikšmę turi ir vaiko amžių atitinkanti fizinė raida, ypač kūno proporcijos bei sandara. Būsimiesiems mokyklinukams pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės, galva auga sąlygiškai lėčiau nei kūnas - vaikas praranda savo žavų putlumą. Jis tampa Suaugusiu Žmogumi.

Turi būti pakankamai išlavėję vaiko judesiai, gera pirštų-riešo motorika bei akių-rankų koordinacija. Tinkami stambiosios bei smulkiosios motorikos įgūdžiai itin reikšmingi rašymo veiklai, kuri reikalauja tikslių rankų ir rankų pirštų judesių bei tinkamos judesio gradacijos. Gebėjimas taisyklingai laikyti rašymo ar piešimo priemonę ir spausti ją tinkamu jėga, t. y. nei per silpnai, nei per stipriai, padeda vaikui rašyti tvarkingai ir nepavargti. Per didelis rašymo ar piešimo priemonės spaudimas bei netaisyklingas jos laikymas lemia greitą nuovargį ir rašymą paverčia nemalonia, daug energijos reikalaujančia veikla. Ilgainiui vaikas gali imti vengti rašymo.

Komunikavimo kompetencija

Mokyklos pradžiai itin reikšminga komunikavimo kompetencija. Būsimas pirmokas turi gebėti dalyvauti kasdienėse veiklose, naudoti verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Bendrauti, tartis, diskutuoti, kelti klausimus, dalytis patirtimi, gebėti papasakoti apie save ir savo jausmus, išklausyti ir suprasti kito pasakojimą - visa tai būsimam pirmokui turėtų būti lengvai įkandama.

Komunikavimo kompetencijos pagrindas - kalba, todėl natūralu, kad vaikui reikalingas pakankamai išplėtotas žodynas bei kiti kalbiniai įgūdžiai. Vienas esminių - pakankamas kalbos suvokimas: gebėjimas suprasti ir įgyvendinti kelių dalių instrukcijas, suvokti pasakojimą ar skaitomo teksto reikšmę, išskirti pagrindinį pasakojimo įvykį, suprasti jo reikšmę visam pasakojamam turiniui. Ne mažiau svarbus kalbinis įgūdis - gebėti rišliai pasakoti.

Nuostata tapti mokiniu

Vaikas nori mokytis, suvokia save kaip būsimą mokinį, aktyviai domisi pasauliu, smalsauja, klausinėja, mėgsta vartyti knygas, prašo paskaityti, domisi raidėmis.

Kaip įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai?

Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Svarbiausias tikslas - pateikti įvairių užduočių, leisiančių nustatyti vaiko pasirengimo mokytis pirmoje klasėje lygį. Užduočių rezultatai aptariami pagal trijų lygių (aukšto, vidutinio, nepakankamo) vertinimo sistemą, suteikiančią galimybių gana tiksliai įvertinti vaiko raidą ir ją koreguoti. Vertinimo sistema skirta tik tėvams, o vaikas turėtų suvokti testavimą kaip žaidimą.

Vaiko pasirengimo mokyklai lygio tikrinimą patariame organizuoti ryte (nuo 9.00 iki 11.00 val.) arba po pietų (nuo 15.30 iki 17.00 val.) įprastoje vaikui aplinkoje.

Bendrieji pasirengimo testai

Protinės brandos bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų. Vienas paprasčiausių - vaikas turi atlikti tris užduotis: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą posakį ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Mokyklai subrendęs vaikas žmogaus figūrą nupieš su visomis detalėmis, tiksliai nukopijuos posakį ir geometrinę taškų figūrą. Šis testas parodo judesių, ypač pirštų, koordinaciją, orientavimąsi erdvėje, dėmesingumą, darbingumą.

Pavyzdinis savęs vertinimo testas tėvams

Štai keli klausimai, padėsiantys tėvams įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai:

Jeigu surinkote 9-13 atsakymų „TAIP“ (į visus klausimus reikėjo atsakyti teigiamai), esate teisingame kelyje, vaikas iš tikrųjų neblogai pasirengęs.

Gibson testas ir „BrainRx“ programa

Vienas iš būdų tiksliai nustatyti vaiko pasirengimą - atlikti Gibson testą, kuris padės įvertinti vaiko kognityvinius įgūdžius ir nustatyti, ar nėra kokių nors sunkumų, galinčių trukdyti sėkmingam mokymuisi.

Kodėl svarbu atlikti Gibson testą?

Gibson testas leidžia anksti nustatyti galimus mokymosi sunkumus, tokius kaip dėmesio koncentracijos problemos, skaitymo ar rašymo sunkumai, atminties ar loginio mąstymo spragos. Laiku nustatyti sunkumai gali būti sėkmingai koreguojami, taip užkertant kelią didesnėms problemoms ateityje. Laiku atliktas Gibson testas ir tinkama pagalba gali užtikrinti, kad jūsų vaikas pasitiktų mokyklą su pasitikėjimu ir džiaugsmu. Testo rezultatai padeda suprasti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl galima pritaikyti individualų ugdymo planą.

Gibson testo etapai

1. Atlikite Gibson testą. Užsiregistruokite Gibson testui „Braingym“ centre ir įvertinkite savo vaiko pasirengimą mokyklai.
2. Aptarkite testo rezultatus su specialistu. Aptarkite testo rezultatus su „Braingym“ centro specialistais, kurie padės jums suprasti vaiko poreikius ir rekomenduos tinkamiausią sprendimą.
3. Išbandykite „BrainRx“ programą. Jei Gibson testo rezultatai parodys, kad jūsų vaikui reikalinga pagalba, „Braingym“ centre siūloma „BrainRx“ programa. Tai moksliniais tyrimais pagrįsta programa, skirta lavinti kognityvinius gebėjimus ir gerinti mokymosi rezultatus. „BrainRx“ programa „Braingym“ centre - pagalba jūsų vaikui.

„Upės teka“ centro pasirengimo mokyklai programa

Individualių ugdymosi poreikių centre „Upės teka“ įgyvendinama pasirengimo mokyklai programa, kurią sudaro kelios dalys: vaiko pasirengimo mokyklai vertinimas bei paruošimas mokyklai 5-7 metų vaikams. Mokyklinio pasirengimo įvertinimas apima kalbinių įgūdžių, t. y. kalbos supratimo ir raiškos gebėjimų, fonologinių gebėjimų, skaitymo pradmenų susiformavimo, gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį, stambiosios bei smulkiosios motorikos vertinimą.

Tinkami stambiosios bei smulkiosios motorikos įgūdžiai itin reikšmingi rašymo veiklai, kuri reikalauja tikslių rankų ir rankų pirštų judesių bei tinkamos judesio gradacijos. Pasirengimo mokyklai programą sudaro keli etapai. Pirmasis - pasirengimo mokyklai įvertinimas bei išvadų pateikimas, antrasis - parengimas mokyklai, trečiasis - vaiko pažangos aptarimas su tėvais ar globėjais bei, esant poreikiui, rekomendacijų teikimas.

Mokyklos pasirengimo testas vaikui atliekamas vieno ar dviejų susitikimų metu, po kurių vaiko tėvai ar globėjai tiksliai sužino vaiko pasirengimo mokyklai lygį, išgirsta, kokie vaiko gebėjimai jau yra pakankami, o kuriuos vertėtų lavinti namuose ar specialisto kabinete. Kai tikslias vertinimo išvadas bei detalias rekomendacijas pateikia logopedas, pasirengimas mokyklai gali tapti kur kas lengvesnis ir aiškesnis, tėvams lengviau suprasti, ar vaikas pasiruošęs, o galbūt jam reikalinga papildoma pagalba.

„Pasiruošk mokyklai“ programa sudaryta iš kelių dalių, todėl įvertinus vaiko pasirengimą mokyklai, supratus jo stiprybes ir sunkumus, įgyvendinamas antrasis programos etapas, kuriuo susitelkiama į vaiko patiriamus individualius iššūkius bei jų įveikimą. Pavyzdžiui, jeigu pasirengimo mokyklai vertinimo metu paaiškėja, kad būsimas pirmokas patiria sunkumus fonologinio suvokimo srityje, antrojo programos etapo metu visas dėmesys sutelkiamas į vaiko gebėjimą išgirsti, atpažinti, išskirti kalbos garsus, jais manipuliuoti, jungti bei sieti su raidėmis.

Lavinami šie gebėjimai lemia ne tik sklandesnę mokymosi skaityti pradžią, bet ir geresnius rašymo įgūdžius. Nes tinkamas žodžio garsinės struktūros suvokimas turi tiesioginės įtakos žodžių bei sakinių rašybos taisyklingumui. Fonologinio suvokimo įgūdžių stoka gali lemti tai, kad rašydamas vaikas praleidžia garsus, juos painioja tarpusavyje ar sukeičia vietomis. Atitinkamai, jeigu vaikas stokoja kitų įgūdžių - „Upės teka“ pasirengimo mokyklai programos metu visas dėmesys bus skiriamas būtent jiems, nes programa yra individualizuojama bei pritaikoma kiekvienam būsimam pirmokui.

Patarimai tėvams: kaip padėti vaikui pasiruošti?

Ruošiantis mokyklai nepakanka pasirinkti ugdymo įstaigą ar parūpinti mokyklinių prekių. Vaiko gebėjimus reikia toliau lavinti ir tobulinti. Jokiu būdu nepeikite vaiko, jeigu jis suklysta ar netinkamai atlieka užduotį. Jeigu vaikui nepavyko atlikti užduoties, būtinai ją paaiškinkite ir atlikite drauge. Visada atminkite, kad vaikams ypač patinka, kai su jais kartu užsiima tėvai, seneliai ir kiti artimieji. Todėl matydami, kad kažkurioje vietoje jūsų vaikas turi „spragų“, padirbėkite su daugiau.

Psichologinis pasiruošimas ir dienotvarkė

Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Artėjantys mokslo metai kelia nerimą daugeliui tėvų. Visi žino, kad mokyklinukui reikia nupirkti ne tik kuprinę. Tačiau labai svarbu ir tai padaryti laiku. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą.

Labai svarbu tėvams atsakyti į vaiko klausimus, kalbėtis su juo, galbūt papasakoti savo mokyklinių metų istorijų, paruošti psichologiškai. Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės. Pirmiausiai derėtų sureguliuoti svarbiausius fiziologinius poreikius, kaip miegą, mitybą, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės. Taip vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje, vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą.

Kartu su vaiku užsukite į naują mokyklą gerokai prieš mokslo metų pradžią. Tai patogu padaryti, pavyzdžiui, prieš vasaros atostogas. Pavaikštinėkite koridoriais, susipažinkite su mokytoja. Atkreipkite dėmesį, kokios nuotaikos vaikas išeina į ugdymo įstaigą ir kokios iš jos grįžta. Uždaresnis vaikas kartais nedrįsta pasipasakoti apie sunkumus. Pasiteiraukite vaiko, kaip sekėsi mokykloje, stenkitės jį išklausyti, paaiškinti. Pradinukas, ypač pirmokėlis, naujoje mokykloje gali jaustis nesaugus. Jei vaikas namiškiams sako, jog mokykla jam nepatinka ir nenori jos lankyti, dažniau bendraukite su mokytoja.

Nedera sakyti vaikui „tu nieko nesugebi gerai padaryti”, ar „galima iš tavęs tikėtis ko nors daugiau?”. Nestiprinkite vaiko baimės klausimu „ar labai bijai eiti į mokyklą?” ir kt. Jei vaikas bijo, pasakykite, kad jį suprantate ir daugelis vaikų tai patiria. Uždaresniam, drovesniam vaikui pasiūlykite nupiešti mokyklą, draugus ar auklėtoją ir pasikalbėti apie tai. Drąsesniam, judresniam, aktyvesniam vaikui sunku išbūti visą dieną vienoje vietoje, todėl po pamokų pasiūlykite aktyvių užsiėmimų. Būkite kantrūs, palaikykite savo vaiką ne vien žodžiais: jam reikia ir jūsų švelnumo bei apkabinimo.

Po ilgų vasaros atostogų mokyklinę veiklą prisiminti reikia ir vyresniems, jiems galioja tie patys, anksčiau išvardinti patarimai. Tik šiuo atveju patarčiau daugiau su vaiku kalbėtis apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, konkurenciją, susidūrimą su agresija, savitvardos įgūdžius kolektyve, pripažinimą.

Praktinių įgūdžių ugdymas

Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, tokie kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie gebėjimai turi būti ugdomi ne tik vasarą prieš mokyklą. Kiekvieni vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus vaiką ruošiant mokyklai.

Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją. Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, jog daugelį dalykų teks daryti prieš savo norą - „pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“. Kad šio „norų tramdymo“ jau būtų išmokta, prieš mokyklą reikėtų dažniau tai praktiškai taikyti namuose. Vaikas turi turėti jo amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikęs jis gali užsiimti jo mėgstama veikla.

Mokymuisi reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis - taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reaguoja į mokyklą.

• Mokykite vaiką apsirengti, nusirengti, susidėti savo rūbus (šio įgūdžio prireiks po kūno kultūros pamokų).
• Pratinkite vaiką užbaigti pradėtą darbą bei kruopščiai jį atlikti.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą (pasibaigus vienai pamokai reikės greitai pasiruošti kitai).
• Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų (tai padės įsiklausyti į mokytojos aiškinimą bei skelbiamą užduotį).
• Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Taip bus lengviau orientuotis sąsiuvinyje ir vadovėlyje.
• Kelionių, išvykų metu stebėkite įvairius užrašus, tarkite raides, skiemenis, žodžius, dainuokite.
• Skaičiuokite (kiek vaikas mato medžių, namų, mašinų….), lyginkite ko yra daugiau, ko mažiau.
• Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses (vaikai dažnai painioja rankas, nežino į kurią pusę suktis).
• Klausinėkite vaiko “kodėl?“, tegul jis atsako „todėl, kad…“. Prašykite atsakyti pilnais sakiniais (tai padės rašant rašto darbus).
• Mokykite naudotis žirklėmis, dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą figūrą galima iškirpti ir lapo krašte, ne tik viduryje.
• Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant.
• Leiskite vaikui pasidžiaugti naująja kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegu vaikas mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės.
• Suteikite vaikui daugiau atsakomybių, skatinkite užbaigti pradėtą veiklą.

Žaidimų ir pasakų svarba

Pedagogė Rūta Jūrėnienė sako, kad vaiko teisę žaisti reikia gerbti ir jai netrukdyti. Ji pataria kurti vaikams saugią erdvę žaidimams, o tuomet juos stebėti ir net iš jų pasimokyti, nes mažas vaikas dar nėra praradęs gebėjimo atverti savo vidinį pasaulį. Žaidimų metu pasitelkdamas kūrybiškumą vaikas įsisąmonina tai, ką patiria.

Žaidimai yra glaudžiai susiję su pasakomis - pastarosios suteikia žaidimams idėjų ir turinio. Visi augina savus vaikus su pasakomis, tačiau, pasak R. Jūrėnienės, verta aiškiai suvokti, kuo tai naudinga. Pavyzdžiui, net ir gražiausios pasakų iliustracijos nepakeis gyvo žodžio. Kodėl? Vaikui svarbu, kaip mama, tėtis ar kitas artimas žmogus seka pasakas ar pasakoja istorijas. Vaikas tokiu būdu pasąmoniniame lygmenyje geriau „nuskaito“ informaciją (pvz., pasakoje aprašomas vertybes), taip pat jaučiasi mylimas, t. y. patiria santykį su artimu žmogumi. Todėl geriausia pasakas ne skaityti vartant iliustruotas knygeles, o žodžiu sekti be papildomų priemonių.

Amžiaus aspektas ir individualumas

Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje. Vaikas turi būti pajėgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kitų reakcijas.

Gabus ir, atrodo, mokyklos suolui subrendęs šešiametis tėvams gali kelti klausimų - verta ar ne leisti jį į pirmą klasę? Vienos šeimos nori, kad vaikas dar turėtų galimybę pažaisti, pasidžiaugti vaikyste kiek ilgiau. Kiti linkėdami vaikui gero ateityje siekia, kad jis kuo anksčiau pradėtų išnaudoti savo gebėjimus, ugdytųsi, nestovėtų vietoje. „Vaiko leidimas į mokyklą nuo šešių metų turi būti apgalvotas žingsnis. Iki septynių metų vaikas mokosi per žaidimus, aktyvias veiklas, tad tėvai turi įvertinti, ar vaikas gali priimti mokykloje keliamus reikalavimus, kai nuo pat pirmų savaičių reikalaujama išsėdėti pamokose, klausytis ir vykdyti mokytojo pateiktas užduotis, susikaupti“, - sako D. Psichologė atkreipia dėmesį, kad „neatkreipus dėmesio į šiuos įgūdžius kyla grėsmė, kad klasėje jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis už bendraklasius. Jam gali būti sunkiau nei bendramoksliams įsisavinti ugdomąjį turinį, o tai mažins tolesnę mokymosi motyvaciją, pasitenkinimą mokykla.“

Pasak jos, vėliau išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą padaroma mažesnė žala nei skubant. Darželiuose vaikai yra mokomi ir ugdomi, tik kitais, jaunesnio vaiko raidą atitinkančiais būdais. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo asmeninius poreikius ir stipriąsias puses.

Ką daryti, jei vaikas nėra pasiruošęs?

Jeigu rezultatai jus nuvylė, ne bėda. Per vasaros mėnesius tikrai pakanka laiko pagerinti tam tikrus tobulintinus dalykus, nes vaikai labai imlūs, greitai mokosi ir padaro didžiulę pažangą per gana trumpą laiką. Išryškėja, jog dalis socialiai būtinų įgūdžių nėra susiformavę iki galo, neįtvirtintas pozityvus vaiko nusiteikimas mokyklai bei nuostata ir noras tapti mokiniu.

Jei atsitiktų taip, kad tėvai paskubėtų su vertinimu, jie turi būti pasiruošę, kad gali paaiškėti, jog vaikui mokykloje sudėtingiau. Tačiau nereikia to laikyti nesėkme. Visada bus vaikų, kuriems bus sunku pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir tų, kurie galėtų ateiti anksčiau, bet neatėjo. Vieni vaikai kiek atsilieka, kiti žengia sparčiau, tačiau vėliau vis tiek visi daugmaž išsilygina.

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai: užpildykite socialinių įgūdžių spragas, sukurkite pozityvų nusiteikimą mokyklai, ugdykite savarankiškumą ir atsakomybę, mokykite įveikti nesėkmes ir nusivylimus, skatinkite žaidimus ir kūrybiškumą. Psichologė pataria tėvams įvertinti - gal verta neskubėti vaiko leisti į mokyklą, o tiesiog nukreipti į būrelį ir taip sustiprinti konkrečius jo gebėjimus dar prieš einant į pirmą klasę. Jei reikia, kreipkitės į specialistus, kurie maksimaliai efektyviai padės Jūsų vaikui pasiruošti naujam etapui.

Specialistų pagalba: „Braingym“ ir „BrainRx“ programa

Mūsų klientų nuomonės ir atsiliepimai apie „Braingym“ centrą rodo programų efektyvumą. Pavyzdžiui, Šarūnas Pladas dalinasi: „2024m patyriau sunkią galvos smegenų traumą, dėl kurios sutriko kognityviniai gebėjimai. 2025m pradėjau lankyti Braingym treniruotes. Po keturis mėnesius trukusio kurso pastebėjau, kad pagerėjo atmintis, kalba tapo aiškesnė, pagerėjo koncentracija, todėl nutariau užsiėmimus pratęsti.“

Kita klientė, Rita Briedytė, teigia: „Be galo džiaugiamės, kad priėmėm sprendimą leisti sūnų i Braingym. Tai buvo vienintelis užsiėmimas, į kurį ėjo su užsidegimu ir labai laukė. Treneriai dėmesingi, empatiški, gebėjo su vaiku susidraugauti ir dirbti labai rezultatyviai. Vaikui lengviau suprasti užduotis, nebereikia nuolat raginti atlikti namų darbus ar paprastas užduotis. Praktiškai visi namų darbai atliekami mokykloje (ko nebuvo anksčiau), tad visi turime laisvus vakarus tiesiog kartu, be pykčių ar kalno namų darbų. Duokite progą sau pailsėti nuo įtampos, o savo vaikui rasti problemų sprendimus pačiam. Linkėjimai nuostabiajai trenerei Miglei, kuri visus 4 mėnesius dirbo su sūnumi!“

„Braingym“ užsiėmimai tapo puikia erdve mano vaikui augti ir stiprėti emociškai. Čia labai aiškiai atsiskleidė vaiko stipriosios pusės. Treneriai skatina tikėti savo jėgomis, pastebi kiekvieną pasiekimą ir padeda jaustis drąsiam bei užtikrintam. Vaikas vis labiau pasitiki savimi, nebijo iššūkių ir džiaugiasi savo pažanga.

Jeigu manote, kad Jūsų vaikui praverstų pasirengimas mokyklai Vilniuje ar nuotoliniu būdu - kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.

Užtikrinkite, kad Jūsų vaikas žengtų į šį etapą pasitikėdamas savimi. Susisiekite su „Braingym“ centru jau šiandien ir padėkite savo vaikui žengti tvirtą žingsnį į sėkmingą ateitį!

tags: #ar #vaikas #pasirenges #mokyklai #testas

• Skausmo malšinimas po cezario pjūvio
• Sužinokite apie įsiskolinimą valstybei už vaiko išlaikymą
• Visapusiškas vadovas: neurochirurgo konsultacija ir gimdymas.
• Ilgalaikis žindymas: ką svarbu žinoti mamoms
• Motinystės temos Nėries poezijoje