Skarlatina ir Skiepų Reikšmė Vaikų Sveikatai

Antivakcininių judėjimų, paremtų žmonių baimėmis bei nežinojimu, istorija siekia ne vieną šimtmetį. Per COVID-19 pandemiją matėme ir skiepų priešininkų mitingų, ir gana argumentuotų antivakseriškų straipsnių, galėjusių pasėti abejonę: ar tikrai tie skiepai tokie reikalingi? Tačiau net ir tokiu atveju, kai kalbame apie ligas, kurių skiepų tiesiog nėra, akivaizdu, kad svarbiausia yra ligą atpažinti ir tinkamai gydyti. Šiandien detaliau panagrinėsime skarlatiną - ūminę infekcinę ligą, kuri, nors ir neturi vakcinos, reikalauja ypatingo tėvų ir medikų dėmesio.

Kas yra skarlatina?

Skarlatina - tai bakterinė infekcinė liga, kurią sukelia A grupės β-hemoliziniai streptokokai (Streptococcus pyogenes). Šie mikrobai gamina toksinus, kurie sukelia būdingą odos bėrimą bei kitus simptomus. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 3 iki 10 metų, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Dažniausiai šia liga serga 5-10 m. vaikai. Taigi, skarlatina labiausiai paplitusi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pradinėse mokyklose ir pan.

Skarlatina plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar artimai bendraujant su sergančiu asmeniu. Užsikrėsti galima nuo kalbančio, čiaudinčio ar kosinčio asmens, kuris serga angina, ar sveiko bakterijų nešiotojo. Kartais užsikrečiama ir per užterštus daiktus (pvz., indus, žaislus), liečiant streptokoko pažeistas odos vietas. Dėl to ligos protrūkiai dažni darželiuose ar mokyklose. Statistikos duomenimis, sergamumas šia liga Lietuvoje kasmet auga. Skarlatina kasmet suserga apie 2 tūkst. žmonių.

Liga paprastai prasideda staiga: pakyla aukšta temperatūra, atsiranda stiprus gerklės skausmas, o po 12-48 valandų išberia odą. Vienas būdingiausių požymių - vadinamasis „braškių liežuvis“, kai liežuvis pasidaro ryškiai raudonas, šiurkštus. Negydoma liga gali sukelti komplikacijų - nuo širdies pažeidimų iki inkstų ligų.

Infektologė dr. Mary Johnson (JAV) pabrėžia:

„Skarlatina - tai bakterinė liga, kurią būtina nedelsiant gydyti antibiotikais, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.“

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie skarlatiną

• Kas tai? - Bakterinė infekcija, kurią sukelia A grupės streptokokai, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu ir bėrimu.
• Kas dažniausiai serga? - Vaikai nuo 3 iki 10 metų, bet gali susirgti ir suaugusieji.
• Pagrindiniai požymiai? - Aukšta temperatūra, gerklės skausmas, smulkus raudonas bėrimas, „braškių liežuvis“.
• Bėrimo tipai? - Smulkus, šiurkštus, panašus į „švitrinį popierių“, prasideda ant krūtinės ir plinta po kūną.
• Inkubacinis periodas? - Paprastai 2-4 dienos, rečiau iki 7 dienų.
• Gydymas? - Antibiotikai, simptominis gydymas (karščiavimą mažinantys, skysčiai, poilsis).

Pagrindiniai skarlatinos požymiai

Skarlatina dažniausiai prasideda staiga, be ilgesnio įžanginio periodo. Pirmiausia pakyla temperatūra, atsiranda stiprus gerklės skausmas, padidėja limfmazgiai kaklo srityje. Per 1-2 dienas pasirodo ir vienas būdingiausių simptomų - smulkus, šiurkštus bėrimas, dėl kurio oda atrodo tarsi „švitrinis popierius“.

Būdingi simptomai:

• Aukšta temperatūra - dažnai pakyla iki 38-39 °C, o kartais net iki 39-40 laipsnių.
• Gerklės skausmas - labai stiprus, sunku nuryti, tonzilės paburkusios, paraudusios, kartais su pūlingomis apnašomis.
• Bėrimas - prasideda ant krūtinės, kaklo, paskui plinta į liemenį, rankas ir kojas. Ant liežuvio susidaro apnašų, paskui pakinta jo spalva. Dėmelės - smulkios, susiliejančios, jų nematyti tik ant delnų ir padų.
• „Braškių liežuvis“ - iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, o vėliau tampa ryškiai raudonas, šiurkštus.
• Padidėję limfmazgiai - ypač kaklo srityje, skausmingi spaudžiant.
• Odos lupimasis - pasveikus po kelių savaičių gali luptis oda, ypač delnų ir padų srityse.
• Kiti požymiai - ne tik kyla temperatūra, bet ir pykina, taip pat pasireiškia pilvo, galvos skausmas.

Kad būtų aiškiau, pagrindinius požymius galima apibendrinti lentelėje:

Skarlatinos bėrimo tipai

Vienas labiausiai skarlatinai būdingų simptomų yra bėrimas. Jis atsiranda praėjus 12-48 valandoms nuo pirmųjų ligos požymių (karščiavimo, gerklės skausmo). Bėrimas yra smulkus, rausvas, primenantis „švitrinį popierių“, nes oda tampa šiurkšti, grublėta.

Tipinio bėrimo ypatumai:

• Pirmiausia pasirodo ant krūtinės, kaklo ir pažastų.
• Vėliau plinta ant liemens, rankų ir kojų.
• Bėrimai dažniausiai nesusidaro aplink burną - ši zona išlieka blyški, tai vadinama Filatovo ženklu arba „skarlatinos trikampiu“: nosies ir smakro oda išbąla, šioje srityje nėra bėrimų.
• Paspaudus odą, bėrimas trumpam pabąla.
• Po kelių savaičių, pasveikus, oda gali pradėti luptis - ypač delnų ir padų srityje.

Netipinis bėrimas gali pasireikšti švelniau arba būti ribotas tik tam tikrose vietose (pvz., ant krūtinės ar nugaros). Kartais jis būna vos pastebimas, dėl to liga gali būti supainiota su kitomis infekcijomis ar alergija.

Infektologė dr. Anna Richter (Vokietija) pažymi:

„Bėrimas sergant skarlatina yra vienas būdingiausių ligos požymių, tačiau jo intensyvumas gali skirtis, o tai kartais apsunkina diagnozę.“

Būtent dėl šių skirtumų visada svarbu kreiptis į gydytoją, jei vaikui ar suaugusiajam pasireiškia karščiavimas kartu su bėrimu, ypač jei yra stiprus gerklės skausmas.

Inkubacinis laikotarpis

Skarlatinos inkubacinis periodas - tai laikas nuo užsikrėtimo streptokokine infekcija iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka 2-4 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 1 iki 7 dienų. Šiuo laikotarpiu žmogus dar nejaučia jokių ligos požymių, bet jau gali būti užkrečiamas. Todėl vaikai, užsikrėtę darželyje ar mokykloje, gali perduoti infekciją kitiems dar net nespėję patys susirgti.

Kodėl svarbu žinoti inkubacinį laikotarpį?

• Tėvai gali stebėti vaiką po kontakto su sergančiuoju ir pastebėti pirmuosius simptomus anksčiau.
• Gydytojui tai padeda atskirti skarlatiną nuo kitų infekcijų, turinčių panašius požymius (pvz., gripo ar virusinių bėriminių ligų).
• Laiku pradėjus gydymą antibiotikais, galima užkirsti kelią komplikacijoms ir greičiau pasveikti.

Pediatras dr. Robert Stevens (JK) pažymi:

„Skarlatinos inkubacinis periodas yra gana trumpas, todėl ligos protrūkiai mokyklose ir darželiuose gali plisti labai greitai.“

Diagnozavimas ir gydymas

Privalumai ir trūkumai anksti atpažinus ligą. Laiku atpažinta skarlatina leidžia greičiau pradėti gydymą antibiotikais ir sumažinti komplikacijų riziką. Vis dėlto ši liga neretai supainiojama su kitomis infekcijomis, todėl kartais diagnozė užtrunka.

Privalumai:

• Greitai paskyrus antibiotikus, vaikas pasveiksta greičiau.
• Sumažėja komplikacijų rizika (reumatas, inkstų pažeidimai, pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas)).
• Trumpesnis užkrečiamumo laikotarpis - vaikas greičiau gali grįžti į darželį ar mokyklą.
• Tėvai jaučiasi ramiau, žinodami aiškią diagnozę ir gydymo planą.

Trūkumai:

• Ankstyvą ligos stadiją kartais sunku atskirti nuo gripo ar virusinių infekcijų.
• Netipinis bėrimas gali klaidinti tiek tėvus, tiek gydytojus.
• Diagnozei patvirtinti dažnai reikia papildomų tyrimų (pvz., greitojo streptokoko testo).

Skarlatina gydoma antibiotikais (penicilinu, o jei vaikas jam alergiškas, skiriama eritromicino, klindamicino arba cefalosporinų grupių antibiotikų). Įprastas antibiotikų kursas - 10 dienų. Praėjus kelioms dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios vaikas jau tampa nebepavojingas kitiems: tikimybė užkrėsti - minimali. Be antibiotikų, patariama gerti daug skysčių. Reikia atsakingai vertinti situaciją, laikytis tam tikros disciplinos. Pabrėžiamas ir patalpų vėdinimas, ir švarinimasis. Esant aukštai temperatūrai, žinoma, kreipiamasi į gydytoją, o tarp vaistų rekomendacijų galima išgirsti minint paracetamolį.

Prevencija ir skiepų svarba

Nuo skarlatinos skiepų nėra. Ir nors persirgus šia liga įgyjamas trumpalaikis imunitetas, tačiau jis neapsaugo nuo pakartotinio susirgimo (žinoma, praėjus kuriam laikui). Taigi, pagrindinė prevencijos priemonė yra higiena. „Vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė, - neslepia įsitikinimo vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė, - tai plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas.“ Karštligiškai viską aplinkui mazgodami per pirmąjį pandemijos pusmetį ir vėliau šio įpročio neapleidę, nesusirgome galybe vadinamųjų „nešvarių rankų“ ligų: ne tik skarlatina, bet ir paprastu sezoniniu gripu, rotavirusu bei noravirusu. Priešpandeminiu laikotarpiu - 2019 m. - Lietuvoje skarlatina sirgo 2244 asmenys, tačiau jau 2020 m. šis skaičius sumažėjo iki 709, o 2021 m. iki 320. Tai aiškiai rodo griežtos higienos praktikų poveikį.

Nors skarlatina neturi skiepų, svarbu prisiminti, kad skiepai yra gyvybiškai svarbūs apsaugant vaikus nuo daugelio kitų rimtų infekcinių ligų, tokių kaip poliomielitas, tymai, kokliušas, difterija, stabligė, vėjaraupiai, vidurių šiltinė, geltonasis drugys ar meningokokinė infekcija. Nagrinėdami 1880-1970 m. pasaulio gyventojų mirtingumo dėl užkrečiamųjų ligų rodiklius, galime pastebėti, kad jie išties sumažėjo dar prieš atsirandant vakcinoms ar efektyviems vaistams. Tai gali būti paaiškinta paprastai: bendras žmonių gyvenimo lygis - aprūpinimas maistu, higienos sąlygos - tik gerėjo, tad ir ligos plito mažiau. Pavyzdžiui, vien atsikračius blusų ir žiurkių bei pelių, automatiškai mažėjo ir jų pernešamų ligų atvejų skaičiai.

Tačiau tikrasis atsakymas į klausimą slypi skaičiuose, rodančiuose mirčių kiekį šimtui tūkstančių gyventojų. Paimkime, pavyzdžiui, kokliušą. JAV statistikos departamento duomenimis, ikivakcininiais laikais siekė 10-20 mirčių 100 tūkst. žmonių kasmet. Pradėjus vakcinaciją, šių mirčių skaičius 2014 m. krito iki mažiau nei 0,1. Pažiūrėkime Lietuvos statistiką, pateikiamą Lietuvos higienos instituto (HI). Jo duomenimis, šalyje 1960 m. buvo itin didelis sergamumas kokliušu - 10 tūkst. gyventojų teko net 28 susirgimai. „Panašiu metu Lietuvoje buvo pradėta skiepyti DTP (difterija-stabligė-kokliušas) vakcina, - nurodo HI ataskaita „Lietuvos visuomenės sveikatos būklės pokyčiai per šimtmetį“, - ir nuo to laiko sergamumas kokliušu ėmė mažėti. Po 1960 m. sergamumas šia liga smarkiai mažėdamas 1973 m. pasiekė 0,4/10 tūkst. reikšmę (arba 4 susirgimus 1 tūkst. gyventojų).

Tymai? „(XX) šimtmečio antrojoje pusėje neužregistruotas nė vienas mirties atvejis nuo tymų, - teigia ataskaita. - Galima daryti prielaidą, kad toks drastiškas mirtingumo nuo tymų rodiklio sumažėjimas iki 0 yra susijęs su 1964 m. pradėta vakcinacija nuo tymų.“ Difterija? Nuo 1956 m. Lietuvoje pradėjus įgyvendinti planinį vaikų skiepijimą nuo difterijos, sergamumas šia liga žymiai sumažėjo. Vėliau ilgus metus susirgimų ja nebuvo registruojama ar registruoti tik pavieniai atvejai. Tiesa, 1990 m. po buvusios Sovietų Sąjungos žlugimo ir pasikeitus skiepijimo tvarkai, Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, buvo registruotas difterijos protrūkis, tačiau vėliau, sustiprinus vakcinacijos programas, situacija vėl stabilizavosi.

Tad nors skarlatinos skiepų nėra, „vienintelė patikima infekcijų prevencijos priemonė, - neslepia įsitikinimo vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė, - tai plauti, plauti ir dar kartą plauti rankas. Ir skiepai, jei tik yra tokia galimybė,“ - pritariamai linktelime mes.

Pacientų atsiliepimai

Šios patirtys rodo, kad skarlatina gali užklupti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, o simptomai, nors ir būdingi, ne visada iš karto atpažįstami. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, liga paprastai praeina be rimtesnių pasekmių.

Agnė, 32 m., dviejų vaikų mama:

„Kai mano penkiametis sūnus susirgo skarlatina, iš pradžių maniau, kad tai paprastas gripas - temperatūra, gerklės skausmas. Tik kai atsirado bėrimas, gydytoja iš karto pasakė, kad tai skarlatina. Pradėjus gerti antibiotikus, po kelių dienų jis jau jautėsi daug geriau.“

Tomas, 27 m.:

„Buvau nustebęs, kad skarlatina gali susirgti ir suaugęs žmogus. Jaučiau labai stiprų gerklės skausmą, o po dviejų dienų atsirado bėrimas. Gydytojai sakė, kad svarbiausia nevėluoti ir pradėti gydymą - tada komplikacijų rizika daug mažesnė.“

Jurgita, 40 m.:

„Mano dukra sirgo skarlatina du kartus. Pirmą kartą - darželyje, antrą - pradinėse klasėse. Abu kartus pasireiškė „braškių liežuvis“ ir labai stiprus bėrimas. Laimei, antibiotikai greitai padėjo. Po ligos oda luposi beveik tris savaites, tai buvo labiausiai nemalonu.“

Dažniausiai užduodami klausimai

Tėvams dažnai kyla klausimų: kaip atpažinti skarlatiną, kuo jos bėrimas skiriasi nuo kitų vaikų ligų, kiek laiko trunka inkubacinis periodas ir ar ši liga užkrečiama. Atsakymai į šiuos klausimus padeda ne tik nuraminti nerimą, bet ir greičiau pastebėti pirmuosius simptomus. Jei kyla kokių klausimų (o kalbant apie ligas jų visada kyla), svarbu nedelsti ir pasitikėti specialistais. Tai galioja ne tik skarlatinos, bet ir įvairių kitų negalavimų atveju. Juk iš pradžių spėliojama - tai angina, skarlatina ar kokia kita liga.

1. Ar skarlatina yra užkrečiama?

   Taip, skarlatina plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint, taip pat per artimą kontaktą ar užterštus daiktus.

2. Kiek laiko žmogus lieka užkrečiamas?

   Negydant antibiotikais, žmogus gali būti užkrečiamas 2-3 savaites. Pradėjus vartoti antibiotikus, užkrečiamumas paprastai sumažėja po 24 valandų.

3. Kiek laiko vaikas turi neiti į mokyklą ar darželį?

   Vaikas gali grįžti į ugdymo įstaigą po to, kai 24 valandas vartoja antibiotikus ir nebekarščiuoja. Įtarus skarlatiną labai svarbu nedelsiant informuoti tuos, su kuriais vaikas turėjo kontaktą, t.y. darželio, mokyklos bendruomenę ir pan.

4. Ar galima skarlatina susirgti kelis kartus?

   Taip, nes imunitetas susidaro tik prieš tam tikrą streptokokų tipą. Todėl žmogus gali susirgti pakartotinai, jei užsikrečia kitu tipu.

5. Koks yra skarlatinos inkubacinis periodas?

   Paprastai 2-4 dienos, bet gali trukti nuo 1 iki 7 dienų.

6. Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

   Nedelsiant, jei vaikas ar suaugęs žmogus karščiuoja, skauda gerklę, atsiranda bėrimas ar „braškių liežuvis“.

tags: #ar #vaikai #skiepijama #nuo #skarlatinos

• Apie kompiuterinių žaidimų įtaką ikimokyklinukams
• inovatyvus ikimokyklinis ugdymas Aukštelkėje
• Kaip nustatomas nėštumas
• Skanūs makaronai su sūriu
• Sužinokite apie graffiti meno filosofiją