Dingusių vaikų paieška: statistika, priežastys ir pagalba Lietuvoje bei Europoje

Dingusių vaikų problema yra skausminga realybė visame pasaulyje. Europoje kas 2-3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką. Kasmet pranešama apie maždaug milijoną dingusių nepilnamečių. Tai ne tik skaičiai - tai tėvų skausmas, stresas, kaltės jausmas ir viltis, kad vaikas bus surastas.

Dingusių vaikų statistika Lietuvoje

Lietuvoje, šalyje, kurioje gyvena 2,8 mln. gyventojų, kasmet fiksuojama tūkstančiai dingusių vaikų. Žvelgiant į pastaruosius 10 metų, 2013-2019 m. buvo stebima pranešimų apie dingusius vaikus didėjimo tendencija. Skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - nuo 1375 atvejų 2013 m. iki 3615 atvejų 2019 m. Tai rodo, kad daugėja pakartotinių pabėgimo atvejų problemų.

Dingusių vaikų ir pranešimų apie dingusius vaikus skaičiaus skirtumą galima paaiškinti pasikartojančiais pabėgimo atvejais. Apie 90 proc. dingusių vaikų yra pabėgimai, o maždaug 75 proc. pats vaikas skelbiamas du ar daugiau kartų. Statistikoje atsispindi ir galimi pasikartojantys vaikų dingimo atvejai. Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė teigė: „Galbūt vienas vaikas pabėgo iš namų ir penkis kartus, jie visi buvo registruojami, į visus atvejus yra reaguojama.“

Oficialūs dingusių vaikų ir paieškų duomenys

Nors bendras dingusių vaikų skaičius gali atrodyti mažesnis, svarbu atskirti oficialiai užregistruotus dingusius vaikus (tuos, kurių likimas lieka neaiškus) ir paskelbtų paieškų skaičių, kuris apima ir pasikartojančius dingimus. Pastaraisiais metais pastebima, kad bendras paieškų skaičius linkęs mažėti, tačiau išlieka aukštas.

Remiantis paskutiniais 2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo dingę 499 vaikai: 244 berniukai ir 255 mergaitės. 2022 metais buvo užregistruoti 1938 vaikų dingimo atvejai, o 2023 metų pirmų trijų ketvirčių duomenimis - 1698 atvejai.

Remiantis statistika taip pat pastebima, kad dažniausiai dingsta 15-17 m. nepilnamečiai asmenys, dingimai taip pat kiek dažnesni 10-14 m. amžiaus grupėje. Jaunesnių vaikų ar net kūdikių dingimai Lietuvoje yra išskirtinai pavieniai atvejai.

Dingimo priežastys ir pasekmės

Didžioji dalis registruotų vaikų dingimų nesibaigia tragiškai. „Didžioji dalis yra vaikų, kurie nusprendė pabėgti iš namų. Tai gali būti labai įvairūs atvejai“, - aiškino Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė. Iš tiesų, didžioji dalis dingusių vaikų yra pabėgę iš namų arba globos įstaigų, ir tai sudaro daugiau nei 70% atvejų. Tačiau specialistės teigimu, apie 90 proc. dingusių vaikų yra pabėgę iš namų arba pagrobti, įtraukti į prekybą žmonėmis, į seksualinį išnaudojimą, į visokias nusikalstamas veikas.

Dingusių žmonių šeimos paramos centro vadovė Natalja Kurčinskaja pažymi, kad negali išskirti, kurios lyties vaikų dingsta daugiau, mat skaičiai labai panašūs, bet teigia, kad didžioji dalis vaikų dingimo priežasčių slypi būtent tėvų elgesyje su jais. Daugiausia dėmesio skiriant duomenų apie dingusius vaikus rinkimo gerinimui, projekte bus nustatytas veiksmingiausias būdas gerinti supratimą apie dingusių vaikų dingimo priežastis ir pasekmes, įskaitant ryšį su visų formų smurto prevencija ir kova su juo. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vaikams, esantiems pažeidžiamose situacijose, susiduriantiems su diskriminacija ir patiriantiems didesnę smurto riziką (pvz., dėl lyties, rasės, etninės priklausomybės, negalios, seksualinės orientacijos, vaikų globos įstaigose ir t.t.).

Ką daryti dingus vaikui: paieška ir pagalba

Dingus vaikui, pareigūnų nuomone, pirmosios valandos ieškant - svarbiausios. Renkama informacija, nustatomos vaiko buvimo vietos, todėl greita informacijos sklaida yra ypač svarbi. „Tokiose situacijose, kaip vaiko dingimas, kai siekiant išvengti nelaimės kiekviena minutė yra svarbi, pareigūnų ir visuomenės bendradarbiavimas yra ypač svarbus ir reikalingas“, - pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pirmieji žingsniai dingus vaikui

Dingus asmeniui pirmiausia reikia kreiptis į policiją. Jeigu dingsta vaikas, žmonės iš karto gali skambinti 116000 ir iš karto į skambutį atsiliepia 112 operatoriai. Šis atvejis yra registruojamas ir tik vėliau, jei asmuo nori, jis yra sujungiamas su šios linijos operatoriais atvejo vadybai - emocinei paramai, psichologinei pagalbai.

Ekspertai pažymi, kad dingus žmogui, o ypač mažamečiam vaikui, itin svarbus yra viešumas: svarbu dalintis naujausiomis dingusio asmens nuotraukomis, kad jį būtų galima kuo lengviau atpažinti. „Tarkime, kad būtų daryta kuo vėliausiu laiku, kad būtų kuo lengviau atpažinti žmogų. Pavyzdžiui, kai dingo Mykolas, buvo pasidalintos ir drabužių nuotraukos, kaip jis buvo apsirengęs. Tai irgi yra labai svarbu“, - kalbėjo LNK pašnekovė A. Bernatonytė.

Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškomas asmuo tikrai dingo, ar jo nėra kartu su draugais arba giminaičiais. Jeigu atsakymas neigiamas, būtina sužinoti kur ir su kuo vaikas buvo pastebėtas paskutinį kartą, būtina susisiekti su jo draugais, mokytojais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo/jos elgesys. Ieškant dingusio asmens reikia išnaudoti visas ryšio priemones, tiek mobilųjį telefoną, tiek socialinius tinklus ir pan. Taip pat reikėtų susisiekti su ligoninių priėmimo skyriais, pasiteirauti apie neatpažintus asmenis, kurie atitinka ieškomojo aprašymą.

Pagalbos linija 116000

Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) veikia nemokamas pagalbos telefonas 116 000, skirtas pranešimams apie dingusius vaikus. Šia paslauga galima pasinaudoti nuo 2014 metų, bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę. Nuo 2014 m. vasario mėnesio Lietuvoje dingus vaikui psichologinę ir teisinę pagalbą artimieji gali gauti paskambinę karštąja linija 116000. Karštosios linijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad į ją gali kreiptis tiek dingusio vaiko artimieji, tiek pabėgę, pasiklydę ar pagrobti vaikai, tiek visuomenės nariai, turintys informacijos apie dingusį vaiką. Žinoma, turintys reikšmingos informacijos visada pirmiausiai ja pasidalinti turi su policijos pareigūnais.

LNK pašnekovė A. Bernatonytė teigė, jog yra ganėtinai didelis skirtumas - kiek vaikų registruojama dingusiais ir kiek asmenų dėl to kreipiasi į karštąją pagalbos liniją. „Nes jeigu registruoja 2022 metais 1938 dingę vaikai, tai šiais metais į karštąją pagalbą kreipėsi tik 96 asmenys. Ne visi skambino, tikriausiai trūksta sklaidos. Ne vien organizacija gali pasiekti žmones, geriausia, kai žmonės dalijasi tarpusavyje. Vienas perduoda kitam, dalinasi socialiniuose tinkluose.“

Operatyvus informacijos dalijimasis

Kaip praneša Vidaus reikalų ministerija, nauja sistema leis greičiau dalytis informacija apie dingusį vaiką, įtraukti visuomenę. Turėdami svarbios informacijos, gyventojai galės nedelsdami ja pasidalyti su policija pranešime nurodytais kontaktais. Pasak pranešimo, informacija apie dingusį vaiką bus dalijamasi kur kas greičiau, nurodant konkrečią Lietuvos teritoriją, kur dingo vaikas - tai leis pareigūnams operatyviau reaguoti į situaciją, užkirsti kelią nelaimei.

Dingusių žmonių šeimos paramos centras su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu rengia konferencijas „Dingę vaikai: priežastys, paieška ir prevencija“, siekdami spręsti šią problemą ir didinti visuomenės sąmoningumą.

Vaikų saugumo prevencija

Dėl dingusių vaikų paieškos ir jų saugumo klausimų Lietuvoje yra nustatyta, kad būtina kalbėti su vaikais apie galimas grėsmes ir saugumo priemones. Svarbu, kad vaikai žinotų, kaip elgtis įvairiose situacijose, pavyzdžiui, vengti ilgesnių pasivaikščiojimų vieniems, nebendrauti su nepažįstamais asmenimis ir pranešti apie įtartinus atvejus.

Nepamirškime, kad galime apsaugoti vaikus naudodami GPS sekimo įrangą. Apsaugoti savo vaiką galima naudojant sekimo įrangą (GPS seklys).

Sėkmingos paieškos ir retesni tragiški atvejai

Nors daugelis dingimo atvejų kelia didelį susirūpinimą, Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja A. Bernatonytė teigė, jog didžioji dalis registruotų vaikų dingimų nesibaigia tragiškai. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad atvejai, kai dingęs nepilnametis randamas negyvas arba nerandamas visai, yra labai reti. Mažiau nei 1% dingusiųjų susiję su nelaimingais atsitikimais. Lietuvoje pernai dingusiais paskelbta 1980 vaikų, iš jų beveik visi pareigūnų sėkmingai rasti ir grąžinti artimiesiems. Vis dėlto, kiekvienas iš tėvų tą krizę išgyvena labai skirtingai, bet kai vaikas dingsta, tai yra nepamatuojamas skausmas.

Dingusių vaikų statistika Europoje

Europoje kasmet dingsta 250 000 vaikų, o tai reiškia, kad kas dvi minutes dingsta po vieną vaiką. Vien 2022 m. į 116 000 Europos karštųjų linijų, skirtų dingusiems vaikams, kreipėsi 70 855 asmenys. Dauguma šių atvejų buvo susiję su iš namų pabėgusiais vaikais: jie sudarė 66 proc. visų naujai užregistruotų atvejų. Dar 24 proc. atvejų buvo susiję su tėvų pagrobimais.

Dingusių vaikų skaičius ypač neraminantis yra Prancūzijoje. Vienoje naujausių ataskaitų yra teigiama, kad 2022 m. Prancūzijoje kas 12 minučių dingdavo po vieną vaiką. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad 2022 m. buvo pranešta apie 43 202 nepilnamečių dingimą. Ataskaitoje teigiama, kad 37,9 proc. šių vaikų yra jaunesni nei 15 metų. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nuo 2018 m. 3,6 proc. padaugėjo iš namų pabėgusių jaunesnių nei 15 metų vaikų. 41 518 iš šių vaikų buvo paskelbti pabėgusiais iš namų, 1 140 atvejų buvo susieti su netikėtu dingimu.

tags: #ar #rastas #dinges #vaikas

• Kokybiški ir patogūs lenkiški drabužiai vaikams
• Psichologinis požiūris į sėkmę: laimės kūdikis
• Šeimos tradicijos ir olimpiniai iššūkiai
• Apie gyvūnų prieglaudų iššūkius
• Kaip suplanuoti nepamirštamas atostogas su vaikais