Vaikų Sąveika su Aplinka ir Kitais Žmonėmis: Supratimas ir Patarimai
Daugelis situacijų, susijusių su vaikų bendravimu ir elgesiu, yra tokios subtilios, kad be diplomatijos ir atsargaus apgalvojimo niekas neišsivers. Vaikų žaidimai reikalauja ir skirtingos taktikos, ypač kai kalbama apie bendravimą su aplinkiniais ir svetimais žmonėmis.
Vaikų elgesio ypatumai bendraujant su kitais vaikais
Bendraujant vaikams vienas su kitu, ypač viešose vietose, tėvams dažnai tenka priimti greitus sprendimus. Pavyzdžiui, su 2 metų dukrele kuičiatės smėlio dėžėje. Šalia žaidžia vyresnis vaikas, kuris netikėtai priropoja ir čiumpa jūsų mergaitės kibiriuką. Dukrelė kol kas nepastebėjo, tad turite laiko apgalvoti - kaip pasielgti.
Kėsindamiesi į svetimą daiktą vaikai dar nesuvokia visų mandagumo ritualų. Jei mergaitė nė nepastebėjo, kad dingo jos kibirėlis, tai ir kištis nereikia. Jei mergaitė ieško kibirėlio ir atrodo nuliūdusi, pabandykite tyliai atėmusiojo paprašyti, kad grąžintų. Viešumo nereikia, nes jis nepatinka ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Geriausia pabandyti abu vaikus įtraukti į žaidimą su kibirėliu, nes tai patenkins jų abiejų poreikius. Situacija gali pasikeisti, jei įsikiš kibirėlį atėmusio vaiko tėvas ir mama. Jie gali būti nepatenkinti, kad kažkas kitas bando paauklėti jo atžalą.
Kitos situacijos gali kilti namuose. Įsivaizduokite, 5-metis kaimynų vaikas atėjo su Jūsų sūnumi pažaisti ir atsinešė vandens pistoletą. Žinoma, jūsų sūnus tuoj pat išsitraukia savąjį. Įspėjate vaikus, kad su vandens pistoletais žaidžiama lauke, bet po dešimties minučių nutveriate vaikus, purškiančius vienas kitam vandenį jūsų miegamajame. Dar kartą primygtinai primenate, kad namuose su vandens pistoletais žaisti negalima. Tačiau kaimynų berniukas atšauna, kad jam leidžiama žaisti namuose ir ten, kur tik jis susigalvoja. Šiuo atveju nežinomos kaimyno namų taisyklės, ir nežinote, kaip kaimynas reaguos, jei auklėsite jo vaiką. Labai abejotina, kad kaimynai leidžia savo sūnui pilstytis vandeniu namuose, nebent vonioje. Jūs pasakėte svečiui, kas galima, o ko ne, ir 5 metų vaikas tikrai turėtų suprasti.
Tokioje situacijoje vaikai dažniausiai dar tyliai pasėdi ir išsiskirsto. Geriausia atimti iš berniukų vandens pistoletus. Tai rezultatas, tiesiogiai susijęs su poelgiu. Jūsų namų taisyklės nepažeistos, o vaikai lyg ir abu nubausti, nesvarbu, kad vienas iš jų nėra jūsų. Turite teisę nustatyti taisykles savo namuose. Neturite svetimam vaikui teisintis dėl elgesio normų jūsų namuose. Jei mažesnio amžiaus vaikai ,,eina iš proto” ir siaubia namus, jiems paprasčiausiai reikia leisti atvėsti, nusiraminti.
Suprasti vaiko emocijas ir poreikius
Vaikų elgesį dažnai lemia emocinė būsena ir poreikiai. Pavyzdžiui, draugė atveža savo 3 metų mergaitę pabūti, kol sutvarkys reikalus mieste. Jūsų vaikai šiek tiek didesni ir turi savo užsiėmimų - kas daržely, kas mokykloj. Atvežtoji mergaitė zirzia ir verkšlena, kai mama ją palieka. Pasiūlote savo mergaičių žaislus, o toji verkšlendama atkerta, kad nežais su svetimais žaislais, kad lėlės bjaurios, o kaladėlės nepatinka. Pasiūlote sausainių ir sulčių, tačiau mergaitė pasako, kad būtent šitų sausainių ji nekenčia. Tuomet pradedate nervintis, suvokdama, kad dar reikės su ja būti mažiausiai pora valandų.
Paprastai vaikai svetimuose namuose elgiasi geriau, nei savuose, nes nesijaučia saugūs. Verkšlenantis vaikas gali būti pavargęs, o verkšlenimas gali būti pirmas ligos ženklas. Tuomet galite pasiūlyti vaikui kuo ramesnį užsiėmimą, kad ir pažiūrėti televizorių. Uždrausti vaikui verkšlenti gali nepavykti, nes gal būtent tokiu būdu namie jis gauna tai, ko nori. Tiesiog paprašykite, kad vaikas su jumis kalbėtų normaliai. Jei mergaitė stengiasi nebeverkšlenti, skirkite jai daugiau dėmesio ir parodykite, kad toks dialogas jums labiau priimtinas. O jei vaikas vėl pradės verkšlenti tik pamatęs mamą, nesijaudinkite, nes tai jau ne jūsų problema. Jei jau visiškai nesusikalbate su svetimu vaiku, paskambinkite mamai ir paprašykite pasiimti. Jokiu būdu nepeikite vaiko, nes gal tikrųjų verkimo priežasčių nė nežinote. Tiesiog pasakykite, kad mergaitė nerami, nori mamos, negerai ir nesaugiai jaučiasi.
Koks bebūtų svetimas vaikas: ūgtelėjęs, mažas, išlepintas ar uždaras, jam reikia švelnumo ir meilės. Jam reikalinga ir tėviška tvirta ranka ir motiniškas švelnus prisilietimas. Reikia suprasti, kad kiekvienas vaikas širdies gilumoje nori turėti pilnavertę šeimą ir tik išoriškai rodo savo spyglius. Ir visai nesvarbu, kad nėra biologinės giminystės su tuo vaiku, bet jam, kaip ir kitiems, reikia šilumos ir dėmesio. Šiluma perduodama palaikant su juo draugiškus kontaktus, auklėjant ir rodant dėmesį. Kartais net ir savoje šeimoje vaikas gali jaustis kaip svetimas. Taip atsitinka, kai jis nebūna laukiamas ir jo gimimas tampa nemalonus netikėtumas. Neretai taip atsitinka jaunose šeimose, kur pora dar neišsilakstė, o jau nusprendė sutvirtinti savo santykius tuoktuvių saitais. Gimus vaikui, jauna šeima nežino, kaip jį auklėti ir dažnai perkelia šiuos įsipareigojimus ant savo tėvų pečių. Jie nesupranta dėl savo jaunumo ir nepatyrimo, kaip sunku auginti naują šeimos narį, kad jis užaugtų doras ir sąžiningas žmogus.
Vaikų susidorojimo įgūdžiai – jausmų ir emocijų valdymas pradinėje ir vidurinėje mokykloje | Savireguliacija
Suaugusiųjų elgesys susidūrus su svetimais vaikais
Suaugusiems taip pat svarbu žinoti, kaip reaguoti į svetimų vaikų elgesį. Jūs su 9 metų sūnumi poilsiaujate prie baseino. Berniukas šokinėja ir netyčia aptaško netoliese gulintį vyrą. Vyras pasikviečia jūsų sūnų ir pasako, kad šiame baseine šokinėti negalima. Ženklų ar užrašų, draudžiančių šokinėti ir nardyti nėra. Tačiau kaip skaudu mamai išgirsti kritikos iš svetimų žmonių… Kiekviena mama norėtų pakovoti už savo vaiko teises. Tačiau pažvelgus atidžiau į nedraugiškai nusiteikusį vyrą, savo emocijas derėtų apraminti. Juk jeigu jam pasiūlytumėte šiek tiek atsitraukti, greičiausiai išgirstumėte grubų atsakymą, kad jis gyvena laisvoje šalyje ir kad sėdi ten, kur jam patinka.
Verčiau pasiūlykite sūnui ramiai paplaukioti, o šokinėti kitame baseino gale. Jūsų barnis su svetimu vyriškiu tikrai nebus geras pavyzdys sūnui. Svarbiausia niekada neprarasti sveiko proto ir savitvardos.
Bendrieji patarimai bendraujant su vaikais
Bendraudami su vaikais, tiek savais, tiek svetimais, svarbu vadovautis tam tikrais principais:
- Niekada nesistenkite perauklėti svetimų vaikų.
- Būkite su vaiku nuoširdus ir kalbėkite kaip su draugu.
- Neskųskite vaiko jo tėvams, juk dažniausiai galite susitarti patys.
Individuali dr. S. Burvytės konsultacija padės geriau suprasti vaikų elgesį, pažinti save bei rasti tinkamiausius vaikų ugdymo būdus. Taip pat padės atkurti harmoningus tarpusavio santykius šeimoje arba ugdymo įstaigoje.
Vaikas šeimoje: jautrumas ir priėmimas
Šeimos kūrimas, kai joje jau yra vaikų, reikalauja ypatingo jautrumo. Kiekvienas turi teisę dar kartą pamėginti kurti šeimą, todėl ne viena moteris po skyrybų, su vaiku ant rankų, ryžtasi ištekėti ir viliasi tapti laiminga. Tačiau, kai atsiranda galimybė susituokti antrą kartą, moteris dažnai nesusimąsto, o kaip vaikas sutars su tuo vyru. O juk vaikui naujasis tėtis toli gražu nebūna džiaugsmas, nes dažnam vyrui jis ir lieka svetimas. Vyrams sunku priimti ne savo kraują, pamilti jį ir auklėti kaip savo tikrą vaiką. Net jei ir sutaria, tačiau vyro viduje vyksta nuolatinė kova.
Kaip auklėti žmonos vaiką? Jei žiūrėti pro pirštus, daug ko nematyti, viską atleisti, tai jis užaugs egoistas ir nesavarankiškas, o jei nuolat priekaištauti ir bausti, tai jis pasiskųs mamai ir prasidės konfliktai šeimoje. Tačiau tokia pat ar panaši situacija gali susiklostyti ir tada, kai tėvas veda antrą kartą ir į jo namus ateina moteris. Ta nauja mama gali būti labai gera vyro vaikui, tačiau vis tiek jis žiūrės į ją iš padilbų. Ypač sunku atstoti mamą mergaitei, kurios tikra motina mirė. Jei mergaitė pakankamai didelė, neretai prasideda interesų susidūrimai, abipusis nepasitenkinimas, pretenzijos, priekaištai. Svetimas vaikas nenori naujos motinos glamonių, nepriima jos kaip vyresnės ir dažnai nenori bendrauti. Norint išvengti tokių nesutarimų ir konfliktų, vyrui vertėtų iš anksto supažindinti savo dukterį ar sūnų, kad netrukus į jų namus ateis gyventi naujas žmogus.
Dabar nereti ir tokie atvejai, kai pora, gyvenanti ne vienerius metus kartu, neturi vaikų. Daug skausmingiau tai išgyvena vyrai, nes kiekvienas iš jų pasąmonėje nori giminės pratęsimo. Kartais tokioje situacijoje būna viena išeitis: globoti vaikų namų auklėtinį arba įsivaikinti jį. Tačiau, jei moteris sugeba pamilti svetimą mažylį, vyrams tai sunkiau pavyksta. O kad įvaikintas vaikas nesijaustų svetimas, sprendimas dėl įvaikinimo turi būti ne vien egoistiškas moters noras, o labai gerai apgalvotas ir priimtas abiejų sutuoktinių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
