Vėjaraupiai: pavojai kūdikiams, nėščiosioms ir suaugusiems

Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Nors vėjaraupiai daugelį lydi kaip prisiminimas iš mokyklos ar darželio laikų, ši dėmėta liga nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Turint tinkamų žinių - apie simptomus, priežiūrą namuose, skiepijimą ir kada kreiptis pagalbos - galite valdyti vėjaraupius arba net jų išvengti savo namuose ir bendruomenėje.

Kas yra vėjaraupiai ir kas juos sukelia?

Vėjaraupiai, medicininiu terminu vadinami vėjaraupiais, yra labai užkrečiama liga, kurią sukelia juostinės pūslelinės virusas (VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Vėjaraupius sukelia Varicella zoster virusas. Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas.

Tačiau persirgus, šis virusas išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Juostinė pūslelinė (herpes zoster) - tai vėjaraupių viruso pakartotinis suaktyvėjimas asmenims, anksčiau sirgusiems šia infekcija.

Kaip plinta vėjaraupiai? Užkrečiamumo laikotarpis

Vėjaraupiai - tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline).

Virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams. Užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to - iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant ar nesuprantant, kad žmogus serga. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.

Vėjaraupių simptomai ir ligos eiga

Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų - karščiavimo (iki 38-39 °C), nuovargio, galvos skausmo ar apetito praradimo. Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C.

Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas.

Raudoni, niežtintys iškilimai, kurie greitai virsta skysčio pripildytomis pūslėmis, o vėliau apsivelia šašu. Vėjaraupių pūslės yra pripildytos skysčio ir atsiranda bangomis, pirmiausia ant galvos odos ir liemens. Bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas, kol visos pūslelės užgyja.

Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų.

Vėjaraupių diagnostika ir gydymas

Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze, ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai. Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius. Jei bėrimai pūliuoja, vadinasi, įsimetė infekcija draskant. Tokiu atveju reikia viską dezinfekuoti ir tepti.

Rekomenduojamos priemonės ir patarimai sergant vėjaraupiais:

• Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos.
• Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais.
• Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.
• Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
• Labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena: praustis po tekančiu drungnu vandeniu trumpai, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant. Taip pat rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas.
• Palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą.

Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose.

Vėjaraupiai: didesnis pavojus nei atrodo

Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai, tačiau ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Net ir iš pirmo žvilgsnio „paprastas“ bėrimas gali komplikuotis ir tam tikrose situacijose sukelti rimtų sveikatos problemų. Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, liga gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip brončitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas, nervų sistemos pažeidimai, ir net kraujo užkrėtimas (sepsis). Kai kuriais atvejais ši liga gali būti ir mirtina.

Kam vėjaraupiai pavojingiausi?

Tam tikroms grupėms vėjaraupiai kelia didesnę grėsmę:

• Suaugusiems asmenims: Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika yra daug kartų didesnė nei vaikams. Suaugusiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė, o simptomai būna sunkesni. Suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių.
• Asmenims su nusilpusiu imunitetu: Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis.

Vėjaraupiai kūdikiams: ypatinga rizika

Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams. Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.

Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.

Vėjaraupiai nėštumo metu: grėsmė motinai ir vaisiui

Vėjaraupiai nėštumo metu yra ypač pavojingi. Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas.

1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika.

3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.

Prevencija: skiepai nuo vėjaraupių

Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto - o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė. Todėl skiepas nuo vėjaraupių yra rekomenduojamas, siekiant apsisaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo jos grėsmingų komplikacijų.

Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).

Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.

Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotine vakcinacijos doze.

Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.

Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.

Vėjaraupių mitai ir faktai

• Mitas: Vėjaraupiai visada yra nedidelė liga. Faktas: Vėjaraupiai gali sukelti rimtų komplikacijų, ypač suaugusiems, kūdikiams ir nėščiosioms.
• Mitas: Vėjaraupiais galima susirgti tik kartą gyvenime. Faktas: Persirgus virusas lieka organizme ir nusilpus imunitetui gali sukelti juostinę pūslelinę.
• Mitas: Kasant pūsles virusas pasišalina greičiau. Faktas: Kasant pūsles didėja antrinės bakterinės infekcijos rizika ir randų atsiradimo tikimybė.
• Mitas: Žolelių pastos ir tradicinės priemonės gali išgydyti vėjaraupius. Faktas: Jokia tradicinė priemonė neišgydo vėjaraupių ir nesutrumpina sveikimo laikotarpio.
• Mitas: Vakcinacija reikalinga tik vaikams. Faktas: Vakcinacija rekomenduojama ir suaugusiems, kurie nėra persirgę ar paskiepyti, siekiant išvengti sunkesnės ligos eigos.
• Mitas: Vėjaraupiai nėštumo metu nėra pavojingi. Faktas: Vėjaraupiai nėštumo metu yra labai pavojingi ir gali sukelti sunkių komplikacijų motinai, vaisiui ar naujagimiui.

Vėjaraupių situacija Lietuvoje: statistika

Vėjaraupiai, kadaise buvę dažna vaikystės liga, dėl skiepų tapo retesni, tačiau vis dar kelia didelį susirūpinimą dėl sveikatos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. vėjaraupių atvejų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 proc. žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime perserga vėjaraupiais - dažniausiai dar vaikystėje. Pastaruoju metu Lietuvoje vėl fiksuojami vėjaraupių protrūkiai - daugiausia serga vaikai, tačiau pasitaiko vis daugiau atvejų ir tarp suaugusiųjų.

Daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų pernai užregistruota balandžio mėnesį. 2013-2015 m. daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0-4 m. amžiaus grupėje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kaip pasireiškia vėjaraupiai kūdikiams?

Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.

Ar vėjaraupiai pavojingi nėštumo metu?

Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.

Ar vėjaraupiai gali sukelti pilvo skausmą?

Taip, kartais gali, ypatingai vaikams. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs ar kartu atsiranda kitų sunkių simptomų (pvz.: vėmimas, sąmonės sutrikimai), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ar vėjaraupiai gali kartotis antrą kartą?

Labai retai, bet gali. Paprastai persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač jei imunitetas nusilpnėjęs, gali pasireikšti pakartotinė infekcija arba suaktyvėti virusas, sukeldamas juostinę pūslelinę, kuri skiriasi nuo vėjaraupių, bet yra to paties viruso sukelta.

Kuo skiriasi vėjaraupiai nuo tymų?

Vėjaraupiai ir tymai - tai dvi skirtingos virusinės ligos. Vėjaraupiai prasideda tokiais simptomais kaip karščiavimas, bendras nuovargis, galvos skausmas ir sukelia niežtintį pūslelinį bėrimą, kuris plinta po visą kūną. Tuo tarpu tymai prasideda nuo kvėpavimo takų simptomų (kosulio, slogos, akių paraudimo) ir vėliau atsiranda dėmelių bėrimas, prasidedantis nuo veido ir plintantis žemyn. Be to, tymų metu dažniau būna aukštesnė temperatūra, intensyvesnis bendras negalavimas.

Ar pakyla temperatūra sergant vėjaraupiais?

Taip, dažniausiai pakyla. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C.

Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Taip, galima, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.

Ar verta naudoti briliantinę žalumą („zelionką“)?

Medicinos požiūriu - nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.

Kiek laiko sergama vėjaraupiais?

Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai dažniausiai nukrenta per 1-2 savaites nuo bėrimo pradžios.

tags: #ar #pavojingi #vejaraupiai #kudikiams

• išsami „Hauck Lift Up 4 Melange Beige“ sportinio vežimėlio apžvalga
• kokybiška slauga ir globa senyvo amžiaus žmonėms
• Saugios ir patogios grindys
• Vaikai Aleco ir Hilarios Baldwin
• Kaip pasirinkti tinkamus įklotus po gimdymo